Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-01-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-105-1017/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-19
Bylos Nr.
II-105-1017/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01506-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-105-1017/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01506-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Audrai Grimovič, Violetai Makevičienei,dalyvaujant skundą padavusiai A. M.,vertėjai Svetlanai Minakovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės 2023 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-14554-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės 2023 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-14554-2023 A. M. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2023 m. liepos 21 d., 21.45 val., Vilniuje, Totorių g. 23, vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje bei šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktą, 1 priedo 333 punktą. Jai paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda (b. l. 5-6).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui A. M. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti arba sumažinti minėtu nutarimu paskirtą baudą. Skunde nurodoma, kad už stovėjimą draudžiamoje vietoje nebuvo gavę jokios informacijos (nei elektroniniu paštu, nei į pašto skyrių), nežinojo apie nustatytą sumokėjimo terminą (iki 2023 m. lapkričio 17 d.) ir dėl to minėta bauda nebuvo apmokėta laiku. Pranešimą pašto skyriuje apie minėtą baudą gavo tik 2023 m. lapkričio 23 d. Nurodo, kad už automobilio stovėjimą toje zonoje buvo sumokėję per Unipark programėlę (pateikia tai patvirtinančius duomenis (mokėjimas atliktas A. M. vardu), be to, toje zonoje nematė kelio ženklo, draudžiančio parkavimą toje zonoje. Taip pat nurodė, kad minėta transporto priemone naudojasi D. L. (D. L.), dėl to prašo minėtą baudą perrašyti jam. Skunde prašoma atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti jos dydį iki 15 Eur (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupės pateiktame atsiliepime į skundą prašoma jį atmesti. Nurodoma, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi prie kelio ženklo „Stovėti draudžiama“, todėl skundo argumentas, jog pareiškėja nematė šio kelio ženklo, vertintinas kaip asmens gynybinė pozicija. Nurodoma, kad sumokėjimas už parkavimą taip pat nevertinamas kaip reikšmingas, juolab kad mokėtojas kitas ir kita data nei nustatytas pažeidimas yra atliktas mokėjimas. Institucijos atstovo nuomone, nutarimas yra pagrįstas, nusižengimo esmė ir sudėtis įrodyta, o skunde nurodyti motyvai nėra pagrindas naikinti priimtą nutarimą. Be to, duomenys apie transporto priemonę vairavusį asmenį yra pateikti praleidus ANK 611 straipsnyje nurodytą 30 kalendorinių dienų terminą nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos (b. l. 45-47).

VĮ „Registrų centras“ pateiktuose duomenyse nurodoma, kad Nacionalinės elektroninių siuntų, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau – ir ePristatymas IS) duomenimis, A. M. turi aktyvią elektroninio pristatymo dėžutę, kurios adresas yra „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-44(1.5E) 11 punktą, elektroninio pristatymo dėžutė fiziniam asmeniui sukuriama, kai jis prisijungia prie informacinės sistemos ir patvirtina, kad sutinka, jog jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė. Nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“, t. y. A. M. elektroninė dėžutė buvo sukurta ir aktyvuota (duomenys neskelbtini). Duomenų, nurodančių kaip aktyviai naudojamasi minėta elektronine dėžute, neturima. Duomenų, patvirtinančių, kad A. M. minėtoje elektroninėje dėžutėje būtų perskaičius elektronines siuntas iš Vilniaus miesto savivaldybės (t. y. išsiųstas ir pristatytas 2023 m. rugpjūčio 3, 19.00 val. bei 2023 m. spalio 5 d., 19.00 val.), neturima. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsniu, elektroninė siunta pristatyta į aktyvią elektroninio pristatymo dėžutę, prilyginama registruotai pašto siuntai (b. l. 71-72).

