Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-27-340/2010

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-02-11
Bylos Nr.: 2A-27-340/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: B. P., Vilniaus
Atsakovas: UAB „Naigeda“, UAB „Lithun“, VĮ Registrų centras, Gyvenamųjų namų statybos bendrijai

Kategorijos

30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-27-340/10Procesinio sprendimo kategorija: 30.1; 30.9.1; 95.7; 121.15; 121.18; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, H. Jaglinskio,sekretoriaujant G. Bitvinskienei,dalyvaujant prokuroro atstovui S. Barsul,ieškovui B. P.,ieškovų ir trečiųjų asmenų ieškovo pusėje atstovui advokatui J. Baranauskui,trečiajam asmeniui ieškovo pusėje N. S.,trečiojo asmens ieškovo pusėje AB DNB Nord bankas atstovui advokatui L. Pivorui,atsakovo UAB „Naigeda“ atstovui advokatui D. P.,atsakovo UAB „Lithun“ atstovei G. Valiokienei,atsakovo VĮ Registrų centras atstovei A. Murauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus m. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus m. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir bendraieškių D. V., B. P., O. B., R. M., J. G. ieškinį atsakovams UAB „Naigeda“, Gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. 91, AB „Lithun“, VĮ Registrų centras, antstolei J. B., notarei J. D., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Hansabankas“, L. G., N. B., M. Č., A. K., L. Č., P. R., L. K., D. B., R. B., V. S., Ž. S., V. K., N. S., A. G., I. B.-Gedgaudienei, I. K., N. K., K. G., I. J., A. J., E. G., Z. G., A. Š., D. Š., V. G., A. D., D. D., G. J., J. B., V. M., A. U., B. P., B. G., V. M., A. M., A. M., Č. M., D. M., P. G., A. V., E. K., S. Ž., R. A., A. L., D. L., L. S., N. S., E. V., Z. V., A. Z., J. Z., R. J., Š. J., A. Š., E. L., V. T., I. G., R. V., R. T. V., UAB „Provestma“, UAB „Ogrinda“, 985-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, P. I., R. J., R. Š., V. Ž., V. V., D. V., R. Š., D. T., R. T., D. I., UAB „Statybų gausa“, A. A., T. B., V. P., G. P., D. P., B. S., V. A., M. B., V. K., M. G., S. G., I. P., D. B. personalinei įmonei, R. M., R. S., UAB „Asreta“, UAB „Suza“, AB DNB Nord bankas, trečiajam asmeniui, nepareikškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, UAB „Liunetė“ dėl daikto pripažinimo esmine dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, turto arešto akto pripažinimo neteisėtu, teisinės registracijos pripažinimo neteisėta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus m. apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir bendraieškiai D. V., B. P., O. B., R. M., J. G. kreipėsi į teismą prašydami:

1) pripažinti, kad inžineriniai tinklai – šalto vandens tiekimo vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos įvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemos įtampos požeminė elektros kabelių linija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra esminės daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalys;

2) jos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams – D. V., B. P., O. B., R. M., J. G., L. G., N. B., M. Č., A. K., L. Č., P. R., L. K., D. B., R. B., V. S., Ž. S., V. K., N. S., A. G., I. B.-Gedgaudienei, I. K., N. K., K. G., I. J., A. J., E. G., Z. G., A. Š., D. Š., V. G., A. D., D. D., G. J., J. B., V. M., A. U., B. P., B. G., V. M., A. M., A. M., Č. M., D. M., P. G., A. V., E. K., S. Ž., R. A., A. L., D. L., L. S., N. S., E. V., Z. V., A. Z., J. Z., R. J., Š. J., A. Š., E. L., V. T., I. G., R. V., R. T. V., UAB „Provestma“, UAB „Ogrinda“, 985-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, P. I., R. J., R. Š., V. Ž., V. V., D. V., R. Š., D. T., R. T., D. I., UAB „Statybų gausa“, A. A., T. B., V. P., G. P., D. P., B. S., V. A., M. B., V. K., M. G., S. G., I. P., D. B. personalinei įmonei, R. M., R. S., UAB „Asreta“, UAB „Suza“, AB DNB Nord bankas;

3) panaikinti inžinerinių tinklų – šalto vandens tiekimo vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemos įtampos požeminė elektros kabelių linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras atliktą teisinę registraciją UAB „Naigeda“ vardu;

4) pripažinti neteisėta VĮ Registrų centras atliktą teisinę registraciją 91-osios GNSB vardu į žemės įtampos požeminę elektros kabelių liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) išreikalauti inžinerinius tinklus – šalto vandens tiekimo vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos įvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemos įtampos požeminę elektros kabelių liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš svetimo neteisėto UAB „Naigeda“ valdymo;

6) pripažinti negaliojančiu 2002-05-16 turto arešto aktą Nr. 1102000847;

7) pripažinti negaliojančiu 2005-05-24 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0018/02/01501 ir taikyti restituciją;

8) pripažinti negaliojančiais 2005-08-30 susitarimą, sudarytą tarp UAB „Naigeda“ ir AB „Lithun“ bei 2005-09-01 hipotekos lakštą Nr. 01/20/050017196.

