Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. patikslintą skundą atsakovui Plungės apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės tarnybos departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. AK-27 buvo nutarta pakeisti datą, nuo kurios skaičiuojamos pareiškėjos kasmetinės atostogos, į rugpjūčio 23 d. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu įsakymu, 2017 m. kovo 29 d. atsakovo administracijai pateikė prašymą paaiškinti, kodėl buvo nutarta pakeisti jos kasmetinių atostogų skaičiavimo laikotarpį. 2017 m. balandžio 3 d. atsakyme į prašymą teigiama, kad kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarka pakeista siekiant ištaisyti padarytą klaidą. Nurodo, jog 2017 m. lapkričio 2 d. prašymu įvertinti kilusią konfliktinę situaciją kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą. Valstybės tarnybos departamentas 2017 m. lapkričio 21 d. atsakyme pažymėjo, jog konkrečiu atveju darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, turėtų prasidėti nuo kovo 17 d. Su Valstybės tarnybos departamento atsakymu pareiškėja supažindino Plungės apylinkės teismo teisėją, laikinai einančią teismo pirmininko pareigas, Aušrą Volskytę bei teismo administracijos sekretorių, tačiau atsakovas Valstybės tarnybos departamento išaiškinimą ignoravo ir 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu nepagrįstai pavedė teismo finansininkui išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotų atostogų dienas už 2017 m. rugpjūčio 23 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. darbo laikotarpį.

2017 m. kovo mėnesį buvo atliekami visų teismo darbuotojų atostogų dienų skaičiavimai/tikslinimai ir ruošiamasi naujojo Darbo kodekso atostogų reglamentavimui darbo dienomis, be to, rengiant 2017 metų atostogų grafiką, buvo pastebėta, jog pareiškėjos atostogų laikotarpis iki tol buvo nurodomas klaidingai, t. y. išnagrinėjus jos asmens bylos medžiagą ir nustačius, kad 1992 m. kovo 16 d. darbo santykiai su pareiškėja nenutrūko, už nepanaudotas kasmetines atostogas atsiskaityta nebuvo, todėl iki tol buvęs klaidingai nurodomas pareiškėjos atostogų laikotarpis buvo ištaisytas ir atostogų grafike kasmetinės atostogos jai suplanuotos nauju laikotarpiu – nuo rugpjūčio 23 d. iki rugpjūčio 22 d.

Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ, t. y. valstybės tarnautojų atostogų rūšis, minimalią trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką bei sąlygas nustato ne tik VTĮ, bet ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Šiuo atveju VTĮ reglamentuoja tik valstybės tarnautojų atostogų rūšis ir jų trukmę, o atostogų suteikimo, apmokėjimo, kompensavimo už nepanaudotas atostogas ir kiti klausimai yra reguliuojami Darbo kodekso. Tiek galiojusi, tiek šiuo metu galiojanti Darbo kodekso redakcija numato, kad darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Kadangi pareiškėja Plungės rajono apylinkės teisme pradėjo dirbti 1989 m. rugpjūčio 23 d., o į raštinės vedėjo pareigas 1992 m. kovo 17 d. buvo tik perkelta, bet neatleista iš jų, todėl darbo santykiai su pareiškėja tęsėsi toliau – iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmę nustato VTĮ. Vadovaujantis VTĮ 42 straipsniu kasmetinių atostogų trukmė siejama su tarnybos stažu. Tarnybos stažas skaičiuojamas vadovaujantis VTĮ 42 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

VTĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ reglamentuoja tik valstybės tarnautojų atostogų rūšis ir jų trukmę, bet nereglamentuoja atostogų suteikimo tvarkos, valstybės tarnautojams taikomos atostogų suteikimo tvarką reglamentuojančios Darbo kodekso 127–130 straipsnių nuostatos. Darbo kodekso 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Kadangi valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmė siejama su tarnybos stažu, todėl Valstybės tarnybos departamentas laikosi nuomonės, jog valstybės tarnautojų darbo metų pradžia turėtų būti laikoma nuo valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ir savivaldybių institucijoje ir įstaigoje pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje dienos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjos darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, turėtų prasidėti nuo kovo 17 d., kadangi pareiškėja 1992 m. kovo 17 d. buvo perkelta į raštinės vedėjo pareigas.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, jog pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo procesiniuose dokumentuose prieštaravimų bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka nepareiškė, teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teismas konstatuoja:

