- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-9-964/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00481-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pažeidėjas
- J. V.
- Advokatai
- Antanas Bartusevičius
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V., jo atstovui advokatui Antanui Bartusevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1961-10-09, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusio, nedirbančio (neįgalaus - 25 proc. darbingumo), neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos AVPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015 m. liepos 19 d. 19.30 val., Molėtų r. sav., kelio Molėtai – Pabradė 4,18 km., vairavo automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, kai teisė atimta dėl vairuotojo sveikatos būklės. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. numatytas pažeidimas, nepaisius Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 5, 14 punktų reikalavimų.
Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą J. V. nurodė, kad dėl pažeidimo labai gailisi, atsiprašo.
Teismo posėdžio metu J. V. pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad 2015 m. liepos mėnesį pas jį atvažiavo draugas, kuriam jis davė automobilį važiuoti pažvejoti. Jis pats dviračiu išvažiavo į mišką uogauti. Grįžusiam kaimynas pranešė, kad jo automobilis įvažiavo į griovį. Nuvažiavęs į įvykio vietą, automobilio jau nerado, jis buvo išvežtas. Pareigūnams sakė taip, kaip buvo. Teisme pripažino savo kaltę nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-631-732/2015, nes jam buvo paaiškinta, kad tokiu atveju bus švelnesnė bausmė. Jis teisme ne viską suprato. Šiuo metu supranta, ką sako, bet būna, kad pamiršta.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas G. A. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, buvo priėjęs žmogus (jis, bijodamas J. V., atsisakė sakyti savo asmens duomenis ir užrašyti paaiškinimą), kuris teigė, jog J. V. įvažiavo į griovį. Iš įvykio vietos buvo matyti, kad važiuota vieno žmogaus. Pats V. buvo rastas kitą dieną. Jis teigė, kad važiavo kitas asmuo, bet nenurodė, kas. Vėliau kalbėdamas leido suprasti, kad vairavo jis pats, nes sakė, jog nieko blogo nepadarė nuvažiavęs nuo kelio. Jis jau ne kartą baustas už vairavimą be teisės vairuoti. Jis nusiteikęs piktybiškai, psichiškai nestabilus, todėl žmonės jo bijo.
J. V. atstovas advokatas Antanas Bartusevičius prašė skirti byloje teismo psichiatrinę ekspertizę dėl galimo jo atstovaujamojo neveiksnumo ir nepakaltinamumo. Paaiškino, kad dėl J. V. psichikos kyla abejonių, nes jis vieną kartą kalba vienaip, kitą kartą kitaip, taigi jo pasisakymuose yra prieštaravimų. Kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje (Nr. A2.6.-631-732/2015) klausimo dėl J. V. psichikos būklės nekėlė, nes manė, jog bylos baigtis bus palanki atstovaujamajam. Atsiliepime į apeliacinį skundą vairavimo fakto neginčijo, nes norėjo, kad byla greičiau pasibaigtų.
Iš 2016-01-26 – 03-30 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad J. V. administracinio teisės pažeidimo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu rezidualine šizofrenija; J. V. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti; šiuo metu J. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, paminėtu pirmame atsakyme. Jis gali suprasti savo veiksmus. Gali dalyvauti teisme ir būti apklausiamas (b.l. 45-46).
Iš Utenos AVPK Molėtų rajono PK 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo matyti, kad J. V. atimta teisė vairuoti transporto proiemones iki jo sveikatos būklė atitiks nustatytus reikalavimus (b.l. 25)
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas J. V. administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-361-732/2016, 12-12a), Molėtų rajono policijos komisariato 2013-08-20 nutarimu atimti J. V. teisę vairuoti transporto priemones (b.l. 25), Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-09-29 nutarimu byloje Nr. A2.6.-361-732/2015 (b. l. 5), Panevėžio apygardos teismo 2015-11-30 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-678-531/2015 (b. l. 7), J. V. 2015-11-03 atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 8-12) ir kita byloje esančia medžiaga. Šie įrodymai tarpusavyje neprieštarauja ir patvirtina, kad J. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 str. 1 d., nes jis pažeidė KET 5, 14 punktų reikalavimus.
Nors J. V. teismo posėdžio metu neigė savo kaltę, teigdamas, jog jo automobilį vairavo kitas asmuo, tokie jo paaiškinimai vertintini kaip gynybinė pozicija, nes prieštarauja bylos medžiagai ir iš dalies ankstesniems jo paties parodymams. Rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą J. V. pripažino 2015 m. liepos 19 d. 19.30 val., Molėtų r. sav., kelio Molėtai – Pabradė 4,18 km., pats vairavęs Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-2). Tai jis pripažino ir teismo posėdžio metu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą A2.6.-331-732/2016 (b.l. 5), šio fakto neginčijo teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimo (b.l. 8-12). Teismas neturi pagrindo išvadai, kad J. V. nesuprato, ką kalba, nes tokia jo versija paneigta ekspertizės akto išvadomis. Be to, jis tiek šioje, tiek administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-361-732/2016 buvo atstovaujamas advokato, kuris galėjo ir turėjo paaiškinti jam parodymų reikšmę bylos išnagrinėjimui. Be to, kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno Gytautas Adomėnas parodymų teismo posėdžio metu, J. V. nebuvo nuoseklus aiškindamas įvykio palinkybes ir jį suradus kitą dieną po įvykio. Jis, iš pražių minėjęs, kad vairavo kitas asmuo, vėliau leido suprasti, kad vairavo pats, nes sakė, kad jog nieko blogo nepadarė nuvažiavęs nuo kelio. Pažymėtina, kad jis asmens, kuris, kaip teigė, vairavo jo automobilį, nurodyti negalėjo, nors sakė, kad tai jo (brolio) draugas, juo pasitikėjo leisdamas vairuoti savo automobilį net nevažiuodamas kartu. Be to, liudytojas policijos pareigūnas G. A. nurodė atvykus į įvykio vietą gavęs iš priėjusio asmens, tik nenorėjusio nurodyti savo asmens duomenų, informaciją, kad autmobilį vairavo būtent J. V.. Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad J. V. protokole nurodytu laiku vairavo automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, kai teisė atimta dėl vairuotojo sveikatos būklės, ir keisdamas parodymus tik mėgina klaidinti teismą.
J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 25 proc. darbingumo lygis (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis ir jos vairavimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, gali sukelti skaudžių padarinių, pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas (nuo 2004 m. 7 kartus), turi galiojančią administracinę nuobaudą už tapatų pažeidimą. Nagrinėjamą pažeidimą padarė nepraėjus nei 3 mėnesiams nuo baudimo už analogišką pažeidimą. Įvertinus šiuos duomenis, J. V. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 128 str. 1 d., padarymą skiriama bauda, artima šio straipsnio sankcijoje numatytam jos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., teismas
nutaria:
J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 str. 1 d., ir skirti jam 360 EUR (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) baudą.
Paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sumokėti per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtinai nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 15053876486, gavėją – VMI, gavėjo kodą 188659752.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.