Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), latvis, Latvijos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, įmonės (duomenys neskelbtini), savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas. Suprantantis ir kalbantis rusų kalba,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. 2014 m. vasario 10 d. apie 22.01 val., tarnybiniame policijos automobilyje „Nissan“, v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame degalinėje, esančioje adresu Miežėnų g. 18, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas, kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už automobilio vairavimą esant neblaiviam ir kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį turto sugadinimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patruliams T. D. ir M. M. tiesiogiai pasiūlė 710 eurų kyšį už tai, kad jam nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir atidaręs tarp priekinių automobilių sėdynių esantį porankį šiuos pinigus ten įdėjo, tokiu būdu pasiūlė ir padavė kyšį siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.

L. L. teisme visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir apklausiamas parodė, kad anksti ryte pirmadienį išvyko iš namų, sekmadienį labai vėlai atsigulė ir praktiškai nemiegojo, Kaune nusprendė pamiegoti. Kada jis sustojo degalinėje, tai užkliudė vieną plastmasinį stulpą. Tada išėjo iš degalinės moteris ir pradėjo jį labai barti. Pyko. Ji sakė bus iškviesta policija. Jis tada atsisėdo į savo mašiną ir kvailai pradėjo gerti. Po 15-19 minučių atvyko iškviesta policija. Jau tada, kada atvyko policija, jis buvo stipriai girtas. Ir dar viena mašina policijos atvyko. Jis labai išsigando. Buvo visai girtas ir į tą dėžę padėjo pinigus. Gailisi. Policija surašė visus dokumentus, pasėdėjo jo mašinoje ir iškvietė kelių policiją. Tada buvo paimti jo daiktai ir jį išvežė į kamerą. Atvažiavo transporteris ir paėmė jo mašiną, jo žmonos mašiną. Įvykis įbuvo pirmadienį vakare. Tai buvo vasario 10 d. vakare. Tai galėjo būti apie 22 val. Tai buvo degalinė, kada jis išvažiavo iš autostrados į Varšuvos kelią. Ten jau turėtų būti už Kauno. Tai buvo maža degalinė raudonos spalvos. Tai buvo ne „Statoil“ degalinė. „Statoil“ didelė degalinė. Tai buvo kažkokia maža degalinė. Degalinės adreso nežino. Pasukus iš autostrados posūkio reikia važiuoti daugiausia 10 kilometrų iki tos degalinės. Nuo posūkio iki degalinės per viaduką reikėjo pervažiuoti. Buvo viadukas iš Kauno pasukus į dešinę. Degalinė maža. Balta ir raudona afiša. Atvažiavo du kelių policijos policininkai, du policininkai atvažiavo ir dar atvažiavo su transporteriu. Kelių policija iškvietė jį į savo mašiną. Policininkų automobilis buvo „Nissan Navaro“ džipas. Jis atsisėdo į galinę sėdynę. Automobilio priekyje tuo metu buvo du policininkai. Jis iš karto paklausė, ar galėtų tai moteriškei sumokėti už tuos nuostolius. Tai moteriškei, kuri išbėgo iš degalinės. Jis pasakė, kad ji galėtų iškviestų savo viršininką ir jis užmokėtų nuostolius. Policijos pareigūnai nieko jam neaiškino. Jie tik surašinėjo dokumentus ir liepė pūsti į vamzdelį, o jis buvo jau stipriai girtas. Kadangi buvo nemiegojęs, tai jam pakako ir 500 gr. Pinigus padėjo į dėžę. Jo pareigūnai neprašė pinigų, jis pats padėjo. Ten parašyta, kad padėjo 710 eurų. Jis pats tiksliai nežino. Buvo kupiūros po 50 eurų. Nežino, ar buvo10 eurų kupiūra. Pinigus padėjo, nes išsigando. Norėjo padėti susimokėti tai šeimininkei. Buvo visiškai girtas. Tada visai negalvojo. Dabar mano, kad greičiausiai tuos pinigus padavė policijai. Nežino, už ką policija nusipelnė tų pinigų. Policininkai nieko nekalbėjo. Jie rašė savo popierius ir liepė jam pūsti. Ar policininkai jam ką sakė, negali dabar pasakyti. Gali ir klysti, bet tas policininkas, kuris sėdėjo priekyje, lygtais sakė „pasiimk“. Sakė pareigūnas, kuris sėdėjo keleivio pusėje. Jis pinigų nepasiėmė. Mano, kad nepasiėmė pinigų todėl, kad tuo metu atvažiavo kiti policininkai, kurie jį pasiėmė iš tos mašinos į kitą mašiną. Jie norėjo vežti jį į policiją, todėl pasodino gale ir užrakino. Su policininkais bendravo rusų kalba. Policininkai gerai kalbėjo rusų kalba. Suprato, kad jam pildo dokumentus už kelių eismo įvykį. Tuos pinigus tikriausiai padėjo tada, kai pildė dokumentus. Suprato, kad pildo dokumentus už tą įvykį. Davė pinigus, kad policininkai nerašytų už tą žalą, už tą kelių eismo įvykį, už tą degalinės atitvarų sudaužymą. Jo paties pajamos į mėnesį 500-600 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais sekančiais įrodymais.