Pareiškėja D. J. patikslintu skundu prašo įpareigoti atsakovą Plungės apylinkės teismą papildyti Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. P-82 „Dėl karjeros valstybės tarnautojos D. J. atleidimo iš raštinės vedėjo (vyresniojo specialisto) pareigų“ 3.1 punktą – išmokėti D. J. piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2017 m. kovo 17 d. – 2017 m. rugpjūčio 22 d. darbo laikotarpį. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nepanaudotų atostogų laikotarpio, turinčio įtakos mokėtinai kompensacijai už nepanaudotas atostogas, skaičiavimo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 1989 m. rugpjūčio 23 d. Plungės rajono liaudies teisme pradėjo dirbti teismo sekretore-mašininke (b. l. 18–19). 1992 m. kovo 17 d. pareiškėja Plungės rajono apylinkės teismo pirmininkui pateikė prašymą perkelti ją iš teismo sekretoriaus mašininko pareigų į teismo raštinės vedėjo pareigas (b. l. 20). Minėtas pareiškėjos prašymas buvo patenkintas, ir ji nuo 1992 m. kovo 17 d. buvo paskirta eiti teismo raštinės vedėjo pareigas (b. l. 21).

1999 m. liepos 30 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymas (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija). Minėtos redakcijos VTĮ 62 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad asmenys, kuriems taikomas šis įstatymas, valstybės tarnautojo statusą įgyja per 5 darbo dienas po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu per šį laiką jie raštu neatsisako tapti valstybės tarnautojais. Su asmeniu, kuris pasikeitus darbo sąlygoms raštu atsisako įgyti šio įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo statusą, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu. Remiantis VTĮ 62 straipsnio 6 dalies 1 punktu valstybės institucijų ar įstaigų darbuotojai, atliekantys viešojo administravimo funkcijas, gaunantys atlyginimą iš valstybės ar kitų biudžetų, valstybės fondų ar kitų valstybės lėšų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas ir su kuriais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys, tapo karjeros valstybės tarnautojais. Atsižvelgiant į tai, kad iki VTĮ įsigaliojimo su pareiškėja buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, ji dirbo valstybinėje institucijoje ir atlyginimas buvo mokamas iš valstybės biudžeto, vadovaujantis anksčiau minėtu teisiniu reguliavimu, pareiškėja įgijo karjeros valstybės tarnautojo statusą.

Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. P-82 „Dėl karjeros valstybės tarnautojos D. J. atleidimo iš raštinės vedėjo (vyresniojo specialisto) pareigų“ pagrindu pareiškėja nuo 2017 m. gruodžio 31 d. buvo atleista iš raštinės vedėjo (vyresniojo specialisto) pareigų (A lygis, 9 kategorija). Teisiniu Įsakymo priėmimo pagrindu nurodomas VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Faktiniu pareiškėjos atleidimo pagrindu nurodama aplinkybė, kad yra panaikinta jos pareigybė. Valstybės tarnybos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas teigia, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Įsakymu Plungės rajono apylinkės teismo finansininkui buvo pavesta iki 2017 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai išmokėti piniginę kompensaciją už 21,07 kalendorinės dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų už darbo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (3.1 punktas) ir 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, kuri pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis (3.2 punktas).

Vadovaujantis VTĮ 41 straipsnio 2 dalimi, pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą. Anksčiau minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.

Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ reglamentuoja tik valstybės tarnautojų atostogų rūšis ir jų trukmę, tačiau nereglamentuoja piniginių kompensacijų skyrimo už nepanaudotas kasmetines atostogas ir atostogų suteikimo tvarkos. VTĮ 5 straipsnyje numatyta, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Darbo kodekso (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2018-01-01) 127 straipsnio 6 dalis teigia, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog atleidus pareiškėją iš teismo raštinės vedėjo pareigų atsakovas turėjo prievolę jai sumokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį.