Teismo posėdžio metu apklausta skundą padavusi A. M. nurodė, kad ji neturi teisės vairuoti transporto priemones, bet turi automobilį BMW, kurį vairuoja jos sūnus D. L. Teismo posėdžio metu atpažino šį automobilį iš byloje esančių nuotraukų. Jai sūnus buvo sakęs, kad nepastebėjo kelio ženklo ir ne ten prisiparkavo automobilį, dėl to gavo baudą. Sūnus jai nurodė, kad buvo neįmanoma pastebėti to kelio ženklo. Paaiškino, jog iš policijos nebuvo gavusi jokio pranešimo, gavo tik vieną laišką iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) apie paskirtą baudą. Paskambinus į VMI, jai pasakė, kad skirta bauda dėl ne toje vietoje priparkuoto automobilio. Nurodė, kad turi elektorinį paštą, tačiau juo nesinaudoja. Niekada nekūrė jokių e. dėžučių. Turi e. bankininkystę, tačiau ja naudojasi jos vyras. Nurodė, kad ji nagrinėjamo įvykio metu automobilio nevairavo, vairavo jos sūnus (b. l. 76-77).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. L. nurodė, kad jis vairuoja automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis yra tik registruotas motinos A. M. vardu, automobiliu nuolat naudojasi jis, t. y. D. L. Minėtą dieną vyko į Vilniaus centre esantį restoraną, buvo prisiparkavęs automobilį prie viešbučio. Jo žmona A. M. sumokėjo per „Unipark“ programėlę už parkavimą, minėtą programėlę įjungus, automatiškai nustatoma buvimo vieta ir atitinkamai leidžiama susimokėti už automobilio pastatymą toje vietoje. Toje vietoje automobilis stovėjo 2-3 valandas, grįžus matė ant lango esantį geltoną lapuką, jame buvo nurodyta, kad su savininku bus susisiekta elektroniniu paštu (duomenų apie paskirtą baudą ar kur ją sumokėti, nurodyta nebuvo). Teismo posėdžio metu apžiūrint nuotraukas patvirtino, jog tai jo faktiškai naudojamas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad jo automobilis stovėjo už balto automobilio (b. l. 20). Laukė 4 mėnesius šio pranešimo, tikrindavo motinos elektroninį paštą, buvo pasakojęs motinai apie šią situaciją, laukė laiško, kad galėtų iš karto apmokėti baudą, tačiau galiausiai gavo tik pranešimą iš VMI, atsiųstą mamai paštu. Nurodo galintis sumokėti ir 50 Eur baudą, tačiau nesupranta, kur ateina laiškai apie baudą. Nori, kad ši bauda būtų paskirta jam ir kad ji būtų sumažinta. Pamačius byloje esančias nuotraukas, pripažįsta, jog negalėjo toje vietoje statyti automobilio, dabar jau pamatė kelio ženklus, o įvykio metu galėjo jo nepastebėti Gailisi dėl padaryto nusižengimo (b. l. 55-56; 76-77).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. KET 8 punkto nuostatomis, be kita ko, nustatyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, o eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 1 priedo 333 punkto nuostatomis, kelio ženklas „Stovėti draudžiama“ reiškia, jog draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos (tarp jų administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. bei liudytojo D. L. paaiškinimų teisme, administracinio nusižengimo užfiksavimo dokumentų bei foto nuotraukų, kitų rašytinių dokumentų) nustatyta, jog 2023 m. liepos 21 d., 21.45 val., Vilniuje, Totorių g. 23, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, dėl ko buvo pažeisti KET 8 punkto bei KET 1 priedo 333 punkto reikalavimai bei ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatos. Iš esmės dėl šių aplinkybių byloje ginčo nebėra. Nors nagrinėjamame skunde buvo nurodyta, kad už automobilio stovėjimą toje zonoje buvo sumokėta per „Unipark“ programėlę ir įvykio vietoje nesimatė kelio ženklo, draudžiančio automobilio stovėjimą joje, teismo posėdžio metu liudytojas D. L. prisipažino, jog nagrinėjamo įvykio metu jis tiesiog nepastebėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“, nurodė šios aplinkybės nebeginčijantis. Skunde nurodytą versiją dėl kelio ženklo nebuvimo paneigia byloje esančios foto nuotraukos, iš kurių matyti, jog įvykio vietoje, prieš pastatytą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra kelio ženklas „Stovėti draudžiama“, kuris akivaizdžiai matomas eismo dalyviams.