Liudytojas M. M. parodė, kad atrodo vasario 10 d. gavo pranešimą iš VPK budinčio, dirbdami kartu su T. D., kad neblaivus vairuotojas padarė eismo įvykį. Nuvykus į įvykio vietą, tai Šilainiuose prie „Lukoil“ degalinės, rado apsaugos darbuotoją ir „Lukoil“ darbuotoją, kurios nurodė, kad buvo paėmę „Volvo“ automobilio vairuotojo pasą ir paaiškino, kad jis neblaivus padarė eismo įvykį. Jis važiuodamas atsitrenkė į apsaugines žaliuzes. Tada iš jo paėmė asmens pasą, išėmė automobilio dokumentą, o vairuotojas įsėdo pas juos į automobilį. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus alkotesteriu „Leon“ jis pripūtė 1,78 promiles. Buvo pradėta rašyti schema. Paskui įsėdo į transporto priemonę. Berašant protokolą, jis pradėjo siūlyti 710 eurų, aiškindamas, kad nori išvengti atsakomybės, aiškino rusų kalba. Jam paaiškinus, kad negalima ir už tai traukiama baudžiamojon atsakomybėn, jis antrą kartą vėl tą patį siūlė. Antrą kartą jis buvo perspėtas. Jis prie rankinio pakėlė plastmasinę dėžutę ir padėjo pinigus. Tada iškvietė Santakos policijos komisariato tyrėjų grupę. Dar paaiškino jam, kad jis yra sulaikomas už bandymą papirkti policijos pareigūnus. Atvažiavus tyrėjams atvažiavo ir ekspertai, nufotografavo. Jis buvo pristatytas į Santakos policijos komisariatą. Tai buvo degalinėje Šilainiuose. Buvo „Lukoil“ degalinė. Tai pačiuose Šilainiuose prie 2-os ligoninės, važiuojant Baltų prospektu pačiame gale. Tai ne magistraliniame kelyje. Tai buvo Šilainiuose. Jie patruliavo „Nissan“ automobiliu. Jis sėdėjo keleivio pusėje. Vairuotojo pusėje sėdėjo T. D.. Sulaikytas vairuotojas pasakė, kad duodamas 710 eurų jis paskutinius pinigus atiduoda. Jis visą tą krūvą pinigų ir įdėjo. Jis su kartu patruliavusiu kolega tų pinigų neskaičiavo ir nematė. Paskui ekspertas juos paskaičiavo. Vairuotojas pinigus krapštė iš rankinės. Paskui krapštė iš kišenių. Jis pripūtė 1,78 promiles. Paskui pradėjo šnekėti, kad susitariam. Jis sakė, kad prašė tų degalinės darbuotojų susitarti. Jis klausė, ar galima susimokėti. Jam atsakė, kad negalima, todėl, kad neblaivus padarė eismo įvykį. Jis nesakė, kad tie pinigai degalinei už tą nuostolį. Jis atrodė pakankamai neblaivus. Jam du kartus paaiškino, kad negalima siūlyti pinigų. Tačiau jis vis tiek sakė „galima susitarti. Aš savo mieste irgi pažįstu kelių policininkus. Aš visur susišneku. Tai gal čia galima susitarti. Aš turiu servisą. Pas mane atvažiuoja, remontuojasi“. Tačiau jam pasakė, kad negalima. Savo surašytame tarnybiniame pranešime buvo blogai nurodęs, kad viskas tai įvyko „Statoil“ degalinėje. Pas kolegą teisingai yra užrašyta, kad tai „Lukoil“ degalinė.

