Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. kovo 19 d. surašė G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis tą pačią dieną, 16 val. 49 min., Šilagalio kaime, Panevėžio rajone, būdamas neblaivus (nustatytas 2,86 promilių girtumas) vairavo automobilį Nissan Terrano, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Jo padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Skundžiamu nutarimu G. P. buvo paskirta administracinė nuobauda (dviejų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.

G. P. padarė vieną iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio (vairuotojo iškvėptame ore alkoholio koncentracija siekė 2,86 promilių), taip sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl tai, kad G. P. yra neteistas, nesudaro pagrindo jam skirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą nuobaudą. Skiriama administracinė nuobauda G. P. turi ne tik nubausti ir apriboti jam galimybę daryti naujus šios rūšies pažeidimus, bet ir padėti suvokti, kad veiksmai, už kuriuos atimta teisė vairuoti transporto priemones, savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei ir kenkia viešajai tvarkai.

Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad G. P. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, priešingu atveju jis netektų darbo ir tai neigiamai atsilieptų jo šeimai bei artimiesiems, taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007). Be to, apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta kelio pažeidėjui susirasti kitą darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, ir išlaikyti savo šeimą, artimuosius bei mokėti paimtą paskolą.

Pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą tai, kad asmuo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė. Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, nustatė, kad byloje yra duomenų apie tai, jog G. P. jau yra baustas ir už tos pačios rūšies pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 2 dalyje (b. l. 9). Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar tai yra pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris nustato, kad atsakomybę už administracinio teisės pažeidimą sunkinančia aplinkybe laikomas pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padarytas bet koks pažeidimas numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ (žr. Administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 10 psl.). Šiuo atveju yra svarbus ATPK 36 straipsnis, kuris nustato, kad jei asmuo per metus nuo tos dienos, kai baigiasi nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nuobauda paskirta nebuvo. Įvertinus bylos medžiagą yra pagrindo manyti, kad G. P. nėra įvykdęs 2005 m. kovo 23 d. paskirtos nuobaudos, dėl ko ji būtų laikoma galiojančia ir ši aplinkybė pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą būtų laikoma pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tad, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. P. skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 28d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.