Ieškovai reikalavimus grindžia tuo, kad 2002-05-16 turto arešto aktas, kuriuo skolininko 91-osios GNSB turtas – inžinerinis įrenginys (žemos įtampos elektros kabelis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei neidentifikuotas nekilnojamasis turtas – vandentiekio tinklai ir šuliniai, pažymėti VI, kanalizacijos tinklai ir šuliniai, pažymėti K1 ir K2 adresu (duomenys neskelbtini), buvo areštuoti kreditoriaus AB „Lithun“ reikalavimams užtikrinti, yra niekinis, nes areštuotas ne skolininkui priklausantis turtas. GNSB – fizinių asmenų susivienijimas, kurio tikslas – aprūpinti bendrijos narius butais ir nenumatyta galimybė pačiai GNSB savo vardu turėti nuosavybės teise gyvenamąsias ar kitas patalpas. Butų statyba buvo finansuojama narių lėšomis – pajais – bei iš banko gautais kreditais. Taigi GNSB negalėjo įgyti nuosavybės teisės į statomus butus ir kitas daugiabučio gyvenamojo namo patalpas. 91-osios GNSB vardu atlikta teisinė registracija pripažintina niekine, nes GNSB nebuvo formuojamo nekilnojamojo turto (statomo daugiabučio gyvenamojo namo patalpų ir bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų) savininkė. Butų ir kitų patalpų savininkams iki turto pardavimo varžytynių metu atsiskaičius su 91-ąja GNSB, jie tapo inžinerinių tinklų bendraturčiais, todėl turtas negalėjo būti parduotas be jų žinios ir sutikimo. Inžineriniai tinklai skirti tenkinti gyvenamojo namo poreikius, tai pastato esminė dalis (CK 4.15 str.) ir negalėjo būti formuojama kaip atskiras turtinis vienetas; jų tinkamas ir nepertraukiamas funkcionavimas būtinas name esančių butų ir kitų patalpų savininkų šeimų gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Gyvenamasis namas, neturintis atitinkamų inžinerinių tinklų, kurie užtikrina higienos reikalavimus, negali būti pripažintas tinkamu naudoti. Atitinkamai, šis turtas negalėjo būti aprašytas ir areštuotas. Turto arešto akto surašymo dieną kitam aprašytam turtui (išskyrus kabelio liniją) nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, nuosavybės teisė nebuvo įregistruota. Antstolis, suorganizavęs ir pardavęs tokio turto pardavimą, suformavo nekilnojamojo turto objektus kaip turtinius vienetus, tačiau tai ne jo kompetencija. Turto suformavimas kaip savarankiško atskiro turtinio vieneto prieštarauja ne tik CK 4.12 str. įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms, bet ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. 2004-04-05 ir 2005-05-24 varžytynės yra neteisėtos, o varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu, nes realizuotas ne skolininkui 91 GNSB priklausantis turtas, todėl šis turtas išreikalautinas iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovams kyla abejonių dėl varžytynių dalyvių sąžiningumo, nes tiek pirmosiose, tiek antrosiose varžytynėse dalyvavo susiję su AB „Lithun“ (kreditoriumi) įmonės. AB „Lithun“ ir UAB „Naigeda“ veiksmais nesąžiningai pasinaudota silpnesniųjų – 91 GNSB valdybos ir neinformuotų gyventojų – situacija. UAB „Naigeda“ privalėjo suprasti, kad tokio pobūdžio turto įsigijimas vertintinas kaip savanoriškas verslo rizikos prisiėmimas ir nesąžiningas tikėjimasis pasipelnyti iš priklausomoje padėtyje esančių gyventojų. UAB „Naigeda“ po varžytynių pareikalavo iš patalpų savininkų mokėti už naudojimąsi ginčo tinklais, įkeitė turtą AB „Lihun“ pagal 2005-09-01 hipotekos sutartį. Hipotekos sutartyje nenumatytos palūkanos. 2005-08-30 susitarimas „Dėl skolinio įsipareigojimo vykdymo užtikrinimo“, sudarytas tarp UAB „Naigeda“ ir AB „Lithun“, bei hipotekos lakštas pripažintini negaliojančiais ir tuo pagrindu, kad buvo įkeistos esminės daugiabučio gyvenamojo namo dalys, kurios priklauso butų ir kitų patalpų savininkams. Tuo būdu pažeista imperatyvi CK 4.171 str. 8 d. norma. Ieškovų teigimu, varžytynėse parduodant ginčo turtą, buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės teisę reikalavimai ir šie pažeidimai turi esminės reikšmės asmenų grupės teisėms bei teisėtiems interesams. Konstitucinis Teismas 2000-12-21 nutarime pažymėjo, kad daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bei ir viešasis interesas. Aktualu sukurti precedentą, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į esmines daugiabučių gyvenamųjų namų dalis (bendrojo naudojimo patalpas, inžinerinius tinklus), kurios įeina į pagrindinio daikto – gyvenamojo daugiabučio namo sudėtį.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Naigeda“ ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2002-05-16 turto arešto aktas teisėtas, tai nustatė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002-06-29 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-4944-33/2002). Teismas konstatavo, kad gyvenamasis namas nėra priimtas naudotis ir teisiškai neįregistruotas, todėl visi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, tarp jų ir inžineriniai tinklai, nuosavybės teise priklausė 91-ajai GNSB. Namo statyba baigta 2003 m. Turto arešto akto sudarymo dieną galiojusios redakcijos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p. užtikrino galimybę tretiesiems asmenims įgyti nuosavybės teises į daugiabučio namo bendrąją inžinerinę įrangą, CK 4.49 str. 4 d. numatyta, kad nuosavybės teisė į būsimą daiktą, išskyrus registruotiną, gali būti sutartimi perleista iš anksto. Name esantys butai, patalpos, bendrojo naudojimo objektai registruotini, todėl namo gyventojai ir butų ir kitų patalpų savininkai negalėjo įgyti ir faktiškai neįgijo nuosavybės teisių į butus ir kitas patalpas ar bendrojo naudojimo objektus iki daugiabučio namo statybos pabaigos ir tinkamo teisinio įregistravimo viešame registre. Turtas buvo areštuotas prieš daugiabučio namo statybos pabaigą ir prieš butų ar kitų patalpų savininkams įsigyjant nuosavybės teises į butus ir bendrojo naudojimo objektus. Esant galiojančiam turto arešto aktui 91-oji GNSB negalėjo perleisti butų ar kitų patalpų savininkams aktu suvaržyto turto. Namo patalpų savininkai, išmokėdami pajų, žinojo arba turėjo žinoti, kad 91-osios GNSB teisės į inžinerinius tinklus suvaržytos ir bendrija negali perleisti nuosavybės teisių į tinklus. Sudarydami priėmimo-perdavimo aktus po statybos pabaigos ir įregistravimo, patalpų savininkai įgijo nuosavybės teisę į butą ir visus bendrojo naudojimo objektus, išskyrus turto arešto aktu suvaržytus inžinerinius tinklus. Civilinėje byloje Nr. 2-4944-33/2002 priimtais teismų procesiniais sprendimais pripažinta, kad elektros tinklų žemos įtampos požeminė elektros kabelio linija, kaip ir kitos požeminės komunikacijos, galėjo būti ir teisėtai bei pagrįstai buvo suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Pagal CK 4.12 str. visos šios požeminės komunikacijos traktuotinos kaip galinčios būti savarankiškais teisinių santykių objektais, taigi laikytinos pagrindiniais daiktais. Kadangi varžytynėse parduoti skolininkui priklausę namo inžineriniai tinklai, 2004-04-05 ir 2005-05-24 varžytynės teisėtos. Turto pardavimo varžytynes stebėjo ir 91-osios GNSB bei 985-osios DNSB atstovai, todėl apie varžytynes žinojo ir turėjo visas galimybes jose dalyvauti bei įsigyti jose parduodamą turtą. Ieškovų argumentai dėl UAB „Naigeda“ nesąžiningumo nepagrįsti. Atsakovas nurodė, kad sutiko leisti ir jokia apimtimi nevaržyti gyventojams teisės naudotis inžineriniais tinklais; tik siekia nustatyti pagrįsto dydžio mokestį. Atsakovas turi teisę savo nuožiūra sudaryti sandorius; 2005-08-30 susitarimu tarp UAB „Naigeda“ ir AB „Lithun“ ir 2005-09-01 hipotekos sutartimi siekta užtikrinti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, tai kad susitarime nėra numatyta palūkanų už praleistą turtinio įsipareigojimo vykdymą norma, nedaro šio susitarimo negaliojančiu, nes palūkanas nustato CK 6.210 str.

Atsakovas AB „Lithun“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo turto arešto iki įvykusių varžytynių praėjo trijų mėnesių terminas, kurio metu tiek bendrija, tiek jos nariai nuolat bylinėjosi dėl antstolio veiksmų, teismai yra priėmę daug procesinių sprendimų dėl tų pačių argumentų, kurie dėstomi ieškinyje. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2002-06-25 nutartimi atmetė skundą dėl antstolio veiksmų areštuojant vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. GNSB, nepaisant arešto, bandė perduoti turtą UAB „Vilniaus vandenys“, tačiau Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2003-11-12 sprendimu pripažino perdavimo aktus negaliojančiais. 91-oji GNSB yra juridinis asmuo, atsakingas už savo prievoles, įstatai nėra juridinis pagrindas nuosavybei atsirasti. Šiuo atveju bendrijos narių nuosavybės teisė į patalpas atsirado sandorio pagrindu (sutarties ir perdavimo akto pagrindu). Bendrijos turto perdavimas bendrijos nariams yra bendrijos tikslas, tačiau jis nepaneigia CK nustatytų sąžiningo prievolių vykdymo principų, neatleidžia nuo prievolės atsiskaityti su kreditoriais bei vykdyti teismo išduotų vykdomųjų raštų. Bendrija finansavo daugumos butų statybą ne tik bendrijos narių lėšomis, bet ir ėmė kreditus, statė butus savo vardu. Ieškovo išvada, kad GNSB negalėjo įgyti nuosavybės teisės į statomus butus ir kitas patalpas, nepagrįsta. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 5 d. normos analizė leidžia daryti išvadą, kad nekilnojamojo daikto statusas kaip atskiro objekto ar priklausinio nėra privalomai nustatomas, o daugiau priklauso nuo paties daikto savininko (valdytojo) sprendimo. Kadangi savininko sprendimu tinklai buvo suformuoti kaip atskiras objektas, jų kaip atskiro objekto suformavimas ir įregistravimas pagrįstas. Statybos įstatymo 2 str. 10 p. nėra nurodyta, kad inžineriniai tinklai būtinai turi tarnauti kokiam nors kitam statiniui ar kad jis būtų statinio esminė dalis. Ieškovas painioja inžinerinių tinklų ir inžinerinės įrangos sąvokas. Bendrijos nariai perėmė iš bendrijos nebaigtus butus, aktuose nurodyti butai ir garažai. Nei Vilniaus apskrities viršininko administracija, nei valstybinė komisija, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs AB „Lithun“ skundą dėl namo pripažinimo tinkamu naudoti akto, nematė kliūties realizuoti areštuotus inžinerinius tinklus pridavus namą komisijai. Ieškovų abejonės dėl varžytynėse dalyvavusių asmenų nesąžiningumo nepagrįstos.

