Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2.1.16.1.2.;2.1.16.1.2.2.

2016 m. lapkričio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Eigirdo Činkos,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo Arūno Nevardauskio skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. C. trims mėnesiams buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. miesto apylinkės teismo 2016-10-31 nutartimi M. C. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas trims mėnesiams.

Skundu suimtasis M. C. gynėjas prašo panaikinti nutartį, kuria jam buvo pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams. Skunde nurodo, jog suėmimo terminas pratęstas formaliai konstatuojant suėmimo pagrindus, tačiau jokių faktinių aplinkybių, kad M. C. nesilaikytų švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų, slėptųsi ar darytų naujus nusikaltimus, nėra. Teismo nutartis nepagrįsta, priimta neteisingai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso noras bei neteisingai vertinant bylos aplinkybes, pažeidžiant proporcingumo principą tiriant nusikaltimus ir skiriant kardomąsias priemones. Nurodo, jog M. C. yra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais (gyvena su motina), be to, kaltinamasis turi psichikos sutrikimų, ne kartą gydytas psichiatrinėse ligoninėse, teismo nutartimi jam buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės. Dėl ligos jam yra apsunkinta darbo paieška, būdamas įkalintu, jis negauna gydymo, jo sveikatos būklė prastėja. Įvertinus M. C. sveikatos būklę, į tai, kad jis neturi galimybių bėgti ir slapstytis nuo teismo, nes tam neturi pajamų, priklausomas nuo motinos paramos, paleistas iš suėmimo, turėtų galimybę gydytis ir tai teigiamai paveiktų jo būklę, proporcingumo principas yra pažeistas. M. C. iki suėmimo paskirtos kardomosios priemonės sąlygų nepažeidinėjo, nesislapstė, davė parodymus apie jam žinomas aplinkybes. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

M. C. yra kaltinamas tuo, kad jis, 2016 m. kovo 28 dieną, apie 23 valandą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. S. ir I. B., Panevėžio mieste, įsibrovė į patalpą – (duomenys neskelbtini), kur, kartu su A. S. panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu, tai yra, sudavęs jam medine lazda ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, įspyręs ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, A. S. sudavus M. P. medine lazda ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, ne mažiau kaip 8 smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas, dėl ko, pagal 2016-04-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadą Nr. G 466/2016 (05), M. P. buvo padarytos žaizdos kaktoje, smakre, kraujo patekėjimas po galvos smegenų dangalais dešiniame pusrutulyje, tai yra nežymiai sutrikdyta sveikata, jam (M. C.) apkrausčius M. P. striukės kišenes, o I. B. apieškojus butą, pagrobė svetimą, M. P. priklausantį turtą bendros 355 eurų vertės -mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) eurų vertės su jame buvusia SIM kortele 5 eurų vertės; mobiliojo ryšio telefono HTC įkroviklį 5 eurų vertės; mobiliojo ryšio telefono SONY įkroviklį 5 eurų vertės; mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 15 eurų vertės; piniginę 25 eurų vertės, joje buvusius pinigus - 200 eurų, I. P. priklausantį turtą bendros 150 eurų vertės - garso kolonėlių stiprintuvą 100 eurų vertės, elektrinį diskinį pjūklą BOSCH 50 eurų vertės, o taip pat pagrobė M. P. vardu išduotus asmens dokumentus - Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę, kario pažymėjimą, ir svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB SWEDBANK banko mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. P. vardu, t. y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d.

Be to, M. C. kaltinamas tuo, kad jis, 2016 m. balandžio 5 d., apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. K., iš anksto susitarę ir turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą ir panaudoję fizinį smurtą V. P. atžvilgiu pagrobė jo turtą, o būtent: nuėję prie V. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskambino į duris, V. P. jas atidarius, jis (M. C.) smogė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam V. P. į veidą, V. P. pasitraukus į buto vidų, abu su E. K. įsibrovė į butą, kur jis (M. C.) smogė kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius V. P. į veidą bei į galvą, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, tuo, pagal 2016-05-12 Valstybės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadą Nr. G 531/2016(05), padarydami V. P. galvos ir veido sumušimus pasireiškusius daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir nubrozdinimais galvoje, galvos smegenų kairiojo pusrutulio kaktinės skilties sumušimu ir kraujo išsiliejimu po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais, nosikaulių lūžiu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam (M. C.) saugant, kad V. P. neatsikeltų nuo grindų, o E. K. apieškojus butą, pagrobė svetimą, V. P. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną NOKIA su SIM kortele bendros 20 eurų vertės, pinigus - 20 eurų, iš viso pagrobė svetimo turto bendros 40 eurų vertės, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d.

M. C., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2016-04-11 buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-12 nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui, vėliau suėmimo terminas tęsiamas, o skundžiama nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams.

Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-31 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą M. C., nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, (duomenys neskelbtini) straipsnio, BPK 130 straipsnio nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą suimtojo M. C. dalyvavimą padarant jam inkriminuojamus nusikaltimus byloje yra pakankamai – tai įvykio vietos apžiūrų protokolai, specialistų išvados, daiktų apžiūros protokolas, nukentėjusiųjų M. P., I. P., V. P., liudytojų V. K., M. S. parodymai, iš dalies paties įtariamojo M. C. parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

S. P. miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas M. C. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Šioje baudžiamojoje byloje M. C. kaltinamas padaręs vieną sunkų, du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, o už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje griežtą laisvės atėmimo bausmę – iki 7 metų. Nors nusikaltimų sunkumas bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Panevėžio miesto apylinkės teismas įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nors kaltinamasis ir turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su motina, tačiau skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą įkaltinamajam M. C., nes bylos duomenys nepaneigia manymo, jog kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo. Tokią išvadą teismas daro dėl to, jog bylos duomenys nurodo, jog kaltinamasis M. C. anksčiau aštuonis kartus teistas, nėra susietas stipriais socialiniais ryšiais, jo brolis gyvena užsienyje, todėl visos paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad, būdamas laisvėje, M. C. siekdamas išvengti galimai jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apylinkės teismas suėmimo terminą tęsė taip pat ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis M. C. darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Kad M. C., būdamas nesuimtas, gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, rodo jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis, taip pat byloje esantys ir teismui pateikti kiti duomenys, o būtent: M. C. nuo 2005 metų sistemingai buvo teisiamas už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nustatyta, jog M. C. laisvės atėmimo bausmę, skirtą ankstesniu nuosprendžiu atliko ir 2015 metų spalio mėnesį buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau vėl galimai nusikalto ir yra kaltinamas tyčinio sunkaus bei apysunkių ir nesunkaus nusikalstamų padarymu. Veikos, kurių padarymu M. C. yra kaltinamas šioje byloje, galimai padarytos 2016-03-28 ir 2016-04-05, t. y. po laisvės atėmimo bausmės atlikimo nepraėjus nė pusei metų. Akivaizdu, jog iš ankstesnių teistumų M. C. jokių teigiamų išvadų nedarė, anksčiau paskirtos bausmės tikslo nepasiekė, kaltinamasis galimai įvykdė analogiškas nusikalstamas veikas. Kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu dėl veikos galimai įvykdytos 2016-03-28 prieš nukentėjusįjį M. P., M. C. 2016-03-30 buvo skirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvyti, tačiau ši kardomoji priemonė BPK 119 straipsnyje numatytų paskirčių nepasiekė ir M. C. galimai padarė kitą sunkesnį nusikaltimą prieš nukentėjusįjį V. P..

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam M. C. negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Bylos duomenys nurodo, jog kaltinamasis ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu 2015 m. rugpjūčio 20 d.–2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b. l. 55-56, 4 tomas). Ši aplinkybė patvirtina, kad, esant būtinumui, kvalifikuota medicinos pagalba kaltinamajam teikiama Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Įvertinęs visas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog BPK 119 straipsnyje nustatytų paskirčių kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti negalima.

Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-31 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas, M. C. šioje proceso stadijoje taikoma pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį, kuria M. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.