Paminėtina, kad tarp proceso šalių nėra ginčo dėl pareiškėjos atleidimo iš eitų pareigų teisėtumo, tačiau pareiškėja skunde akcentuoja, kad apskaičiuodamas piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydį atsakovas nepagrįstai nurodė, kad darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, pradėti skaičiuoti nuo rugpjūčio 23 d. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad nuo 1989 m. rugpjūčio 23 d. iki 2006 m. birželio 21 d. pareiškėjai kasmetinės atostogos būdavo suteikiamos nuo įsidarbinimo Plungės rajono apylinkės teisme datos, t. y. nuo rugpjūčio 23 d. iki rugpjūčio 22 d., tačiau nuo 2006 m. pareiškėjos darbo metų, už kuriuos skiriamos kasmetinės atostogos, pradžia tapo kovo 17 d. Kasmetinės atostogos pareiškėjai nuo kovo 17 d. buvo skaičiuojamos, iki buvo priimtas Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko įsakymas, kurio pagrindu pareiškėjai kasmetinės atostogos pradėtos skaičiuoti nuo jos įsidarbinimo teismo sekretore-mašininke dienos. Minėtas aplinkybes patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai: Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko 2006 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. A-25 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo D. J.“ (b. l. 16), Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. A-44 „Dėl dalies kasmetinių atostogų suteikimo D. J.“ (b. l. 17) ir Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. AK-27 „Dėl kasmetinių atostogų raštinės vedėjai D. J. suteikimo“ (b. l. 9).

Pareiškėja, susipažinusi su anksčiau minėtu 2017 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. AK-27, 2017 m. kovo 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo pirmininkui pateikė prašymą (b. l. 10) paaiškinti, kokiais teisės aktais remiantis buvo nutarta darbo metų pradžią skaičiuoti nuo jos įsidarbinimo teismo sekretore-mašininke dienos (rugpjūčio 23 d.), o ne nuo jos perkėlimo į teismo raštinės vedėjo pareigas dienos (kovo 17 d.). Atsakovas 2017 m. balandžio 3 d. rašte Nr. BP-32 „Dėl pateikto prašymo“ (b. l. 11–12) paaiškino, kad jam nėra žinoma, kodėl 2006 m. birželio 21 d. įsakymu buvo pakeista suteikiamų kasmetinių atostogų laikotarpio pradžia iš rugpjūčio 23 d. į kovo 17 d., konstatuoja, kad pakeitimas atliktas per klaidą. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą su prašymu pateikti tarp jos ir atsakovo kilusio ginčo vertinimą. Valstybės tarnybos departamentas 2017 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 27D-1938 „Dėl jūsų prašymo“ (b. l. 13–14) nurodė, kad valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmė siejama su tarnybos stažu, todėl valstybės tarnautojų darbo metų pradžia turėtų būti laikoma nuo valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ir savivaldybės institucijoje pradžios ar nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje dienos.

Kaip minėta, VTĮ nereglamentuoja kasmetinių atostogų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos. Darbo kodekso 127 straipsnio 3 dalis teigia, jog darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Įvertinus minėtos teisės normos turinį akivaizdu, kad ji suformuluota reglamentuoti darbo santykius, kylančius iš darbo sutarties, todėl negali būti pažodžiui taikoma nagrinėjant ginčus, kylančius iš valstybės tarnybos santykių, tačiau, vadovaujantis VTĮ 5 straipsniu, į ją privalu atsižvelgti.

VTĮ 36 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad valstybės tarnautojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos (VTĮ 36 straipsnio 2 dalis). Remiantis anksčiau minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad valstybės tarnautojai, atsižvelgiant į Lietuvos valstybei ištarnautą metų skaičių, įgyja papildomas socialines garantijas – ilgesnės trukmės kasmetines atostogas, todėl nėra pagrindo nesutikti su Valstybės tarnybos departamento pozicija, jog valstybės tarnautojų darbo metų pradžia turėtų būti siejama su jo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje pradžia arba su jo paskyrimo į pareigas valstybės tarnyboje diena.

Valstybės tarnybos stažo skaičiavimo tvarką reglamentuoja VTĮ 42 straipsnis. VTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Minėto straipsnio 3 dalis teigia, kad tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 4 punktas reglamentuoja, jog į tarnybos stažą įskaitoma metų (mėnesių ir dienų), ištarnautų Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d., skaičius einant: 1) valstybės tarnautojų pareigas; 2) pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 ir 9 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir merų pavaduotojais). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėja Plungės rajono apylinkės teisme įsidarbino iki įsigaliojant VTĮ, nagrinėjamai bylai aktualus Taisyklių 6.2 punktas, kuriame teigiama, jog iki Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 23–24) nustatyta, jog įsidarbinimo Plungės rajono apylinkės teisme metu pareiškėja buvo baigusi studijas Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume ir įgijusi augalų apsaugos agronomo specialybę, t. y. aukštesnįjį išsilavinimą. Įsakymo 2 punktas bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 6, 39–40) patvirtina, jog atsakovas pareiškėjos tarnybos stažo trukmę skaičiuoja nuo 1992 m. kovo 17 d., todėl konstatuotina, kad tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėjos nuo 1992 m. kovo 17 d. pradėtos eiti teismo raštinės vedėjo pareigos bei jos turėtas išsilavinimas atitinka Taisyklių 6.2 punkte nurodytus reikalavimus ir laikotarpis nuo 1992 m. kovo 17 d. iki VTĮ įsigaliojimo įskaičiuotinas į pareiškėjos tarnybos stažą.