Atsakovė antstolė J. B. prašė palikti galiojančiais 2002-05-16 turto arešto aktą ir 2005-05-24 turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nurodė, kad vykdomąją bylą pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą dėl 406 024,59 Lt išieškojimo iš GNSB Nr. 91 UAB „Lithun“ naudai perėmė nuo 2003-01-01 ir pratęsė antstolio prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo A. C. priverstinio vykdymo veiksmus. A. C. veiksmai areštuojant turtą buvo pripažinti teisėtais. Ieškovai klaidingai nurodo, kad vieninteliais areštuoto turto savininkais yra GNSB Nr. 91 nariai, įsigiję privačios nuosavybės teise butus ar administracines patalpas. Pagal registro duomenis areštuotas turtas registruotas GNSB Nr. 91 vardu. Pagal CK 6.39 str. 3 d. nuosavybės teisę prieš trečiuosius asmenis galima įrodinėti tik ją įregistravus viešame registre. 2003-11-12 teismo sprendime konstatuota, jog vandentiekio ir nuotekų tinklai bei šuliniai priklauso GNSB Nr. 91. Todėl konstatuotina, kad antstolis areštavo turtą įsitikinęs, jog jis priklauso skolininkui. CK 4.15 str. neapriboja galimybės parduoti pagrindinio daikto priklausinį atskirai nuo pagrindinio daikto. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jei nėra aptariama kitaip. Remiantis CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., byloje taikytinos 1964 m. CPK normos. Vadovaujantis 1964 m. CPK redakcija, kiekvienas antstolio veiksmas vykdant areštuoto turto pardavimą iš varžytynių buvo tvirtinamas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjų.

Atsakovas VĮ Registrų centras nesutiko su reikalavimais savo atžvilgiu, taip pat nesutiko su reikalavimu pripažinti, kad inžineriniai tinklai yra esminės daugiabučio gyvenamojo namo dalys, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Nurodė, kad ieškovai neatsižvelgia, kad daiktai nėra vidaus konstrukcijos ar inžinerinė įranga, kuri gali būti bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, o yra lauko išoriniai inžineriniai tinklai, kurie yra suformuoti ir gali būti suformuoti kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai. Statybos įstatymo 2 str. 9 ir 10 p. esančios sąvokos apibrėžia, kad inžineriniai tinklai yra ir už sklypo ribų nutiesti inžineriniai tinklai, todėl ginčo turtas galėjo būti suformuotas kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Kad tinklai gali būti formuojami kaip atskiri daiktai, patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimas suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nepažeidė teisės aktų normų registruodamas ginčo nekilnojamuosius daiktus. Reikalavimas pripažinti išorinius lauko inžinerinius tinklus esmine daugiabučio gyvenamojo namo dalimi nepagrįstas. Ginčo objektai negali būti pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams, kadangi teismas jau yra pasisakęs dėl nuosavybės teisių. Reikalavimas pripažinti neteisėta VĮ Registrų centras atliktą teisinę registraciją 91-osios GNSB vardu į žemos įtampos požeminę elektros kabelių liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstas. Nuosavybės teisės į liniją įregistruotos 2002-01-31 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001-12-04 pažymos Nr. 101-3957 pagrindu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo nustatyti, o ir įstatymai jam nenumato tokios pareigos, kad ginčo inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklauso ne 91-ajai GNSB. Įstatymai ir bendrijos įstatai nedraudžia jai savo vardu įgyti turtą. Kitų asmenų teisės į turtą nebuvo įregistruotos. GNSB nuosavybės teisės į turtą įregistruotos pagrįstai ir teisėtai, todėl turėtų būti nuginčytas šios registracijos teisinis pagrindas. Be to, įsigaliojus Elektros energetikos įstatymui tokio pobūdžio inžineriniai tinklai pripažinti kilnojamaisiais daiktais. Kilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės nekilnojamojo turto registre nėra registruojami, todėl reikalavimas savaime nesukels teisinių pasekmių. Be to, norint nuginčyti teisinę registraciją, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. numato išankstinę tokio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką. Ieškovas nesilaikė šios tvarkos ir yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 str. 2 p. pagrindu. Reikalavimas panaikinti inžinerinių tinklų – šalto vandens tiekimo vamzdyno, fekalinės kanalizacijos vamzdyno, fekalinės kanalizacijos įvado, žemos įtampos požeminės elektros kabelių linijos VĮ Registrų centras atliktą teisinę registraciją UAB „Naigeda“ vardu išvestinis, ieškovas ginčija šios registracijos pagrindą, o ne pačią registraciją. Kitus ieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovė notarė J. D. prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad buvo pateikti visi dokumentai, reikalingi sudaryti hipotekos lakštui, atitinkantys įstatymų reikalavimus, kuriuose inžinerinių tinklų savininku nurodyta UAB „Naigeda“.

Tretysis asmuo ir dalies kitų trečiųjų asmenų atstovas adv. L. S. prašė ieškinį tenkinti, nurodė iš esmės tapačius argumentus, kurie išdėstyti ieškinyje.

Tretysis asmuo P. I. prašė ieškinį tenkinti.

Tretysis asmuo V. K. prašė ieškinį tenkinti.

Tretysis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pritaria ieškovui, jog inžineriniai tinklai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p. prie bendrojo naudojimo objektų, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo savininkams, yra priskiriama bendroji inžinerinė įranga, kurios viena iš sudėtinių dalių yra daugiabučio namo vandentiekio tinklai. Sąvoką, kas yra pastatų vidaus vandentiekis, apibrėžia Geriamojo vandens įstatymo 2 str. 19 d. Tai, kad UAB „Vilniaus vandenys“ už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį, įtvirtina Geriamojo vandens įstatymo 5 str. 2 d., todėl darytina išvada, kad, nepaisant to, kad varžytynėse parduoti vandens tiekimo ir nuotekų tinklai fiziškai nėra išsidėstę pačiame daugiabučiame name, jie laikytini vandens tiekimo įvadais ir nuotekų išvadais, kurie priskirtini bendrojo naudojimo objektams. Todėl buvo areštuotas ir parduotas ne 91-ajai GNSB priklausęs turtas. Tinklai buvo statomi tikslu aprūpinti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojus centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu. UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį į 69 butus ir abonentams į 6 negyvenamąsias patalpas.

Tretysis asmuo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašė tenkinti reikalavimus dalyje dėl žemos įtampos požeminės elektros kabelių linijos. Nurodė, kad žemos įtampos požeminė elektros kabelių linija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutiesta ir yra naudojama išimtinai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų poreikiams tenkinti, yra vieninteliai elektros tinklai, kuriais namui tiekiama elektros energija. Ieškinyje nurodyti faktai ir aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kabelių linija yra antraeilis daiktas, egzistuojantis tik su pagrindiniu daiktu – gyvenamuoju namu.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo AB DnB Nord bankas su ieškiniu iš dalies sutiko. Nurodė, kad namo inžineriniai tinklai yra esminės gyvenamojo namo, kaip pagrindinio daikto, dalys, be kurių gyvenamasis namas negali būti pilnavertiškai naudojamas pagal paskirtį, todėl namą aptarnaujantys tinklai negalėjo būti pardavinėjami kaip atskiri objektai. Motyvai, kad 91-ojo GNSB neturėjo teisės registruoti ginčo turto nepagrįsti, nes bendrija buvo namo statytoja ir savininkė, turėjo visus reikiamus leidimus statybai. Pripažintas tinkamu naudoti statinys turi būti įregistruojamas. 91-osios GNSB įstatų 8.2 punktas įpareigojo bendriją nustatyta tvarka pateikti valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui dokumentus, kurių reikia pastatų, statinių ir žemės sklypų techniniam inventorizavimui atlikti ir teisiškai įregistruoti. Bendrija privalėjo organizuoti statinių pripažinimą tinkamais naudoti, įregistruoti bendrijos vardu, tuomet išskaidyti į atskirus nekilnojamojo turto objektus – butus ir juos kartu su priklausinių dalimi perduoti bendrijos nariams, išmokėjusiems pajų.

Tretysis asmuo AB „Hansabankas“ nurodė, kad skundas dėl antstolio veiksmų paduodamas per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamo veiksmo atlikimą, todėl, kadangi praleistas skundo padavimo terminas, ieškinys turėtų būti atmestas. Ginčijamas varžytynių aktas buvo patvirtintas teisėjo rezoliucija, todėl negali būti ginčijamas.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje UAB „Liunetė“ prašė ieškinį atmesti. Trečiojo asmens nuomone, UAB „Naigeda“ komunikacijas įsigijo teisėtai ir pagrįstai. Pabrėžė, kad sprendžiant ginčą svarbu įvertinti, ar 91-osios GSNB ir jos statomo namo patalpų savininkai buvo visiškai sąžiningi ir pilnai atsiskaitė su visais subjektais, stačiusiais namą (duomenys neskelbtini), ar ne. Pilnai neatsiskaičius už statomą namą ir visus su jo statyba susijusius elementus, negali būti keliami reikalavimai byloje.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-06-08 sprendimu ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir bendraieškių D. V., B. P., O. B., R. M., J. G. ieškinį atmetė.

