Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo (toliau ir miškų urėdas) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutarties, kuria Valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2012 m. sausio 12 d. nutarimo buvo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama nebuvo.

Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro 2008 m. gegužės 13 d. nutarimu VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo prašymas buvo atmestas.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas 2008 m. liepos 15 d. nutarimu atmetė VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo skundą dėl Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro 2008 m. gegužės 13 d. nutarimo panaikinimo.

Šiaulių apygardos prokuratūra 2008 m. spalio 6 d., vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį, priėmė nutarimą baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00517-04 pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Procesinių veiksmų atlikimas buvo pavestas organizuoti Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai.

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. gegužės 23 d. nutarimu procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 73-1 00517-04 buvo nutrauktas.

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. birželio 6 d. nutarimu buvo panaikintas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. gegužės 23 d. nutarimas ir priimtas nutarimas nutraukti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 73-100517-04 dėl A. V. ir L. Z. galimai padarytų veikų suėjus baudžiamojon atsakomybėn patraukimo senaties terminui. Tuo pačiu nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. V. ir A. V. veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 11 d. iki 2003 m. liepos 31 d. nepagrįstai ir neteisėtai nurašant iš Mažeikių miškų urėdijos centrinio sandėlio atsargines dalis už 31063,95 Lt.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. birželio 28 d. nutarimu buvo panaikintas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m gegužės 23 d. nutarimas ir Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. birželio 6 d. nutarimo dalis, kuria panaikintas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. gegužės 23 d. nutarimas ir procesas byloje nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, bei priimtas naujas sprendimas nutraukti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje Nr.73-1-00517-04, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu buvo panaikintas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. birželio 28 d. nutarimas nutraukti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo byloje Nr. 73-1-00517-04 ir Šiaulių apygardos prokuratūrai pavesta organizuoti papildomą naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimą tikslu surinkti ir įvertinti duomenis leidžiančius patvirtinti ar paneigti galimą A. V. ir L. Z. bendrininkavimą ir išankstinio susitarimo buvimą, vykdant galimai nusikalstamas veikas, tyrimo metu taip pat surenkant ir įvertinant duomenis apie nusikalstamos veikos požymių A. V. ir L. Z. veiksmuose buvimą ar nebuvimą.

Atlikus papildomą tyrimą Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu tyrimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo nutrauktas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2012 m. sausio 12 d. nutarimu atmetė VĮ Mažeikių miškų urėdijos skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimo panaikinimo. Tuo pačiu nutarimu buvo išspręsti ir A. V. bei L. Z. skunduose kelti klausimai.

Skunde visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir Lietuvos Respublikos BPK) 217 straipsniu, kuris reglamentuoja nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarką. Dėl šios priežasties pareiškėjas mano, kad teismas, nagrinėdamas skundą, nesigilino į proceso esmę, nevertino papildomai surinktų duomenų.

VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo įsitikinimu, byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, kurie leidžia atnaujinti procesą A. V. ir L. Z. atžvilgiu ir iš naujo teisme spręsti jų kaltės klausimą, todėl klausimas dėl proceso atnaujinimo kuo greičiau turi būti perduotas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui spręsti.

Skunde pažymima, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2008 m. rugsėjo 11 d. nekilo jokių abejonių, jog VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo pateikti duomenys ir skunde nurodytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, t. y., yra Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnyje numatytas pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartyje taip pat akcentavo, kad prokuroras yra įpareigotas surinkti duomenis, o bylos atnaujinimo priima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija.

Pareiškėjas tvirtina, kad Šiaulių apygardos prokuratūra vilkino procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, be to, esant akivaizdiems didelės žalos padarymo ir bendrininkavimo faktams, šį procesą nutarė nutraukti.

Skunde aiškinama, kad A. V. yra susijęs su visais atvejais, kai būdavo nepagrįstai apmokamos sąskaitos už remontą, arba kai iš sandėlio buvo paimamos detalės, nurodoma, kad sumontuotos konkrečioje mašinoje, o faktiškai to nebuvo. Pareiškėjo įsitikinimu, A. V. veika vertintina kaip tęstinė, padaryta galimai bendrininkaujant tiek su L. Z., tiek su G. V.. Skunde taip pat tvirtinama, kad net jei ir būtų nustatyta, kad kitiems bendrininkams yra suėjęs patraukimo atsakomybėn senaties terminas, tai nepašalintų A. V. atsakomybės, nes bendrininkavimo požymis veikos padaryme tokiu atveju neišnyksta, tik ne visi bendrininkai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Miškų urėdas teigia, kad nepagrįstas skundžiamos nutarties teiginys, jog byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad A. V. ir L. Z. veikė bendrai. Jis nurodo, jog yra visiškai suprantama, kad A. V. ir L. Z. nepatvirtins tarp jų buvusio susitarimo, tačiau apie bendrą šių asmenų sumanymą galima spręsti iš faktinių aplinkybių. Skunde pažymima, kad L. Z. ir G. V. nebuvo pavaldūs A. V., tačiau jų pareigos buvo susijusios su naujų ir atremontuotų detalių pristatymu į urėdijos sandėlį ir išdavimu mechanizmų remontui. Kiekvienu atveju, konkrečiai transporto priemonei, naujų ir suremontuotų atsarginių dalių išdavimas patvirtintas A. V. parašu „Atsarginių dalių išdavimo einamajam remontui žiniaraštyje“. Atsarginių dalių išdavimo teisė buvo suteikta tik sandėlio vedėjai. A. V. pagal savo pareigybę privalėjo kontroliuoti atsarginių dalių ir mechanizmų naudojimą, taigi be jo žinios detalių remontas, panaudojimas, nurašymas negalėjo vykti.

VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdas teigia, kad iš VĮ Mažeikių miškų urėdijos pateiktų rašytinių įrodymų, Specialisto išvados Nr. 5-9/11 bei kitų byloje esančių įrodymų, matyti, kad vyresnysis mechanikas A. V. per laikotarpį nuo 2002 m. sausio 30 d. iki 2003 m. rugpjūčio 30 d. priėmė savo žinion, bet sudarė sąlygas neapskaityti urėdijos sandėlio apskaitoje ir nepateikė jokių dokumentinių įrodymų apie jo prisiimtų materialinių vertybių panaudojimą urėdijos veikloje ir jos reikmėms iš viso už 17 294,10 Lt, L. Z. per tą patį laikotarpį priėmė savo žinion, bet sudarė sąlygas neapskaityti urėdijos sandėlio apskaitoje ir nepateikė jokių dokumentinių įrodymų apie materialinių vertybių panaudojimą urėdijos veikloje ir jos reikmėms iš viso už 18 360,00 Lt. Skunde nurodoma, kad iš urėdijos sandėlio per laikotarpį nuo 2002 m. vasario 11 d. iki 2003 liepos 31 d. buvo nurašytos atsarginės dalys transporto priemonėms, kurių vairuotojai arba buvo atostogose, sirgo arba faktiškai naudojo remontui atsargines mazgo dalis, bet mazgo nekeitė nauju, urėdijos sandėlininkė G. V. be jokio pagrindo į vairuotojų ir šaltkalvių atsarginių dalių ir medžiagų pareikalavimo ir išdavimo einamajam remontui žiniaraščius nurašydavo įvairias atsargines dalis, viso buvo nurašyta įvairių detalių už 16 913,95 Lt Taip pat tvirtinama, kad 2002 m. gruodžio mėnesį urėdijos sandėlininkė G. V. nurašė automobiliui „Kamaz 5511”, valst. Nr. ZTV 371, atsarginių dalių ir medžiagų pareikalavimo ir išdavimo einamajam remontui žiniaraštyje atsarginių dalių už 14 150,00 Lt, tokiu būdu sandėlio vedėja G. V. nurašė iš sandėlio materialinių vertybių už 31 063,95 Lt. Pareiškėjo nuomone, su šių detalių nurašymu taip pat susijęs A. V., kadangi tyrimo metu nustatyta, kad visuose atsarginių dalių ir medžiagų pareikalavimo ir išdavimo einamajam remontui žiniaraščiuose, be atsargines dalis išdavusios sandėlininkės yra ir remontą bei atsarginiu daliu išdavimą remontui kontroliavusio A. V. parašai.

Skunde pažymima, jog tas pats laikotarpis, tas pats nusikalstamų veiksmų mechanizmas įrodo, kad A. V. veika buvo tęstinė, siekiant vieningo tikslo - naudos sau ar kitiems asmenims urėdijos sąskaita, nes detalės iš sandėlio, piniginės lėšos už detales ir paslaugas, kurios nebuvo panaudotos urėdijos veikloje. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad A. V. yra padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių senaties terminai nėra suėję.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 447 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai prokuroras mano, jog nėra pagrindo atnaujinti bylą, jis nutarimu procesą nutraukia. Toks prokuroro nutarimas skundžiamas aukštesniam prokurorui. Aukštesnio prokuroro nutarimas gali būti skundžiamas apylinkės teismui, jeigu skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jeigu skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Teismas skundą nagrinėja taikydamas Lietuvos Respublikos BPK 64 straipsnio nuostatas. Išnagrinėjusio skundą teismo nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos BPK X dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 439-442 straipsniai) nustatyta tvarka. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog Vilniaus apygardos nutartis buvo priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 64 straipsniu bei 447 straipsniu. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą bei priimdamas dėl jo nutartį, vadovavosi netinkamomis įstatymo normomis ar skundą nagrinėjo neobjektyviai, neišsamiai.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamos nutarties teiginiai, susiję su Lietuvos Respublikos BPK 217 straipsnio nuostatų taikymu, yra paprasčiausiai pertekliniai. Šie žemesniojo teismo nutarties teiginiai neturi reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo klausimų.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BPK 447 straipsnyje yra numatyta, kokių veiksmų turi imtis prokuroras tais atvejais, kai yra baigiamos tirti naujai paaiškėjusios aplinkybės. Tuo atveju, jeigu prokuroras nustato, kad yra pagrindas atnaujinti bylą, jis tyrimo medžiagą ir savo išvadą perduoda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Jeigu prokuroras nustato, kad nėra pagrindo atnaujinti bylą, jis savo nutarimu procesą nutraukia. Taigi Lietuvos Respublikos BPK numatyta, jog atlikus naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimą, priklausomai nuo tyrimo rezultatų, prokuroras savarankiškai priima vieną iš įstatyme numatytų sprendimų. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas dar 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartyje yra nurodęs, jog naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo tikslas yra nustatyti ar yra Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios leistų atnaujinti baudžiamąją bylą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog prokuroras atliko naujų aplinkybių tyrimą, jas įvertino ir pagrįstai nutarė, kad jos nei kiekviena atskirai, nei visos kartu negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnyje.

Iš pareiškėjo skundo argumentų galima daryti išvadą, jog jis klaidingai interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarties motyvus. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodė, jog „...būtina kruopščiai patikrinti urėdo skunde nurodomas aplinkybes, įvertinti urėdo minimame akte nustatytų duomenų patikimumą, informatyvumą bei sąsajumą su įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tik tada spręsti, ar šie duomenys gali būti pakankamai reikšmingi, jog jų pagrindu būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą, nes teismų priimti ir įsiteisėję sprendimai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių taptų nepagrįsti ir naikintini.“. Teismas minėtoje nutartyje jokiu būdu nėra tvirtinęs, kad skunde nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas prokurorui atlikti Lietuvos Respublikos BPK 447 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, t. y. tyrimo medžiagą ir savo išvadą perduoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, teismas tik nurodė, jog ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, prokurorui gali kilti tokia pareiga.

VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdas tvirtina, jog A. V. veikė bendrai su L. Z. bei G. V.. Šis skundo teiginys grindžiamas tuo, jog nors L. Z. ir G. V. nebuvo pavaldūs A. V., tačiau jų pareigos buvo susijusios su naujų ir suremontuotų detalių pristatymu į urėdijos sandėlį ir išdavimu mechanizmų remontui. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti. Visų pirma aplinkybė, kad skunde minimi asmenys buvo bendradarbiai negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio prasme, kadangi ji buvo žinoma tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teismuose. Kita vertus, aplinkybė, jog miškų urėdo skunde nurodomi asmenys buvo bendradarbiai nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog jie galėjo veikti bendrai. Pažymėtina, jog G. V. atžvilgiu apskritai joks procesinis teismo sprendimas (apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis) nebuvo priimtas, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie proceso atnaujinimą jos atžvilgiu.

Taip pat niekuo nepagrįsti skundo teiginiai, kad A. V. veiksmai turi būti vertinti, kaip tęstinis nusikaltimas. Pareiškėjas nurodo, kad šį jo teiginį patvirtina tai, jog veiksmai buvo atliekami tuo pačiu laikotarpiu, buvo atliekami analogiški veiksmai, siekiami asmeninės naudos sau. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokie skundo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais byloje surinktais duomenimis. Tuo pačiu atmestini pareiškėjo skundo argumentai susiję su senaties terminais, kadangi jie neatsiejamai susiję su skundo argumentais dėl tęstinės veikos. Konstatavus, jog pirmasis teiginys yra nepagrįstas, nepagrįstu tampa ir antrinis (išvestinis) teiginys.

Pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. V. ir L. Z. buvo išteisinti, kadangi nebuvo įrodyta, jog šie asmenys neteisėtai parleido jiems patikėtą VĮ ,,Mažeikių miškų urėdija“ turtą tretiesiems asmenims. Atliekant tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nebuvo gauta jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog yra pagrindas atnaujinti bylą (Lietuvos Respublikos BPK 447 straipsnio 1 dalis). Byloje yra nustatyta, kad negalima vienareikšmiškai nustatyti ar remontui pateiktos detalės priklausė VĮ Mažeikių miškų urėdijai, taip pat negalima konstatuoti, jog A. V. ir L. Z. neapskaitydami detalių sandėlio apskaitoje ir nepateikdami pagrįstų įrodymų, kad pristatė ir suremontavo detales ir jas panaudojo VĮ Mažeikių miškų urėdijos interesais, išvaistė ar pasisavino jų žinioje buvusį svetimą turtą. Tokia išvada yra pagrįstai padaryta remiantis specialisto išvada bei teismų nutartimis nagrinėjant baudžiamąsias bei civilines bylas.

Apibendrinant visa, kas aptarta, konstatuotina, jog pareiškėjas savo skunde iš esmės nepateikia jokių argumentų, kurie leistų daryti kitokias išvadas nei padarė prokurorai ar teismas. Skunde tik tvirtinama, kad jame minimi asmenys padarė nusikaltimus, tačiau nėra nurodoma jokių argumentų, kurie būtų pagrįsti bylos duomenimis, tokiems teiginiams patvirtinti. Vien tai, kad pareiškėjas kitaip vertina nustatytas aplinkybes, negali būti pagrindas naikinti prokurorų nutarimus ar skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Įvertinus visa, kas aptarta, VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.