Vertinant Įsakymo 3.1 punkto turinį akivaizdu, kad atsakovas pareiškėjos darbo metų, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, pradžią sieja su pareiškėjos įsidarbinimo teismo sekretore-mašininke Plungės rajono liaudies teisme diena. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjos perkėlimo iš teismo sekretoriaus-mašininko pareigų į teismo raštinės vedėjo pareigas metu darbo santykiai nenutrūko, jai nebuvo išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Vis dėlto atsižvelgiant į VTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, jog valstybės tarnautojo kasmetinių atostogų trukmė priklauso nuo tarnybos Lietuvos valstybei stažo, bei konstatavus, kad valstybės tarnautojo darbo metų pradžia turėtų būti siejama su jo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje pradžia arba su jo paskyrimo į pareigas valstybės tarnyboje diena, darytina išvada, kad būtina įvertinti, ar pareiškėjos iki 1992 m. kovo 17 d. eitos teismo sekretoriaus-mašininko pareigos atitinka Taisyklių keliamus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nėra rašytinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sekretoriaus-mašininko pareigas einantiems asmenims buvo suformuluotas reikalavimas turėti aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį) išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde nekelia reikalavimo įpareigoti atsakovą laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 kovo 16 d., kai ji Plungės rajono apylinkės teisme dirbo teismo sekretore-mašininke, įtraukti į jos tarnybos stažą. Kaip minėta, atsakovas pareiškėjos tarnybos stažą skaičiuoja nuo jos perkėlimo į teismo raštinės vedėjo pareigas dienos, todėl akivaizdu, kad pareiškėjos paskyrimo į pareigas valstybės tarnyboje diena laikytina 1992 m. kovo 17 d.

Vadovaujantis anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma, konstatuotina, kad pareiškėjos tarnybos stažas skaičiuojamas nuo perkėlimo į teismo raštinės vedėjo pareigas dienos, t. y. nuo 1992 m. kovo 17 d., ir būtent su skaičiuojamo valstybės tarnybos stažo trukme siejamas kasmetinių atostogų trukmės už darbo metus skaičiavimas. Šias aplinkybes patvirtina ir Valstybės tarnybos departamento pateikti Valstybės tarnautojų registro duomenys apie pareiškėjai suteiktas/panaudotas kasmetines atostogas (b. l. 39).

Konstatavus, kad valstybės tarnybos stažo ir darbo laikotarpio trukmės skaičiavimas valstybės tarnautojo atostogų trukmei nustatyti sutampa, ginčijamo įsakymo 3.1 punkte pareiškėjai D. J. piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas turėjo būti apskaičiuojama už darbo laikotarpį nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Įvertinęs tai, teismas pripažįsta, kad Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. P-82 „Dėl karjeros valstybės tarnautojos D. J. atleidimo iš raštinės vedėjo (vyresniojo specialisto) pareigų“ 3.1 punktas ta apimtimi, kuria kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuota už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręstina, jog materialinės teisės normas taiko atsakovas, todėl atsakovas įpareigotinas priimti administracinį aktą dėl Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. P-82 „Dėl karjeros valstybės tarnautojos D. J. atleidimo iš raštinės vedėjo (vyresniojo specialisto) pareigų“ 3.1 punkto dalies pakeitimo, pareiškėjos nepanaudotų atostogų trukmę apskaičiuojant laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. J. patikslintą skundą patenkinti.

Įpareigoti atsakovą Plungės apylinkės teismą pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. P-82 „Dėl karjeros valstybės tarnautojos D. J. atleidimo iš raštinės vedėjo (vyresniojo specialisto) pareigų“ 3.1 punktą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir nepanaudotų atostogų trukmės apskaičiavimo, nepanaudotų atostogų trukmę bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas apskaičiuojant už darbo laikotarpį nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.