Dėl reikalavimo inžinerinius tinklus – šalto vandens tiekimo vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos įvadus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemos įtampos požeminę elektros kabelių liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti esminėmis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimis ir kad jos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog šiuo reikalavimu prašoma pripažinti, kad ginčo dalyku esantys inžineriniai tinklai yra ne pagrindiniai, bet antraeiliai daiktai – esminė pagrindinio daikto (daugiabučio gyvenamojo namo) dalis. Kaip matyti iš antrosios reikalavimo dalies dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir kitų ieškinio reikalavimų, reikalavimas dėl pripažinimo esminėmis pagrindinio daikto dalimis siejamas su pripažinimu, kad inžineriniai tinklai jų arešto metu 2002-05-16 ir vėliau, juos parduodant iš varžytynių 2005-05-24, negalėjo būti laikomi savarankiškais teisinių santykių objektais ir, atitinkamai, negalėjo būti perduodama nuosavybės teisė į juos atskirai nuo nuosavybės teisės į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas. Teismo vertinimu, toks ieškinio argumentavimas, o tuo pačiu ieškinio reikalavimas, teisiškai nepagrįstas. Teismas nustatė, kad inžineriniai tinklai, esantys ginčo dalyku, buvo suprojektuoti gyvenamojo namo statybos projekte, numatyti statybos leidime. Jais UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ tiekia geriamąjį vandenį, elektros energiją namo patalpoms, šalina nuotekas. Visgi, iš kadastro ir registro dokumentų bylų nustatyta, kad aptariami inžineriniai tinklai nėra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vidaus konstrukcijos ar inžinerinė įranga, jie fiziškai nėra išsidėstę namo bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, o yra lauko išoriniai inžineriniai tinklai, kurie sujungti su namo vidaus inžineriniais tinklais. Pagal Geriamojo vandens įstatymo 2 str. 19, 23, 26 dalyse pateiktus apibrėžimus ginčo vandentiekio tinklai nepriskiriami vidaus vandentiekio tinklams. Todėl pagal CK ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normas aptariami tinklai nepriskirtini bendrojo naudojimo objektams, kurie yra bendroji dalinė butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, negalinti būti atskirai perduodama kitiems asmenims atskirai nuo butų ir patalpų nuosavybės, nes nėra namo tinklai, išsidėstę bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui nėra teisiškai pagrįsta lauko inžinerinius tinklus traktuoti kaip esmines pagrindinio daikto (daugiabučio gyvenamojo namo) dalis CK 4.15 str. prasme ir tuo pagrindu pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę į juos pagrindinio daikto bendraturčiams. Tokie tinklai neįeina į pagrindinio daikto (namo) sudėtį, fiziškai gali egzistuoti savarankiškai (pvz., nugriovus, rekonstravus namą ar pan. jie liktų nepakitę, galėtų būti naudojami kitų statinių eksploatavimui). Sprendžiant, ar arešto metu 2002-05-16 inžineriniai tinklai galėjo būti laikomi savarankiškais teisinių santykių objektais, svarbu ir tai, kad arešto metu šie tinklai jau buvo sukurti juos pastačius, tuo tarpu gyvenamojo namo statyba nebuvo užbaigta, gyvenamasis namas ir tuo pačiu atskiros jo patalpos kaip atskiri ir galutinai suformuoti civilinių teisių objektai nebuvo suformuoti, arešto metu pastatas ir jo butai buvo nebaigta statyba. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4944-33/2002 m. pagal skundą dėl 2002-05-16 antstolio veiksmų areštuojant tinklus padarė išvadą, kad kadangi gyvenamasis namas nėra priimtas naudotis ir teisiškai neįregistruotas, butų ir patalpų savininkams bendroji dalinė nuosavybės teisė į tinklus neatsirado. Taigi dar 2002 m. teismų procesiniais sprendimais iš esmės buvo konstatuota, kad galutinai nesant pastatytam gyvenamajam namui ginčo dalyku esantys inžineriniai tinklai negali būti vertinami kaip gyvenamojo namo priklausinys, todėl jie galėjo būti areštuoti kaip atskiri daiktinės teisės objektai ir į juos nebaigto statyti namo butų ir patalpų savininkų nuosavybės teisės neatsirado. Iš civilinės bylos Nr. 2-2165-03/2003, teismas nustatė, kad statytojas 91-oji GNSB areštuotus inžinerinius tinklus, dar nepridavus naudoti namo, siekė perduoti tretiesiems asmenims, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-11-12 sprendimu ieškovo AB „Lithun“ (išieškotojo) ieškinys buvo iš dalies patenkintas, 2002-06-11 ilgalaikio turto perdavimo aktai Nr. 52 ir 53 buvo pripažinti negaliojančiais. Faktiškai 91-oji GNSB (statytojas) savo veiksmais pripažino, kad turtas gali būti perduodamas kaip savarankiški daiktai. Teismas nustatė, kad kabelių linija kaip atskiras objektas buvo suformuota statytojo sprendimu. Vandentiekio ir kanalizacijos tinklų suformavimą kaip atskirų daiktų taip pat patvirtino GNSB, šiuos daiktus perduodama UAB „Vilniaus vandenys“. Todėl ieškovų teiginys, kad nekilnojamojo turto objektus kaip turtinius vienetus suformavo antstolis nėra teisingas. Teismas nesutiko su ieškovų teiginiais, kad turto suformavimas kaip savarankiško atskiro turtinio vieneto prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Turtas – specifinės naudojimo paskirties, todėl asmuo (statytojas) gali jį suformuoti kaip atskirą turtinį vienetą, o vėliau nuspręsti perduoti nuosavybės teisę į jį asmeniui, galinčiam užtikrinti tinkamą jo eksploatavimą.

Dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2002-05-16 turto arešto aktą Nr. 1102000847 ir 2005-05-24 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0018/02/01501.