Liudytojas T. D. parodė, kad dirbdamas radijo šaukiniu 422 prieš kelias dienas, lygtais 10 d., iš Kauno apskrities VPK gavo pranešimą, kad Baltų prospekte, esančioje „Lukoil“ degalinėje, gatvė atrodo Miežėnų, yra įvažiavęs Latvijos automobilis. Vairuotojas, padaręs eismo įvykį, neblaivus. Atvažiavus į įvykio vietą sutiko tos degalinės operatorę, kuri nurodė vyriškį, kuris vairavo tą automobilį. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Matėsi, kad jis neblaivus. Vairuotojas buvo atvestas į tarnybinį automobilį patikrinti jo blaivumą. Patikrinus buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei pildant schemą, vairuotojas primygtinai siūlė susitarti. Siūlė 710 eurų. Atidaręs tarp sėdynių esančią daiktadėžę į ją įdėjo tuos pinigus. Tada buvo iškviesta Santakos policijos komisariato operatyvinė grupė, pranešta apie bandymą papirkti policijos pareigūnus. Prieš tai vairuotojas buvo kelis kartus įspėtas. Buvo pasakyta, kad tokie veiksmai negalimi. Bandymas papirkti policijos pareigūnus užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jis į tai nereagavo. Tada jis buvo pristatytas į Santakos policijos komisariatą. Protokolas toliau buvo surašytas. Nubraižyta schema. Nušalintas nuo vairavimo, išduotos laikinos teisės. Automobilis nutransportuotas į saugomą aikštelę. Paimta vaizdo medžiaga iš degalinės.Degalinė yra Baltų prospekte. Prieš dvi dienas pakeitė adresą. Viską yra parašęs tarnybiniame pranešime gatvę. Ten yra „Lukoil degalinė. Tai ne kelyje Kaunas-Varšuva. Tai Baltų prospekte prie 2-os ligoninės. Jis su kolega atvažiavo su tarnybiniu automobiliu džipu „Nissna Navara“. Surašant protokolą automobilyje buvo visi. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Kaltinamais buvo pastebimai neblaivus. Net pranešėja suvokė, kad jis yra neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis dėdamas pinigus sakė, kad susitarsime. Sakė rusiškai, kad pinigus padės, kad nebūtų problemų, kad nerašytų protokolo. Jis pasakė, kad nereikia nieko rašyti. Jis padėjo pinigus į porankį tarp sėdynių. Jam paaiškino, sakė, kad Lietuvoje įstatymai draudžia papirkti policijos pareigūnus. Paaiškinimą jis suprato, bet nereagavo. Kai padavė pinigus, protokolas buvo pradėtas rašyti ir schema pradėta braižyti. Paskui jam protokolas jau buvo duotas pasirašyti komisariate. Santakos komisariate jis pasirašė ant šio protokolo. Pats įvykis buvo 10 dieną į vakarą. Tik nustačius girtumą ir pradėjus pildyti schemą, jis išsitraukė tuos pinigus. Tai buvo jų tarnybiniame automobilyje.

Iš 2014-02-10 įvykio vietos bei policijos pareigūnų tarnybinio automobilio „Nissan“ apžiūros protokolo matyti, kad atvykus į įvykio vietą degalinėje, esančioje Miežienų g. 18, policijos automobilyje „Nissan“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) tarp priekinių sėdynių esančiame porankyje, atidarius jo atlošą, rasta įdėta keturiolika 50 eurų banknotų ir vienas 10 eurų banknotas, viso 710 eurų. Pinigai iš įvykio vietos paimti , prieš tai juos nufotografavus ir supakavus į voką (b.l. 3-8).

Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, kad 2014-02-10 22.24 val. L. L. buvo nustatytas 1,78 promilės neblaivumas (b.l. 17).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis po to, kai dėl jo degalinėje sukelto eismo įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai ir pradėjo jam rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis nebūtų rašomas pasiūlė jiems pinigų – 710 eurų. Kaip nustatyta, pats kaltinamasis tiesiogiai žodžiu nurodė pareigūnams, kad pinigus duoda už tai, kad jie nieko nerašytų, sakė, kad galima susitarti. Į pareigūnų perspėjimus nereagavo. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti tokiu būdu juos taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo. Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia davė 710 eurų, kas atitinka 2451,49 Lt. skaičiuojant oficialiu lito ir euro kursu - 3,4528 lito už 1 eurą, kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems ir jam administracinės teisės pažeidimo protokolą už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą rašiusiems policijos pareigūnams už tai, kad jie šito protokolo nerašytų ir jo nenubaustų už padarytą administracinės teisės pažeidimą. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą, kaip, kad ir nagrinėjamu atveju. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas L. L. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

