Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K. ir institucijos, kurios pareigūnas surašė ATP protokolą,- Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovui Sidui Šumskiui, išnagrinėjusi

S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ūkininko, profesinio išsilavinimo, vedusio, neįgalaus – nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS Prevencijos poskyrio viršininkas Sidas Šumskis surašė S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, t.y. už tai, kad 2011 m. kovo 29 d. Pakruojo rajone, S. kaime, S. K. nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, atliekamo darbo bei atlygio už darbą, nelegaliai įdarbino nuo 10 val. iki 14 val. G. V. už 10 Lt atlygį, taip pat nuo 10 val. iki 16 val. G. K., M. G., A. T. už prieš tai atliktas paslaugas, suteikdamas jiems medienos žievinimo darbą. Šiais savo veiksmais S. K. minėtiems asmenims leido dirbti nelegaliai, kuris nurodytas Darbo kodekso 98 str. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovas Sidas Šumskis administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė ir nurodė, kad pažeidimas yra pagrįstas bylos dokumentais, paaiškinimais. Siūlo S. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį. Pažeidimas paaiškėjo po to, kai pas S. K. buvo rastas išgėręs nepilnametis, po to paaiškėjo, kad ten buvo ir nelegaliai dirbama.

Liudytojas G. V. parodė, kad dienos neprisimena, jo paprašė mamos pusseserė K., kad padėtų nužievinti medieną pavėsinei. Jį paėmė S. K. ir nusivežė į S. kaimą. Buvo apie 10 valanda. Buvo jis, G. ir dar du žmonės – moteris ir vyras. Policija atvažiavo laikotarpyje tarp 12 valandos ir 13 valandos. Prieš tai buvo išgėręs dvi stiklines alaus. Jį policija išsivežė pamatuoti girtumo. Jam buvo nustatytas neblaivumas. Žino, kad likusieji po policijos atvykimo išvažiavo namo. Po dviejų dienų jam K. davė 10 Lt ledams. Užmokesčio už medienos nužievinimą nebuvo sutarę. Ar S. K. ką nors sumokėjo kitiems už darbą, nežino. Tvirtina, kad pinigus jam sumokėjo S. K. žmona K., o ne K., kaip nurodyta jo 2011-07-26 paaiškinime, nes gal jis ką negerai buvo pasakęs. Nematė, ar kitiems sumokėjo už rąstų nudievinimą. Teisingus parodymus duoda dabar.

Liudytojas G. K. parodė, kad su S. K. yra kaimynai. G. P. Jis jam pavasarį yra padėjęs traktoriumi suarti žemės sklypą. Po to už šią paslaugą paprašė nužievinti medieną S. kaime. Jis jį ir nuvežė į tą kaimą. Ten dar buvo G. V., moteris ir vyras, žino, kad jų vardai M. ir A. Jie dirbo apie porą valandų. Po to atvažiavo policija ir jie išėjo namo. Dirbdamas turėjo pirktinio alaus. G. V. to alaus išgėrė gal stiklinę. M. ir A. namo išėjo pėsčiomis, jis irgi išėjo. Kai atvažiavo policija, S. K. ten buvo. Jis dirbau ne už pinigus, o už daržo suarimą.

Liudytoja M. G. parodė, kad šių metų kovo mėnesį jiems S. suarė daržą, jie neturėjo iš ko sumokėti, todėl pažadėjo, kad atsilygins darbu. Apie 10 val. atėjo per lauką padėti į S. kaimą. Ten reikėjo nužievinti medieną. Dirbo ji, G. K., G. V. A. mažai dirbo, nes negali dirbti. Kai atvažiavo apie pietus policija, jie nebedirbo, pietavo, gėrė pirktinį alų. Jos sugyventiniui A. T. nebuvo sumokėti pinigai. Jie kartu gyvena, jiems abiems buvo suarta žemė. Nežino, ar S. K. kitiems sumokėjo. Jie tikrai negavo po 10 Lt. A. anksčiau buvo pasiskolinęs iš S. 10 Lt, bet jau tikrai seniai. A. T. nedirbo, nes negali dirbti, serga epilepsija. Kai jie žievino medieną, jis grėbė žieves kieme, paskui sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjosi su K. mama.

Liudytojas A. T. parodė, kad jis serga, nedirbo tada pas S. K., ten atėjo, nes bijojo vienas likti namuose. M. G. yra jo sugyventinė. Ėjo kartu dirbti pas S. K. motiną S. kaime. Ten buvo žievinami rąstai, jis grėbė žieves. Neprisimena, ką ten daugiau veikė. Jiems buvo S. K. suaręs žemę, todėl ėjo padėti atsilygindami. Pinigus jam sumokėjo S. K. žmona K. Dėl savo rašytinio 2011-07-26 paaiškinimo nurodė, jog gal pinigų S. K. davė duonai. Neatsimena, ar tikrai davė tuos 10 Lt kiekvienam. Jis neskaitė, ką surašė pareigūnas, pasirašė ir tiek. Jis nieko nedirbo, todėl už ką jam galėjo mokėti pinigus.

Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pagal Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį būtent darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant minėto DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. liepos mėn. 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos; Administracinių teismų praktika Nr. 7; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009 ir kt.).