Be argumentų, kad ginčo dalyku esantys inžineriniai tinklai negalėjo būti areštuoti, nes yra esminės pastato dalys (šie argumentai jau įvertinti), turto arešto akto ir varžytynių akto tariamas neteisėtumas grindžiamas ir tuo aspektu, kad buvo areštuoti ir parduoti ne 91-ajai GNSB nuosavybės teise priklausę inžineriniai tinklai. Tačiau šio turto priklausomybės faktas 91-ajai GNSB (skolininkui vykdymo procese) ne kartą buvo konstatuotas teismų procesiniais sprendimais. Teismas konstatavo, jog į civilinės bylos Nr. 2-2165-03/2003 nagrinėjimą buvo įtraukti dalis dabartinių ieškovų ir trečiųjų asmenų. Civilinėje byloje Nr. 2-5239-22/2004 pareiškėju buvo L. S.. Šių asmenų atžvilgiu galioja teismų nustatyti prejudiciniai faktai. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus m. apylinkės vyr. prokuroras, gindamas viešąjį interesą šioje civilinėje byloje, faktiškai įrodinėja aplinkybes, priešingas nustatytoms įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Nors prokurorui suteikti įgaliojimai paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtose civilinėse bylose, esant padarytai aiškiai teisės normos taikymo klaidai, tokiais įgaliojimais prokuroras nesinaudoja, tačiau iš esmės siekia, kad būtų priimtas teismo sprendimas, prieštaraujantis anksčiau teismų priimtiems sprendimams ir tinkamai to nemotyvuoja. Teismas pažymėjo, kad gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai savo iniciatyva nesiėmė operatyviai teismine tvarka ginčyti 2005-05-24 turto pardavimo iš varžytynių akto ir tik dalis savininkų jau iškėlus civilinę bylą pagal prokuroro ieškinį prisidėjo prie ieškinio CPK 49 str. nustatyta tvarka. GNSB statybos procese veikė kaip statytojų daugeto atstovė, šiam tikslui kaupė statytojų lėšas, sudarė statybos rangos, medžiagų įsigijimo sutartis su trečiaisiais asmenimis. Atsiskaityti su kreditoriais pareiga tenka GNSB. Šiuo atveju priverstine tvarka buvo vykdomas išieškojimas iš GNSB kaip skolininko. GNSB kaip fizinių asmenų susivienijimas buvo visiškai pastatęs ginčo dalyku esančius inžinerinius tinklus. Kaip jau buvo konstatuota, tai buvo atskiri civilinių teisių objektai. Arešto metu šie objektai nebuvo perduoti kitiems asmenims. Bendrijos nariai perėmė iš bendrijos nebaigtus butus, aktuose nurodyti butai ir garažai. Tai, kad buvo perduota nuosavybės teisė kai kuriems statytojams į nebaigtus statyti namo butus, neįgalina teigti, kad jiems buvo perduota nuosavybės teisė ir į inžinerinius tinklus. Šių tinklų nebuvo susitarta perduoti galutiniams statytojams. Realizavus šiuos objektus vykdymo procese, gautos lėšos buvo panaudotos dengti GNSB (statytojų susivienijimo) skolinius įsipareigojimus išieškotojams AB „Lithun, UAB „Liunetė“, R. T., D. B., R. B., valstybei, AB „Hansabankui“, taigi sumažėjo GNSB skolinių įsipareigojimų apimtis. Todėl negalima teigti, kad buvo areštuotas ir realizuotas ne skolininko, bet trečiųjų asmenų turtas ir tuo pagrindu naikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Netenkinus aukščiau aptartų ieškinio reikalavimų, netenkinti ir kiti išvestiniai reikalavimai dėl šalto vandens tiekimo vamzdyno, fekalinės kanalizacijos vamzdyno, fekalinės kanalizacijos įvado, žemės įtampos požeminės elektros kabelių linijos teisinės registracijos UAB „Naigeda“ vardu panaikinimo, pripažinimo neteisėta VĮ Registrų centras atliktos teisinės registracijos 91-osios GNSB vardu į žemės įtampos požeminę elektros kabelių liniją, inžinerinių tinklų išreikalavimo iš svetimo neteisėto UAB „Naigeda“ valdymo, 2005-08-30 susitarimo tarp UAB „Naigeda“ ir AB „Lithun“ bei 2005-09-01 hipotekos lakšto Nr. 01/20/050017196 pripažinimo negaliojančiais.

Dėl viešojo intereso.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės vyr. prokuroras gina viešąjį interesą šioje civilinėje byloje, nurodydamas, kad daugiabučių gyvenamųjų namų tinkamas eksploatavimas yra viešas interesas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad gyvenamasis namas nebūtų tinkamai eksploatuojamas, kad jam nebūtų tiekiama elektra, šaltas vanduo, nešalinamos nuotekos. Tai, kad gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai neturi nuosavybės teisės į lauko inžinerinius tinklus, prie kurių prijungtas gyvenamasis namas, teismo vertinimu, neleidžia teigti, kad tuo pažeidžiamas viešasis interesas. Atskirų namo patalpų savininkų nuosavybės teisės yra privatus interesas. Civilinių teisinių santykių stabilumas, šių teisinių santykių dalyvių teisių apibrėžtumas, teismo sprendimų privalomumas ir jų gerbimas taip pat yra viešieji interesai, kuriuos teisinėje valstybėje privalu ginti. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškinio reikalavimus, kiltų pavojus pažeisti pastaruosius viešuosius interesus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas ir bendraieškiai prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-06-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinti ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį. Apeliantų vertinimu, teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodo, jog varžytynėse parduotos požeminės komunikacijos yra vieninteliai inžineriniai tinklai, kuriais gyvenamajam namui tiekiamas geriamasis vanduo, elektros energija, šalinamos nuotekos; tinklai nuo pat jų įrengimo momento buvo skirti namui aptarnauti. Tokio ginčo turto suformavimas kaip savarankiško turtinio vieneto prieštarauja ne tik CK 4.12 str. įtvirtintam imperatyvui bet ir neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų principų. Darytina išvada, kad inžineriniai tinklai yra esminė daugiabučio gyvenamojo namo bei jame esančių butų dalis, todėl apskritai negalėjo būti parduoti atskirai nuo namo ar butų. Nurodo, jog priimdamas sprendimą teismas visiškai nepasisakė dėl 91-osios GNSB teisnumo ir veiksnumo, dėl galimybės registruoti bendrijos vardu pastatytus tinklus, taip neatskleidė bylos esmės bei padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra teisiškai pagrįsta lauko inžinerinius tinklus traktuoti kaip esmines pagrindinio daikto dalis CK 4.15 str. prasme ir tuo pagrindu pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę į juo s pagrindinio daikto bendraturčiams. Pabrėžia, jog gyvenamojo namo statybos bendrija yra specifinį teisinį statusą turintis subjektas; 91-oji GNSB buvo įsteigta kaip fizinių asmenų susivienijimas, kurio tikslas – aprūpinti bendrijos narius butais, ir nenumatyta galimybė pačiai GSNB savo vardu nuosavybės teise turėti gyvenamąsias ar kitas patalpas. Dėl to varžytynių metu buvęs minėto turto registravimas nekilnojamojo turto registre vien 91-osios GNSB vardu buvo neteisėtas, o turto pardavimas be kitų bendraturčių žinios bei pritarimo negalėjo būti vykdomas. Prieš parduodant turtą varžytynėse turėjo būti nustatyta skolininko 91-osio GNSB nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei apskritai bendrija šiuo atveju galėjo būti pripažinta bendraturte. Pažymi, jog inžinerinių tinklų pardavimo iš varžytynių metu daugelis iš daugiabučio namo butų savininkų ir kitų patalpų savininkų jau buvo visiškai atsiskaitę su 91-ąja GNSB, iš jos išstoję bei tapę savo butų savininkais ir viso bendro naudojimo turto bendraturčiais, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ir inžineriniai tinklai; todėl turtas negalėjo būti parduotas be jų žinios ir sutikimo. Dėl to varžytynių metu buvęs turto registravimas nekilnojamojo turto registre vien 91-osios GNSB vardu buvo neteisėtas ir turto pardavimas be kitų bendraturčių žinios negalėjo būti vykdomas. Nurodo, jog teisinė elektros tinklų žemos įtampos požeminės elektros kabelio linijos registracija atlikta be pagrindo, t. y. atlikta tokių dokumentų pagrindu, kurie aiškiai nepakankami teisinei registracijai atlikti. Pažymi, jog iš 2005-05-24 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0018/02/01501 matyti, jog parduoti vandentiekio tinklai ir šuliniai bei fekalinės kanalizacijos tinklai bei šuliniai varžytynių metu net nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre kaip atskiri turto vienetai, todėl antstolis iš esmės suformavo parduodamus nekilnojamojo turto objektus kaip turtinius vienetus, o tai ne jo kompetencijos klausimas. Dėl to 2002-05-16 turto arešto aktas Nr. 1102000847 pripažintinas niekiniu nuo jo sudarymo momento. Nurodo, jog teismo sprendime nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose civilinėse bylose sprendžiami turto priklausomybės, turto arešto ir turto varžytynių aktų teisėtumo klausimai, tačiau šiose bylose dalyvaujančiais asmenimis nebuvo įtraukti visi asmenys, kurių teisėtus interesus minėti sprendimai paliečia. Todėl sprendimuose nurodytų aplinkybių prejudicialumas šių asmenų atžvilgiu yra ginčytinas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl viešojo intereso buvimo byloje. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas. Įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Lithun“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Dėl inžinerinių tinklų statuso nurodo, jog teismas išsamiai išnagrinėjo tiek teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės objektus, tiek faktinę bylos medžiagą. Teismas pagrįstai nustatė, kad aptariami inžineriniai tinklai yra lauko išoriniai inžineriniai tinklai ir nėra priskiriami bendrojo naudojimo objektams; gali egzistuoti savarankiškai. Dėl bendrijos statuso nurodo, jog įstatai nėra juridinis pagrindas nuosavybei atsirasti. Dėl butų ir kitų patalpų perdavimo nurodo, jog perimdami butus ar kitas patalpas gyvenamojo namo savininkai neperėmė jokių teisių į ginčo inžinerinius tinklus. Dėl priimtų procesinių sprendimų nurodo, jog teismas nekonstatavo prejudicinių faktų visų bylos dalyvių atžvilgiu; teismas pagrįstai pažymėjo, jog vadovaujantis CPK 18 str. įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi. Dėl viešojo intereso, teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog gyvenamasis namas nebūtų tinkamai eksploatuojamas; inžinerinių tinklų nuosavybės klausimas yra privataus, o ne viešo intereso klausimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB DnB NORD bankas su apeliaciniu skundu sutinka iš dalies. Nurodo, jog apeliacinio skundo argumentai, kad inžineriniai tinklai yra esminė daugiabučio gyvenamojo namo bei jame esančių butų dalis, todėl negalėjo būti parduoti atskirai nuo namo ar butų, laikytini pagrįstais. Tačiau apeliacinio skundo motyvai, kad 91-oji GNSB negalėjo įgyti nuosavybės teisės į statomus butus ir kitas daugiabučio gyvenamojo namo patalpas yra teisiškai nepagrįsti. 91-oji GNSB buvo daugiabučio gyvenamojo namo statytoja ir tuo pačiu savininkė, nes turėjo visus reikiamus leidimus statybai vykdyti savo vardu; privalėjo kaip statytoja, pirmiausia įregistruoti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius savo vardu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Naigeda“ prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-06-08 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai išnagrinėjo civilinę bylą, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos duomenis, o todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, jog apeliantai neteisingai interpretuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p. nuostatas. Nurodo, jog jau išnagrinėtose bylose buvo išspręsti ir šioje byloje pakartotinai ginčijamo turto arešto akto teisėtumo, antstolių veiksmų teisėtumo klausimai. Teismas teisingai vertino, kad GNSB statybos procese veikė kaip statytojų daugeto atstovė, šiam tikslui kaupė lėšas, sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis, jai tenka pareiga atsiskaityti su kreditoriais. Nurodo, jog ieškovai nepagrįstai kaltina atsakovą UAB „Naigeda“ nesąžiningumu dalyvaujant turto varžytynėse. Atsakovas prašo vadovautis atsiliepime į ieškinį nurodyta teisine ir faktine argumentacija ir atmesti apeliantų reikalavimus. Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje prokuroras gina ne viešą, o privatų interesą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai išaiškino ir pritaikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nuostatomis tokios kategorijos bylose, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pripažino ginčo objektus – šalto vandens tiekimo vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto pardavimo iš varžytynių akto duomenimis 18 metrų ilgio), fekalinės kanalizacijos vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (91 metro ilgio), fekalinės kanalizacijos įvadus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemos įtampos požeminę elektros kabelių liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (600 metų ilgio) atskiru savarankiškai suformuotu daiktu, iš kadastro ir registro dokumentų bylų nustatęs, kad aptariami inžineriniai tinklai nėra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vidaus konstrukcijos ar inžinerinė įranga, jie fiziškai nėra išsidėstę namo bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, o yra lauko inžineriniai tinklai, kurie sujungti su namo vidaus inžineriniais tinklais. Teismas pasirėmė CK 4.82 str. 1-2 d. bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis ir padarė išvadą, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams gali priklausyti bendrosios dalinės nuosavybės teise tik inžinierinė įranga, išdėstyta bendro naudojimo patalpose ar konstrukcijose.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada, nes vien tik daikto išdėstymo erdvėje ypatumai negali suponuoti daikto teisinio statuso. Byloje nustatyta, kad varžytynėse parduotos požeminės komunikacijos yra vieninteliai inžinieriniai tinklai, kuriais gyvenamajam daugiabučiam namui yra tiekiamas geriamas vanduo, elektra, šalinamos nuotekos, t. y. tarp namo bei išvardintų inžinerinių tinklų yra glaudus funkcinis ryšys. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-01-21 raštu Nr. (101) 11.56-51 yra nustatyta, kad ginčo inžineriniai tinklai buvo suprojektuoti daugiabučio namo poreikiams tenkinti (b.l. 114, t.1); lauko inžinieriniai tinklai buvo pripažinti tinkamai naudoti kartu su daugiabučiu namu; 2003-11-05 akte lauko inžineriniai tinklai įvardinti kaip namo priklausiniai (aktas, b.l. 115-116, t.1), t. y. teismas pagrįstai nustatė, kad lauko inžineriniai tinklai buvo suprojektuoti namo statybos projekte, numatyti statybos leidime. Tačiau teismo išvada, kad lauko inžinieriniai tinklai negali būti traktuojami kaip esminės pagrindinio daikto (daugiabučio gyvenamojo namo) dalys CK 4.15 str. prasme vien todėl, kad yra už namo sienų, lauke, yra nepagrįsta, o teiginys, kad šio daugiabučio namo inžineriniai tinklai gali egzistuoti savarankiškai, pavyzdžiui, namą nugriovus galėtų būti naudojami kitų statinių aptarnavimui, nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais.