Byloje liko ginčas iš esmės dėl dviejų aplinkybių. Viena iš jų, kad buvo nubaustas ne automobilį realiai (faktiškai) vairavęs asmuo – liudytojas D. L., bet jo savininkas – liudytojo motina A. M. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina tinkamai nustatyti asmenį, atsakingą už administracinio nusižengimo padarymą.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas, o vėliau ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo surašytas automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pastatytas vietoje, kurioje stovėti draudžiama, savininkei – A. M., kuri tiek skunde, tiek ir atvykusi į teismą posėdžio metu nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu ji nevairavo ir nepastatė šio automobilio vietoje, kurioje draudžiama stovėti. A. M. paaiškino, jog šis automobilis yra tik registruotas jos vardu, tačiau faktiškai ji juo visiškai nesinaudoja, automobiliu naudojasi jos sūnus D. L., kuris yra faktinis automobilio savininkas bei jo valdytojas. A. M. teigimu, ji netgi neturi teisės vairuoti transporto priemones. Liudytoju apklaustas D. L. taip pat nurodė, kad jis yra tikrasis automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas bei nuolatinis naudotojas, o šis automobilis tik registruotas motinos A. M. vardu. Liudytojo D. L. teigimu, įvykio dieną jis kartu su savo sutuoktine A. M. atvyko praleisti vakaro į Vilniaus centre esantį restoraną ir automobilį pastatė prie viešbučio Totorių gatvėje, toje vietoje, kaip užfiksuota byloje esančiose foto nuotraukose, jo sutuoktinė A. M. sumokėjo per „Unipark“ programėlę už automobilio stovėjimą, nes ši programėlė, nustačius jų buvimo vietą, nurodė, kokia tai zona ir leido apmokėti už automobilio stovėjimą.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojo paaiškinimais teisme, kurie sutampa tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais duomenis, yra logiški ir nuoseklūs. Juolab kad faktą, jog automobiliu naudojasi ne A. M. iš dalies patvirtina ir išrašas iš Administracinių nusižengimų registro, iš kurio matyti, kad per pastaruosius 5 metus jos atžvilgiu nėra nustatyta jokių administracinių nusižengimų, įskaitant ir dėl transporto priemonės vairavimo, tuo tarpu D. L. buvo ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir dėl KET pažeidimų bei kitų su automobilio valdymu susijusių nusižengimų. Taigi darytina išvada, jog nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2023 m. liepos 21 d., 21.45 val., kuomet automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje Vilniuje, Totorių g. 23, šį automobilį galėjo vairuoti ne administracinėn atsakomybėn patrauka A. M., bet jos sūnus – D. L.

Sutiktina su Institucijos atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad duomenys apie transporto priemonę vairavusį asmenį yra pateikti praleidus ANK 611 straipsnyje nurodytą 30 kalendorinių dienų terminą nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos, tačiau, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju pagal byloje esančius duomenis gali būti svarstoma dėl minėto termino, galimai praleisto dėl svarbių priežasčių, atnaujinimo. Iš tikrųjų ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas administracinio nusižengimo byloje A. M. buvo išsiųsti per jos vardu sukurtą ir aktyvią elektroninio pristatymo dėžutę, kurios adresas yra „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktus duomenis byloje, šie procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ir pristatyti A. M. atitinkamai 2023 m. rugpjūčio 3, 19.00 val. bei 2023 m. spalio 5 d., 19.00 val. Teismo posėdyje A. M. iš pradžių teigė, jog nėra susikūrusi savo vardu elektroninio pristatymo dėžutės, vėliau patikslino, jog galimai jos vyras tokią dėžutę jai sukūrė, registruojant vaiką į mokyklą, tačiau ji pati nei elektronine bankininkyste, nei elektroninio pristatymo dėžute nesinaudoja, jai viską tvarko jos vyras. Tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu buvo tvirtinama, jog nei A. M., nei jos sūnus D. L. negavo jokio pranešimo apie surašytus administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą ir paskirtą baudą, nors žinojo, jog turi ateiti pranešimas apie baudos paskyrimą (nes grįžus į automobilį, ant jo buvo paliktas pranešimas) ir nuolat tikrino A. M. elektroninį paštą bei pašto dėžutę, kurioje ir buvo rastas VMI pranešimas apie paskirtos baudos nesumokėjimą.

Nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta, vis tik sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, turi būti įsitikinama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus buvo informuotas tinkamai ir turėjo galimybę pasinaudoti savo teisėmis, tarp jų – tinkamai ir laiku pranešti apie tai, jog transporto priemonę nagrinėjamo įvykio metu vairavo kitas asmuo, o ne automobilio savininkas. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuosekliai teigia, jog faktiškai negavo jokios informacijos nei apie A. M. atžvilgiu priimtą administracinio nusižengimo protokolą, nei apie nutarimą.

Teismui siekiant patikrinti šią A. M. versiją, buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“ su reikalavimu pateikti papildomus duomenis apie A. M. vardu sukurtos elektroninio pristatymo dėžutės, kurios adresas „(duomenys neskelbtini)“, naudojimą. Iš gauto atsakymo matyti, jog duomenų, nurodančių kaip aktyviai naudojamasi minėta elektronine dėžute, taip pat duomenų, patvirtinančių, kad A. M. minėtoje elektroninėje dėžutėje būtų perskaičius elektronines siuntas iš Vilniaus miesto savivaldybės (t. y. išsiųstas ir pristatytas 2023 m. rugpjūčio 3, 19.00 val. bei 2023 m. spalio 5 d., 19.00 val.), neturima. Taigi šiuo atveju nepaneigta A. M. versija, kad ji realiai negavo šioje administracinio nusižengimo byloje jos atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų ir nežinojo apie jos atžvilgiu taikomą administracinę atsakomybę. Teismo įsitikinimą, kad A. M. galėjo negauti per elektroninę dėžutę jai siųstų dokumentų sustiprina ir tai, jog nagrinėjamas skundas buvo pateiktas nurodant ne asmeninį A. M. elektroninį paštą, bet D. L. (kuris siekia būti patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl nagrinėjamo nusižengimo) elektroninį paštą, šiuos kontaktinius duomenis nurodant ir pačiame skunde, o apie jos atžvilgiu pritaikytą administracinę atsakomybę A. M. teigia sužinojusi tik gavusi fiziškai paštu (į pašo dėžutę) atsiųstą VMI pranešimą apie paskirtą baudą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog skundžiamas 2023 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-14554-2023, kuriuo A. M. buvo pripažinta kalta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2023 m. liepos 21 d., 21.45 val., Vilniuje, Totorių g. 23, vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje bei šiais savo veiksmais pažeidė KET 8 punktą ir KET 1 priedo 333 punktą, o jai paskirta 50 Eur bauda, pagal šio nutarimo priėmimo metu turėtus duomenis buvo teisėtas ir pagrįstas, tačiau bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo naujos aplinkybės, jog šį automobilį galėjo vairuoti ne administracinėn atsakomybėn patrauka A. M., bet jos sūnus – D. L., o A. M. nebuvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą dėl šio įvykio, todėl neturėjo tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir pranešti apie tai, kad transporto priemonę nagrinėjamo įvykio metu vairavo kitas asmuo. Dėl nurodytų argumentų skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymui ir tinkamo teisės normų reikalavimus atitinkančio proceso užtikrinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės 2023 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-14554-2023 administracinio nusižengimo byloje ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė