Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., gimęs 1982 m. sausio 31 d. Akmenės rajone, Naujojoje Akmenėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas : 2017 m. gegužės 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2017 m. birželio 13 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. 2017 m. sausio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), D. V. namuose, naudojo fizinį smurtą prieš jos mažametį sūnų M. P., gimusį 2009 metais, t. y. ranka sugriebęs mažamečiui M. P. už smakro jį pakėlė ir metė ant grindų, po ko jam nugriuvus ne mažiau 5 smūgių kojomis spyrė nukentėjusiajam M. P.: į kelį 2 kartus, į rankas 2 kartus, į kojas 1 kartą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. P. fizinį skausmą.

Be to, D. A. 2017 m. sausio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), D. V. namuose, naudojo fizinį smurtą prieš jos mažametę dukrą G. P., gimusią 2006 metais, t. y. mediniu peiliu ne mažiau 5 kartų sudavė lovoje sėdinčiai nukentėjusiajai G. P. į viršugalvį, tokiais savo veiksmais mažametei G. P. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, D. A. 2017 m. sausio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną, apie 18 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), D. V. namuose, naudojo fizinį smurtą prieš jos mažametį sūnų D. P., gimusį 2003 m., t. y. sudavė nenustatytą kiekį smūgių diržu D. P. į įvairias kūno vietas, t. y. į veidą, dešinę koją, bei ne mažiau 3 smūgių į nugarą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. P. sukėlė fizinį skausmą.

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis D. A. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė su D. V. susipažinęs 2016 m. gruodžio mėnesį. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), todėl būdavo ir savo namuose, ir pas ją. 2017 m. sausio mėnesį D. V. buvo išvažiavusi į Ventą, o jis liko prižiūrėti jos vaikų: M., G. ir D.. Tądien po mokyklos vaikai išėjo į biblioteką ir ilgai negrįžo. Buvo išėjęs jų ieškoti, bet 19 val. 30 min. vaikai sugrįžo. Paklausė keturiolikmečio D., kur jie buvo, tačiau šis nieko neatsakė, taip pat ir G.. D. A. nurodė pastūmęs D. ir G. į kambarį, tada išviręs sriubos ir išėjęs namo. Jis paaiškino M. nestūmęs. Apie tai, kad paliko vaikus paskambinęs pasakė sugyventinei D. Po mėnesio išgirdo kalbas apie neva savo smurtą vaikų atžvilgiu, tačiau paaiškino tik papurtęs ir pastūmęs vaikus, jų nemušęs, didelio smurto nebuvę. Kaltinime paminėtą raudoną diržą yra matęs pakabintą koridoriuje, prie rūbų. Jis neneigė išvestas iš kantrybės iš už nugaros pastūmęs vaikus ant lovos, bei suėmęs už peties ir papurtęs juos, kai šie neklausydavo, už maistą vaikų nėra mušęs. Jo nuomone, vaikai jį apkalba dėl to, kad taip juos primokė jų tėvas, jie nori išskirti jį su D. Patvirtino žinąs, jog ankstesniu teismo sprendimu jam uždrausta artintis prie D. V., tačiau teigia sugyventinę neteisingai pasiskundus ir tąkart.

Mažamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą D. V. apklausta teisiamajame posėdyje parodė su D. A. artimiau bendrauti pradėjusi 2016 metų gruodžio pabaigoje. Iki tol viskas buvo gerai: jis padėdavo ūkio darbus dirbti, ji išskalbdavo jo rūbus, padarydavo valgyti. 2017 metų sausio mėnesį, dienos neatsimena, ji išvyko su dukra pas gydytoją ir paprašė D. prižiūrėti vaikus. Vakare jai paskambinęs sūnus D. pasakė, kad D. jį primušė. Paklaustas kodėl, vaikas atsakė, jog už tai, kad išėjo į biblioteką. D. sakėsi bijąs D. A.. D. G. sakė, kad D. mušė juos už tai, jog valgė margariną, dėl ko D. paėmė peilį ir trenkė jai. Vaikų teigimu, tą pačią dieną D. mušė ir M., o D. mušė už tai, kad šis pasakė, jog D. yra išgėręs. Pasak vaikų, D. naudojo diržą, peilį. Ji vaikams telefonu pasakė užsidaryti duris ir neįsileisti D. Pati paskambinusi D. paklausė, kas ten darosi. Pastarasis jai atsakė, kad jį nervina jos vaikai, jie pareina ne laiku. Iš balso suprato jį esant neblaivų, nes šis daug keikėsi. Grįžusiai ryte vaikai papasakojo tas pačias įvykio aplinkybes. D. V. teigimu, D. A. jos akivaizdoje anksčiau yra bandęs kelti ranką prieš jos vaikus, nes manė, kad ji per daug juos lepina. Su D. vaikų dažnai nepalikdavo, tada buvo primas kartas. Iš karto po įvykio į policiją nesikreipė, nes bijojo D. A. keršto. Į tyrėją dėl sūnaus M. kreipėsi vėliau, nes šis iš pradžių jai apie sumušimą nieko nesakė. D. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu davusi teisingus parodymus. Pasak jos, vaikai nėra linkę išsigalvoti ar fantazuoti. D. V. nuomone, dėl D. A. smurto vaikai nemeluoja, nes paskambinę minėtą vakarą telefonu buvo tikrai išsigandę, o jų tėvo tą vakarą iš viso nebuvo, jis atvažiuoja tik du kartus per mėnesį. O ir ankščiau yra buvę, kad su vaikais jie šoko pro langą, kai D. A. girtas atėjęs puldavo, smurtavo prieš ją. Anksčiau buvo griebęs už kaklo, smaugęs, spyręs. Kvietė policiją ir greitąją pagalbą. Vaikai po to įvykio nenori matyti D. A., yra išsigandę, bijo jo ir dabar. D. A. jai siunčia grasinančias trumpąsias žinutes telefonu. Su juo bendro gyvenimo neįsivaizduoja, norėtų, kad jis prie jos nesiartintų, o jų bendrą vaiką lankytų vaikų teisių apsaugos specialistui dalyvaujant.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2017 m. kovo 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš D. V. paimtas raudonos spalvos odinis diržas, kuris 2017 m. kovo 23 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas (b.l.17-18, 19-21).