Kolegija taip pat nesutinka su teismo sprendimo motyvu, kad aplinkybė, jog daugiabučio namo lauko inžinieriniai tinklai buvo pastatyti jau 2001 m., tuo tarpu kai gyvenamojo namo statyba dar nebuvo užbaigta, yra teisiškai reikšminga sprendžiant, ar arešto metu 2002-05-16 lauko inžinieriniai tinklai galėjo būti laikomi savarankišku teisinių santykių objektu. Tik daiktas, pastatytas turint tam leidimą bei tinkamai patvirtintą ir suderintą statinio projektą, bei nepažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, vertintinas kaip sukurtas naujas daiktas CK 4.47 str. 4 p. prasme ir statytojas įgyja į jį nuosavybės teisę. Kaip jau buvo paminėta, lauko inžinieriniai tinklai nebuvo suprojektuoti kaip atskiras statinys, turintis savarankišką paskirtį, jų statybai nebuvo išduotas atskiras leidimas, nebuvo priimtas bendrijos narių sprendimas suskaidyti bendrijos statomą objektą – daugiabutį namą su inžineriniais tinklais į atskirus objektus, todėl faktas, kad inžinerinių tinklų statyba buvo pabaigta pirmiau, nei namo, kurio aptarnavimui jie buvo skirti, nesukuria pagrindo laikyti juos savarankiškais teisinių santykių objektais.

Dėl išdėstyto kolegija sutinka su apeliantų skundo argumentu,jog byloje yra visos būtinos prielaidos įvertinti ginčo inžinerinius tinklus kaip esmines pagrindinio daikto (daugiabučio namo) dalis, priklausančias daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.15 str.).

Dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2002-05-16 turto arešto aktą Nr. 1102000847 ir 2005-05-24 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0018/02/01501.

Turto arešto akto ir varžytynių akto neteisėtumas nagrinėjamoje byloje buvo grindžiamas ir tuo aspektu, kad buvo areštuoti ir parduoti ne 91-ajai GNSB nuosavybės teise priklausę inžineriniai tinklai. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos ieškinio reikalavimus, be pagrindo nepasisakė dėl 91-osios GNSB teisnumo ir veiksnumo, dėl galimybės registruoti bendrijos vardu pastatytus inžinerinius tinklus bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokios kategorijos bylose.

Nagrinėjamoje byloje aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 bei 91–osios GNSB įstatų taikymo civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2003. Teisėjų kolegija išaiškino, kad gyvenamųjų namų statybos bendrija yra juridinis asmuo, todėl ji gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Juridiniai asmenys steigiami tam tikriems tikslams. Juridiniai asmenys gali turėti ne bet kokias civilines teises ir pareigas, bet tik tas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams. Sudarant ir tvirtinant sandorius su juridiniais asmenimis, reikia tikrinti šių asmenų teisnumą ir veiksnumą, numatytą jų steigimo dokumentuose, šiuo atveju įstatuose. Pavyzdiniai įstatai numato tokias pastatų nuosavybės formas: 1) nuosavybės teisę, kurią kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja į gyvenamąjį namą ar butą, kuriuo disponuoja savo nuožiūra, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga daugiabučiuose namuose yra naudojama bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis; 2) bendrosios dalinės nuosavybės teisę, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja teisę disponuoti jam skirtomis gyvenamosiomis patalpomis; 3) pajaus formą, kai bendrijos narys įgyja nuosavybės teisę į pajų, tačiau neįgyja tokios teisės į gyvenamąsias patalpas, kurios lieka bendrijos nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad 91-osios GNSB įstatų 1 str. šio juridinio asmens tikslus apibūdino siekimu aprūpinti jos narius individualiais gyvenamaisiais butais; įstatų 10 punktu pasirinktas variantas, pagal kurį bendrijos nariai, išmokėję pajų, tampa daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos bendraturčiais (b.l. 82-83, t.1). Analogiškas 91-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos įstatinių dokumentų aiškinimas pateiktas civilinėse bylose Nr. 3K-3-233/2007, Nr. 3K-3-546/2008 ir kt.