L. L. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

L. L. padarė vieną nusikalstamą veiką (apysunkį tyrinį nusikaltimą), jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau neteistas, todėl teismas sprendžia, kad pirmą kartą teisiamas L. L. nėra sistemingai nusikalstantis ar kitokius teisės pažeidimus darantis asmuo, todėl jam yra įstatyme nustatytas pagrindas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną L. L. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra dirbantis, įmonės savininkas, aukštojo išsilavinimo, vedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia iš BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas BK 47 str. 3 d. 3 p. numatytam baudos už baudžiamuosius nusižengimus minimumui.

L. L. paskyrus bausmę baudą, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką).

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas L. L. laikinėjame sulaikyme išbūtas laikas. Iš laikinojo sulaikymo protokolo matyti, kad jame nurodytas sulaikymo faktinis laikas yra 2014-02-10 diena 22 val. 30 min., o iš nutarimo dėl sulaikyto asmens paleidimo matyti, kad jis iš laikino sulaikymo paleistas 2014-02-12 13.45 val. Todėl L. L. paskyrus bausmę į ją turi būti įskaitytos dvi jo laikino sulaikymo dienos.

Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (710 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).

Jau bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje, 2014-02-12 dieną 14.45 val. elektroniniu paštu buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-409 (b.l. 30-31), kurioje nurodyta, kad 2014-01-11 šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Marytė Vietaitė teikia antrinę teisinę pagalbą L. L. baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00165-14. Jas sudaro advokato užmokestis 266 litai ir 80 centų, dėl ko valstybės naudai priteistina 266 litų ir 80 centų suma.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 3 ir 9 p. numatytais pagrindais, kurie numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylą ir nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto L. L. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau teismas sprendžia, kad šioje byloje advokato darbo apmokėjimui patirtų išlaidų priteisti iš kaltinamojo negalima. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu ir buvo gauta pažyma apie advokato darbo užmokesčiui patirtų išlaidų paskaičiavimus, tačiau ją pateikė ne pati teismo posėdyje dalyvavusi advokatė, o Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Be to, pati pažyma yra nepasirašyta joje nurodytos šios tarnybos Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos J. R., o posėdyje dalyvavusi advokatė M.Vietaitė nurodė nieko nežinanti apie gautoje pažymoje išdėstytus paskaičiavimus, dėl ko jų pakomentuoti ir pareikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo negalėjo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572; 2013, Nr. 54-2675) 14 str. 12 d. nurodyta, kad, kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas ir nustatytas aplinkybes byloje, teismas daro išvadą, kad nei duomenys apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nei pats prašymas jas priteisti iš pripažintų kaltais kaltinamųjų, teismui nėra pateikti tinkamai (pateikti ne procese dalyvaujančio advokato, kaip nurodyta įstatyme). Be to, iš paminėtų įstatymo nuostatų matyti, kad šios išlaidos gali būti apskaičiuojamos tik tuomet, kai dalyvaujantis procese advokatas to paprašo. Tai reiškia, kad, jeigu paskaičiavimai būtų atlikti laikantis įstatymo nuostatų, advokatui visada turėtų būti žinoma apie tokių išlaidų paskaičiavimus, jų dydį bei pagrindą, dėl ko jis galėtų pareikšti ir nuomonė teismo posėdyje dėl tokių išlaidų priteisimo iš pripažinto kaltu kaltinamojo, skirtingai nei yra nagrinėjamu atveju šioje byloje. Tai duoda pagrindo teismui abejoti tokių išlaidų apskaičiavimo teisėtumu ir teisingumu, nes nustatytos aplinkybės rodo, kad advokato užmokesčiui skirtos išlaidos galėjo būti apskaičiuotos net negavus paties advokato prašymo, dėl ko ir duomenys vėliau bylą nagrinėjant teisme buvo pateikti ne tik, kad nepatvirtinti parašu, bet ir ne paties advokato, kas imperatyviai nurodyta minėtame įstatyme. Todėl atsižvelgiant į tai advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš kaltinamojo šioje byloje nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d. ir paskirti jam 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (3900 litų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 MGL (2600 litų) baudą.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-02-10 iki 2014-02-12, kai jis buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi neatlikta bausmė pagal šį nuosprendį yra 16 MGL (2080 litų) bauda.

Išaiškinti L. L., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – L. L. priklausančius pinigus (710 eurų), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš L. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.