Kaip matyti iš visos bylos medžiagos: tarnybinių pranešimų (b.l. 1, 3), administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijos (b.l. 2), neblaivumo nustatymo testo rezultatų (b.l. 4), vaiko perdavimo ir priėmimo akto (b.l. 5), G. V. (b.l. 6, 7), G. K. (b.l. 8, 9), M. G. (b.l. 10), A. T. (b.l. 11) bei paties S. K. (b.l. 12) paaiškinimų, duotų ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 26), bei tiek paties S. K. ir liudytojų G. V., G. K., M. G. bei A. T. parodymų teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad S. K. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir pilnai įrodyta. Byloje įrodyta, kad G. V., G. K., M. G. bei A. T. realiai dirbo S. K. naudai, iš bylos medžiagos nustatyti visi DK 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai: buvo išankstinis susitarimas dėl darbo, G. V., G. K., M. G. ir A. T. pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, atlikdami pagalbinių darbininkių funkcijas, t.y. darbdavys S. K. nurodė, kad turi būti atlikti medienos nužievinimo darbai, susitarta dėl darbo laiko, G. V., G. K. ir M. G. atliko medienos nužievinimo darbus, A. T. sušlavė medienos žieves nustatytoje darbo vietoje – S. kaime, Pakruojo rajone, nustatytu darbo laiku – 2011 m. kovo 29 d., dirbant visiems nuo 10 val., darbą tęsiant iki 14 val. - G. V., iki 16 val. - G. K., M. G. ir A. T.. Tiek pats S. K., tiek liudytojai G. K., M. G. ir A. T. neigia buvus susitarimą dėl atlygio už atliktą darbą, teigdami, jog atlikę medienos nužievinimo darbus atsilygindami už tai, kad S. K. traktoriumi suarė daržus. Tačiau tai, kad atsilyginimas už darbą buvo mokamas natūra ir galimai nebuvo susitarimo dėl atlyginimo pinigais, nepanaikina atlygintinumo fakto. Pažymėtina, kad veika, draudžiama pagal ATPK 41³ straipsnį, apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: atlyginant pinigais, natūra ar kt. Be to, liudytojų G. V. ir A. T. pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu ir teismo posėdyje pakeisti, bet tuo pačiu prieštaringi parodymai dėl sumokėjimo už darbą, t.y. ikiteisminio teisės pažeidimo metu nurodžius, kad po 10 litų už darbą sumokėjo S. K. (b.l. 7, 11), o teisme nurodžius, kad pinigus davė jo žmona, liudytojui A. T. nurodžius, galimai S. K. davus 10 litų duonai ir t.t., duoda teismui pakankamą pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu dalyje dėl apmokėjimo. Todėl teismo nuomone, pirminiai šių asmenų paaiškinimai byloje turi didesnę įrodomąją reikšmę ir geriau bei nuosekliau atspindi realią situaciją, todėl jais ir remiamasi. Taigi, darytina išvada, jog atlygintumo už atliktą darbą faktas nustatytas ir pilnai įrodytas, o visi byloje surinkti įrodymai ir išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių buvimą, todėl teismas konstatuoja, jog G. V., G. K., M. G. ir A. T. dirbo nelegaliai (DK 98 str. 1 d. 1 p.).

S. K. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo iš esmės prisipažino, byloje nėra duomenų, kad jis būtų metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus (b.l. 13-16), neteistas (b.l.17), yra ūkininkas (b.l. 55), iš metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (b.l. 47-51) matyti, kad jo turtą sudaro - gyvenamasis namas, namų valdos bei žemės ūkio paskirties žemės sklypai bei lengvasis automobilis, per metus gautos pajamos - 2686 Lt, jis yra iš dalies darbingas - nustatytas 45 proc. darbingumas (b.l. 54), gaunamos mėnesio pajamos - netekto darbingumo pensija - 326,32 Lt bei žalos atlyginimo periodinė netekto darbingumo kompensacija - 499,43 Lt (b.l. 52-53), jo šeimoje žmona nedirba, darbo biržoje neregistruota, sūnus - nepilnametis moksleivis (b.l. 56). Byloje S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant administracinę nuobaudą S. K. bei sprendžiant jo prašymą skirti kaip įmanoma mažesnę baudą, kas iš esmės yra prašymas taikyti ATPK 30¹ str. įtvirtintas mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kas išdėstyta aukščiau, t.y. kad pažeidėjo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, jo šeimoje auga nepilnametis moksleivis sūnus, žmona niekur nedirba, šeima pragyvena tik iš S. K. nedarbingumo išmokų bei ūkininkavimo, nelegalus darbas truko labai neilgą laiko tarpą - 4-6 val., nelegaliai rasti dirbęs asmenys po policijos patikrinimo nutraukė darbą, todėl įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, aukščiau išdėstytos aplinkybės yra pripažintinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis prielaidas, šiuo atveju, taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Be to, teismas mano, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai - nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei siekti prevencinių tikslų, - bus įgyvendinti ir pasiekti paskiriant S. K. mažesnę piniginę baudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą, todėl jis baustinas 500 (penkių šimtų) litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t.y. jis baustinas 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda (ATPK 30, 30¹, 30², 31, 32 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 281 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., teisėja

nutaria:

S. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir jį nubausti po 500 (penkis šimtus) litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, viso 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 57265. Mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad bauda sumokėta, nedelsiant pristatyti Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.