Taigi gyvenamųjų namų statybos bendrija atstovauja statytojams, įgyja teises ir vykdo pareigas per savo valdymo organus; visi bendrijos veiksmai turi būti vertinami bendrijos valdymo organų suteiktų įgalinimų aspektu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2002-05-16 turto arešto akto Nr. 1102000847 surašymo dienai 53 butai ir 24 kitos paskirties negyvenamosios patalpos daugiabučiame name priklausė 48 savininkams (b.l. 129-141, t.6). Butų ir kitos paskirties patalpų savininkai įgijo teisę į atitinkamą bendrojo naudojimo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos dalį remiantis bendrijos įstatų 10 punkto nuostatomis, t. y. daugiabučio namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklai bei šuliniai buvo areštuoti be daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, išmokėjusių turto arešto dienai pajų, žinios ir sutikimo, t. y. neteisėtai. Apeliantas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog areštuoti daugiabučio namo vandentiekio bei kanalizacijos tinklai ir šuliniai arešto dienai net nebuvo suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai; tai dar kartą patvirtina, kad paminėti objektai buvo projektuojami ir statomi kaip neatskiriamos daugiabučio namo, kaip turtinio vieneto, dalys.

Byloje taip pat nustatyta, kad į dalį inžinerinių tinklų – į elektros tinklus (žemos įtampos požeminė elektros kabelių linija 660 m. ilgio) VĮ Registrų centras 2002-01-31 buvo įregistruota 91-osios GNSB nuosavybės teisė 2001-12-04 statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr.101-3957 pagrindu. Ši pažyma patvirtina, kad elektros kabelio trasa atitinka suderintą ir patvirtintą projektą, yra užbaigta statyti ir tinka naudojimui; trasa perduota naudoti 91-ajai GNSB. Kaip jau buvo paminėta, daugiabučio namo lauko inžineriniai tinklai teisiškai turi būti vertinami kaip viso daugiabučio namo esminės dalys; bendrijos įstatuose nėra numatyta, kad pati bendrija gali atskirti statomojo objekto esminę dalį ir įsigyti nuosavybės teisę į statomo ar pastatyto namo butus ar inžinerinius tinklus. Tik bendrijos nariai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčiai, galėjo leisti suformuoti atskirą nuosavybės teisės objektą – namo inžinerinius tinklus, ir perleisti kiekvienas savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendrijai; tokių duomenų byloje nėra. Sutinkama su apelianto argumentu, jog atliekant teisinę registraciją registruojanti įmonė turėjo atsižvelgti į 91-osios GNSB įstatuose apibrėžtą specifinį teisinį statusą, į tai, kad pagal šios bendrijos įstatus nebuvo numatyta, kad bendrija taps statomų statinių savininke. Atsakovas VĮ Registrų centras, nesutikdamas su apeliacinio skundo reikalavimu, nukreiptu šio atsakovo atžvilgiu, nurodė, kad lauko išoriniai inžineriniai tinklai gali būti suformuoti kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai sutinkamai su Statybos įstatymo 2 str. 9 ir 10 p., tačiau, kaip jau buvo paminėta, duomenų apie tokio atskiro objekto suformavimą byloje nėra, o 2002-01-31 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001-12-04 pažyma Nr. 101-3957, kurios pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės, negali būti vertinama kaip Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimas suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą.

Teismas, atmesdamas ieškinį, be kitų motyvų, rėmėsi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4944-33/2002, 2003-11-12 sprendimu civilinėje byloje N. 2-2165-03/2003 bei 2004-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5239-22/2004; teismo vertinimu, paminėtais teismo sprendimais buvo patvirtintas turto – vandentiekio ir kanalizacijos tinklų bei šulinių, bei požeminės elektros kabelių linijos priklausomumas 91-ajai GNSB. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo nuomone. CPK 182 str. 2 p. apibrėžia prejudicinio fakto sąvoką – tokiais faktais laikomos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Teismas pats savo sprendimo motyvuose pripažino, kad tik į civilinės bylos Nr.2-2165-03/2003 nagrinėjimą buvo įtraukta dalis dabartinių ieškovų bei nurodė, kad prejudiciniai faktai galioja šių asmenų atžvilgiu. Šioje byloje buvo iš dalies patenkintas UAB „Lithun“ ieškinys dėl turto – vandentiekio ir nuotekų tinklų perdavimo aktų UAB „Vilniaus vandenys“ pripažinimo negaliojančiais bei šio turto grąžinimo 91-ajai GNSB. Pažymėtina, ginčo dėl paminėto turto priklausomumo 91-ajai GNSB nebuvo; teismas rėmėsi tuo, kad paminėto turto priklausomumas 91-ajai GNSB buvo nustatytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4944-33/2002. Civilinės bylos Nr.2-4944-33/2002 ir Nr. 2-5239-22/2004 buvo nagrinėjamos dėl antstolių veiksmų teisėtumo, daugiabučio namo butų bei kitos paskirties patalpų savininkai į jų nagrinėjimą įtraukti nebuvo, bylos buvo nagrinėjamos antstolių veiksmų teisėtumo įvertinimo aspektu, taigi teismo išvados apie turto priklausomumą 91-ai GNSB 2002-06-25 ir 2004-05-27 nutartyse negali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog atlygintinumo už naudojimąsi inžineriniais tinklais sąlygą patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2006-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-31-1127/2006; šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovo – daugiabučio namo administruojančios 985-osios DNSB ir tinklų savininko UAB „Naigeda“ atlygintino naudojimosi daugiabučio namo inžineriniais tinklais; UAB „Naigeda“ nuosavybės teisė į tinklus byloje nebuvo kvestionuojama, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas dėl bylos esmės neatskleidimo, byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui ir, LITEKO duomenimis, dar neišnagrinėta (b.l. 152-157, t.3). Taigi prejudicinių faktų, reikšmingų nagrinėjamai bylai ir šis teismo procesinis sprendimas nenustatė.

Reziumuodama teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų (ieškovų) ieškinio reikalavimas dėl 2002-01-31 atliktos elektros kabelių linijos teisinės registracijos bendrijos vardu pripažinimo neteisėta nuo registracijos momento bei 2002-05-16 turto arešto aktą Nr. 1102000847 pripažinimo negaliojančiu buvo atmesti nepagrįstai.

Dėl viešojo intereso gynimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes bei įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju viešasis interesas pažeistas nebuvo, todėl nebuvo ir teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad gyvenamasis namas nebūtų tinkamai eksploatuojamas, kad jam nebūtų tiekiama elektra, šaltas vanduo, nešalinamos nuotekos, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Šiuo metu apribojimų paslaugų tiekimui namo gyventojams nėra, tačiau nagrinėjamos bylos duomenimis, gyvenamąjį namą administruojanti 985-oji DNSB kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Naigeda“, dabartiniam namo inžinerinių tinklų savininkui, dėl servituto tinklams nustatymo, o atsakovas pareiškė priešieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo (uždraudimo naudotis tinklais) ir negautų pajamų atlyginimo (b.l. 152-157, t.3); ginčas dėl naudojimosi namo inžineriniais tinklais ir atlyginimo šiuo metu dar neišspręstas. Tokiu būdu yra realios prielaidos, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojai už elektrą, vandenį ir nuotekų šalinimą mokės mažiau palankiomis sąlygomis, nei kitų daugiabučių namų gyventojai – mokės ne tik paslaugų tiekėjams, bet ir papildomą mokestį tinklų savininkui, arba tinklų savininkas uždraus jiems naudotis tinklais. Esant tokioms bylos aplinkybėms, prokuroras pagrįstai konstatavo, jog yra visos prielaidos ginti grupės asmenų – namo butų ir kitos paskirties patalpų savininkų, viešą interesą, kurį sudaro daugiabučio gyvenamojo namo tinkamas eksploatavimas.