2017 m. gegužės 30 d. nutarimu ir kvitu Nr. 0000304 daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (diržas ir peilis), perduoti saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį (b.l. 28, 29).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad šie įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog D. A. 2017 m. sausio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) – sugyventinės D. V. namuose, naudojo fizinį smurtą prieš jos mažamečius vaikus: ranka sugriebęs M. P. už smakro, jį pakėlė ir metė ant grindų, po ko jam nugriuvus spyrė ne mažiau 5 kartų kojomis: 2 kartus – į kelį, 2 kartus – į rankas, 1 kartą – į kojas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą; lovoje sėdinčiai G. P. mediniu peiliu ne mažiau 5 kartų sudavė į viršugalvį; bei sudavė nenustatytą kiekį smūgių diržu D. P. į įvairias kūno vietas, t. y. veidą, dešinę koją, bei ne mažiau 3 smūgių į nugarą. Tokiais savo veiksmais D. A. smurtaudamas sukėlė mažamečiams M. P., G. P. ir D. P. fizinį skausmą.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal šį įstatymą atsako tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Taigi, BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyti šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Pažymėtina, kad fizinio skausmo konstatavimui specialios žinios nėra būtinos. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kūnui, šis pajuto neigiamą organizmo reakciją, kas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje abejonių nekelia. Nukentėję mažamečiai M. P., G. P. ir D. P., apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino, jog dėl D. A. suduotų smūgių jie pajuto fizinį skausmą, liko sumušimų žymės. Todėl, išsamiai įvertinus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, specialisto (psichologo) nuomonę, rašytinę bylos medžiagą, t. y. įrodymų, gautų teisėtu būdu ir sudarančių vientisą loginę įrodymų grandinę, visumą, teismas daro pagrįstą išvadą, kad būtent D. A., pavartodamas fizinį smurtą prieš mažamečius vaikus, sukėlė jiems fizinį skausmą, todėl jo veiksmai, įvykdžius tris nusikalstamas veikas, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Nors kaltinamasis neigia savo kaltę ir nurodė mažamečių vaikų atžvilgiu, taip kaip nurodyta kaltinime, nesmurtavęs, tai vertintina kaip pasirinktos gynybos versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes to nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, juolab pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus neneigė mažamečius vaikus papurtęs už pečių, pastūmęs ant lovos, suvokdamas, jog šiais savo veiksmais galėjo sukelti jiems fizinį skausmą ar sužaloti.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog nukentėjusieji mažamečiai ir jų atstovė pagal įstatymą D. V. galėjo apkalbėti kaltinamąjį D. A. nepagrįstai apkaltindami jį nusikalstamos veikos padarymu, kaip nurodo pats kaltinamasis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas liudytojas, prieš duodamas parodymus teisme, Lietuvos Respublikos BPK 277 str. nustatyta tvarka yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (Lietuvos Respublikos BK 235 str.) ir atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, prisiekia duoti teisingus parodymus. Taigi, nenustačius faktinių aplinkybių, jog D. V. būtų sulaužiusi priesaiką, vengusi, atsisakiusi duoti arba davusi melagingus parodymus, nėra pagrindo jos parodymus laikyti melagingais ar neatitinkančiais tikrovės. Taip pat nustatyta jokių duomenų, kad nukentėję mažamečiai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti D. A., jog duodami parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui siekė apkalbėti D. A. ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Priešingai, iš Šiaulių apygardos teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) pateiktos nuomonės dėl D. P. ir G. P. apklausų matyti, kad paaugliai nuosekliai pateikė įvykio aplinkybes, pasakojo apie patirtą fizinį smurtą, kalbėdami apie mamos draugą išgyvena baimę, yra kritiški savo ir kitų žmonių veiksmams. Tuo tarpu pats kaltinamasis nepasinaudojo savo teise dalyvauti mažamečių apklausoje ir užduoti jiems klausimus, motyvuodamas tuo, kad neturėjo laiko nuvykti į apklausas. Todėl manyti, kad nukentėjusiųjų ir jų atstovės pagal įstatymą parodymai neatitinka tikrovės ir yra iškraipomi nėra pagrindo, nes nurodytos aplinkybės atitinka ir kitus anksčiau išdėstytus rašytinius bylos duomenis. Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo nesiremti minėtų asmenų parodymais ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistojo D. A. teiginiais, kad jis nukentėjusiųjų, kaip nurodyta kaltinime, nemušė.

Teismo nuomone, visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią kaltinamojo D. A. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroro nurodyta D. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis, todėl sunkinančia aplinkybe nepripažintina.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis.). Teismas, skirdamas kaltinamajam D. A. bausmę atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – jis padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos tyčinės, baigtos. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. niekur nedirba, nuo 2017 m. kovo 6 d. nesiregistruoja darbo biržoje, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, padarytus esant girtam, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų. Pažymėtina ir tai, kad jis teistas už padarytą nusikalstamą veiką smurtaujant artimoje aplinkoje (D. V. atžvilgiu), tai rodo, kad D. A. padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys ir jis demonstruoja akivaizdų nenorą elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas. Duomenų apie D. A. psichikos sutrikimus ar priklausomybių ligas byloje nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, įgyvendinant teisingumo principą, atsižvelgiant į prokuroro siūlymą, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. A. už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmės rūšį ir už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b), šiuo nuosprendžiu D. A. paskirtoji bausmė subendrintina prie jos visiškai pridedant 2017 m. gegužės 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir iš dalies atliktą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nustatyta, kad D. A. nuo 2017 m. birželio 13 d. jau atliko dalį laisvės apribojimo bausmės, todėl neatliktoji bausmės dalis – 124 laisvės apribojimo dienos keistinos 62 laisvės atėmimo dienomis (31 dieną prilyginant vieno mėnesio terminui kaltinamojo naudai) ir paskirtina subendrinta – laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas terminuoto laisvės atėmimo bausme, bei atitinka kitas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, nustatant 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytas pareigas: dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Teismo nuomone, atidėjus bausmės vykdymą kaltinamasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Dėl prokuroro prašomos kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, pažymėtina, kad BK 72¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama nukentėjusį asmenį ateityje apsaugoti nuo kaltininko galimo fizinio ir psichinio smurto. Be to, nukentėjusių mažamečių įstatyminė atstovė D. V. teisiamojo posėdžio metu taipogi išreiškė nenorą bendrauti su savo penktojo vaiko tėvu D. A., baimindamasi dėl savo vyresnių vaikų saugumo, todėl bausmės vykdymo laikotarpiu tikslinga D. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, įvertinus tai, jog nusikalstama veika padaryta smurtaujant artimoje aplinkoje, D. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Todėl, teismo nuomone, šis įpareigojimas teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