Kolegija taip pat nesutinka su teismo išvada, kad tai, jog gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai neturi nuosavybės teisės į lauko inžinerinius tinklus, prie kurių prijungtas gyvenamasis namas vertinama, kaip jų privatus interesas. Viešuoju interesu laikytinas toks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija; viena iš tokių vertybių yra teisė į nuosavybės neliečiamumą, įtvirtinta Konstitucijos 23 str. Pripažinus, kad 91-oji GNSB įregistravo nuosavybės teisę į daugiabučio namo inžinerinius tinklus neteisėtai, pažeidžiant savo įstatų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pažeistos ieškovų bendrosios nuosavybės teisės į daugiabučio namo inžinerinius tinklus gynimas taip pat sudaro viešą interesą.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl 2005-05-24 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0018/02/01501 pripažinimo negaliojančiu, ginčo inžinerinių tinklų teisinės registracijos UAB „Naigeda“ vardu panaikinimo, jų išreikalavimo iš svetimo neteisėto UAB „Naigeda“ valdymo, 2005-08-30 susitarimo, sudaryto tarp UAB „Naigeda“ ir AB „Lithun“ bei 2005-09-01 hipotekos lakšto Nr. 01/20/050017196 pripažinimo negaliojančiais kaip išvestinius iš aptartų reikalavimų.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad 2005-05-24 turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0018/02/01501 pripažintinas negaliojančiu, nes iš varžytynių buvo parduotas ne skolininkui 91-ai GNSB priklausantis turtas, o daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų bei kitos paskirties patalpų savininkų turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje civilinėse bylose dėl varžytynių rezultato pripažinimo negaliojančiu pabrėžiama, kad pagrindu pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu gali būti esminis imperatyvių teisės normų pažeidimas varžantis asmenų teises bei teisėtus interesus; toks aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 str. numatytais pagrindais (LAT 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Nagrinėjamoje byloje ieškovų nurodytas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas atitinka CPK 602 str. 1 p., buvo konstatuotas ir esminis grupės asmenų – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisų bei teisėto intereso pažeidimas; ieškinio reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu tenkinamas, šio akto pagrindu atlikta teisinė registracija UAB „Naigeda“ vardu panaikinama, namo inžineriniai tinklai išreikalaujami iš UAB „Naigeda“ svetimo neteisėto valdymo.

Kolegija taip pat sutinka su ieškovų argumentais dėl turto įgijėjo (atsakovo UAB „Naigeda“) nesąžiningumo. Atsakovas yra įmonė, užsiimanti statybos darbais bei patalpų nuoma, ji, kaip verslo subjektas, turintis patirties statybų versle bei nekilnojamojo turto rinkoje, privalėjo suprasti parduodamo iš varžytynių objekto – daugiabučio namo inžinerinių tinklų, ypatumus; kaip jau buvo paminėta, varžytynėse parduotos požeminės komunikacijos yra vieninteliai inžinieriniai tinklai, skirti išimtinai konkretaus daugiabučio gyvenamojo namo aptarnavimui, t. y. jie nėra atskiras komercinės paskirties objektas. Apsisprendimas dalyvauti tokio objekto varžytynėse bei tolimesni atsakovo veiksmai – bandymas pasinaudoti savo išskirtine tinklų savininko padėtimi pasipelnymo tikslais įrodo atsakovo nesąžiningumą.

Dėl restitucijos taikymo.

Nagrinėjamos bylos duomenimis turto pirkėjo UAB „Naigeda“ sumokėta suma 64 890 Lt antstolio paskirstyta išieškotojams ir antstolių kontorai vykdymo išlaidoms padengti (b.l. 75, t.1). Esant tokiai faktinei situacijai laikytina, kad kreditorius išieškojimo prievolėje pasikeitė ir pirkėjo sumokėta suma turi būti jam priteista iš inžinerinių tinklų bendraturčių – daugiabučio namo butų ir kitos paskirties patalpų savininkų (LAT 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Bendraturčiai valdo, naudojasi bei disponuoja dalinės nuosavybės teisės objektais jų susitarimu bei atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles proporcingai savo daliai bendrajame turte (CK 4.75, 4.76 str.). Nagrinėjamoje byloje duomenų apie ieškovų ir trečiųjų asmenų dalių dydžius nėra, taigi išspręsti reikalavimą dėl restitucijos taikymo paskirstant pirkėjo sumokėtą 64 890 Lt sumą bedraturčiams proporcingai kiekvieno iš jų daliai bendrajame turte pagal byloje pateiktus įrodymus neįmanoma; naujų įrodymų, liečiančių tik vieną iš pareikštų reikalavimų, išreikalavimas nepateisinamai užvilkintų bylos išnagrinėjimą, dėl to reikalavimas dėl restitucijos taikymo perduodamas svarstyti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija sutinka, kad reikalavimas dėl atsakovų UAB „Lithun“ ir UAB „Naigeda“ 2005-09-30 susitarimo įkeisti UAB „Naigeda“ priklausančius ginčo inžinerinius tinklus skolos užtikrinimui bei 2005-09-01 hipotekos lakšto Nr. 01/20/050017196 pripažinimo negaliojančiais yra išvestinis. Atsakovui UAB „Lithun“ buvo įkeistos esminės daugiabučio gyvenamojo namo dalys, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams; įkeitimo sandoris ir hipotekos lakštas prieštarauja imperatyviai CK 4.171 str. 8 d. normai, dėl to panaikinami.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 5 p.); patenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą, žyminis mokestis už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies (atsakovų) valstybei lygiomis dalimis (CPK 96 str.). Nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei atleidžiama atsakovė notarė J. D., patvirtinusi hipotekos lakštą, nes hipotekos lakšto tvirtinimo metu ji neturėjo pareigos įvertinti turto pardavimo iš varžytynių akto bei jo pagrindu atliktos UAB „Naigeda“ vardu teisinės registracijos teisėtumo. Ieškinio suma nustatoma pagal turto pardavimo iš varžytynių kainą 64 890 Lt (b.l. 72, 73, t.1).

Iš atsakovų valstybės biudžetui priteisiamos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad inžineriniai tinklai – šalto vandens tiekimo vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos įvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemos įtampos požeminė elektros kabelių linija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra esminės daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalys;

jos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams – D. V., B. P., O. B., R. M., J. G., L. G., N. B., M. Č., A. K., L. Č., P. R., L. K., D. B., R. B., V. S., Ž. S., V. K., N. S., A. G., I. B.-Gedgaudienei, I. K., N. K., K. G., I. J., A. J., E. G., Z. G., A. Š., D. Š., V. G., A. D., D. D., G. J., J. B., V. M., A. U., B. P., B. G., V. M., A. M., A. M., Č. M., D. M., P. G., A. V., E. K., S. Ž., R. A., A. L., D. L., L. S., N. S., E. V., Z. V., A. Z., J. Z., R. J., Š. J., A. Š., E. L., V. T., I. G., R. V., R. T. V., UAB „Provestma“, UAB „Ogrinda“, 985-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, P. I., R. J., R. Š., V. Ž., V. V., D. V., R. Š., D. T., R. T., D. I., UAB „Statybų gausa“, A. A., T. B., V. P., G. P., D. P., B. S., V. A., M. B., V. K., M. G., S. G., I. P., D. B. personalinei įmonei, R. M., R. S., UAB „Asreta“, UAB „Suza“, AB DNB Nord bankas;

pripažinti neteisėta VĮ Registrų centras atliktą teisinę registraciją 91-osios GNSB vardu į žemės įtampos požeminę elektros kabelių liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

pripažinti negaliojančiu 2002-05-16 turto arešto aktą Nr. 1102000847;

pripažinti negaliojančiu 2005-05-24 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0018/02/01501; reikalavimą dėl restitucijos taikymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo;

panaikinti inžinerinių tinklų – šalto vandens tiekimo vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemos įtampos požeminė elektros kabelių linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras atliktą teisinę registraciją UAB „Naigeda“ vardu;

išreikalauti inžinerinius tinklus – šalto vandens tiekimo vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos įvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemos įtampos požeminę elektros kabelių liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš svetimo neteisėto UAB „Naigeda“ valdymo;

pripažinti negaliojančiais 2005-08-30 susitarimą, sudarytą tarp UAB „Naigeda“ ir AB „Lithun“ bei 2005-09-01 hipotekos lakštą Nr. 01/20/050017196.

Priteisti iš atsakovų UAB „Naigeda“, Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 91, AB „Lithun“, VĮ Registrų centro, antstolės J. B. lygiomis dalimis valstybės biudžetui 1 946,70 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, 1 946,70 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, bei 127,60 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 4 021 Lt (keturis tūkstančius dvidešimt vieną litą).

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai D. KačinskienėH. Jaglinskis