2017 m. rugsėjo 24 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

V. Civilinio ieškinio išsprendimas

D. V. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš D. A. mažamečių G. P. ir D. P. naudai 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b.l. 54-55.) Teisiamojo posėdžio metu ieškovė D. V. patikslino minėtos 1000 eurų sumos ieškinį kaltinamajam reiškianti trijų nukentėjusių savo mažamečių vaikų G., D. ir M. P. naudai. Ieškinį grindė pareiškime nurodytais motyvais, jog dėl jiems sukelto fizinio skausmo vaikai patyrė neigiamus išgyvenimus: baimę, nemigą, stresą, kurie tęsiasi iki šiol.

Pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatomis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo suma nustatoma tik visapusiškai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji M. P., G. P. ir D. P. dėl nusikalstamų D. A. veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Nukentėjusioji G. P. ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė, kad dėl nusikalstamų veiksmų jai skaudėjo, net akyse užtemo, galvoje buvo kraujas, nedidelis gumbas, kurį mokykloje slėpė plaukais. Nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė nuo D. A. suduotų smūgių pradėjęs verkti, nes skaudėjo, liko raudonos žymės, o mėlynė ant nugaros buvo apie savaitę. Po to jautėsi nejaukiai, bijojo eiti į mokyklą. O nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė dėl D. A. smurtinių veiksmų jautęsis labai blogai, jam skaudėjo sumuštos vietos, kulne buvo mėlynė. Mažamečių patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Ieškovės D. V. reiškiamas 1000 eurų neturtinės žalos dydis trims nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams, nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis. Todėl iš D. A. priteistina 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti nepilnamečių naudai. Priteisimų lėšų tvarkytoja paskirtina nepilnamečių įstatyminė atstovė D. V..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis ir diržas, kurie 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu ir kvitu Nr. 0000304 perduoti saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini D. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl M. P. sukelto fizinio skausmo) ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl G. P. sukelto fizinio skausmo) ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl D. P. sukelto fizinio skausmo) ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti D. A. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu D. A. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti 2017 m. gegužės 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir iš dalies atliktą laisvės apribojimo bausmę, neatliktos bausmės dalį – 124 laisvės apribojimo dienas pakeisti į 62 laisvės atėmimo dienas, prilyginti jas 2 mėnesiams, ir skirti D. A. galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviem metams ir nustatyti jam pareigas: dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, D. A. bausmės vykdymo laikotarpiu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų nepilnamečių M. P., G. P. ir D. P. ir jų įstatyminės atstovės D. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, D. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

2017 m. rugsėjo 24 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį ir diržą, 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu ir kvitu Nr. 0000304 perduotus saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. V..

Priteisti iš D. A. 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti nepilnamečių M. P., G. P. ir D. P. naudai. Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti nepilnamečių įstatyminę atstovę D. V..

Išaiškinti D. A., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

D. A. išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį („vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones“). Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

D. A. išaiškinti, kad jam draudžiama bausmės vykdymo laikotarpiu bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais M. P., G. P. ir D. P., lankytis jų gyvenamojoje vietoje (šiuo metu – bute (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.