Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L.A.K., D.L.K. ir G.C.K. ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovai L.A.K., D.L.K. ir G.C.K. (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami pripažinti ieškovams nuosavybės teises po 1/3 dalį kiekvienam į pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

2. Ieškinyje nurodyta, jog 2009 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutarties, sudarytos ir patvirtintos Vilniaus miesto 26 notaro biure, pagrindu ieškovai įgijo nuosavybės teisę į pastatą-kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1Ž1p bei pastatą-audinių gamybos cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2P1/p, esantys (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, kiekvienam po 1/3 dalį dovanoto turto. Atliekant ieškovams priklausančių statinių kadastrinius matavimus ir matavimus registruojant, išaiškėjo, kad prie pastato-kiaulidės esančios stoginės nugriovimo fakto įregistruoti (nežiūrint į tai, kad šios stoginės faktiškai nėra, išliko tik kelios stoginės konstrukcijos) ieškovai negali, nes stoginė, statinių schemoje pažymėta 3i1/p, nekilnojamojo turto registre iki šiol yra įregistruota likviduotos Žemės ūkio bendrovės „Marijampolis“, juridinio asmens kodas 18608606, vardu.

3. Teisme gautas atsakovės valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas, kuriame atsakovė nurodė neprieštaraujanti ieškinio reikalavimui bei ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. Ieškinį prašo nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškinys, mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jei bylos nagrinėjimo metu toks būtų pareikštas, turėtų būti atmestas.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. birželio 16 d. 10.00 val.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutarties, sudarytos ir patvirtintos Vilniaus miesto 26 notaro biure, pagrindu ieškovai įgijo nuosavybės teisę į pastatą-kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1Ž1p bei pastatą-audinių gamybos cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2P1/p, esančius (duomenys neskelbtini) 8 lygiomis dalimis, kiekvienam po 1/3 dalį dovanoto turto. Atliekant ieškovams priklausančių statinių kadastrinius matavimus ir matavimus registruojant, išaiškėjo, kad prie pastato-kiaulidės esančios stoginės nugriovimo fakto įregistruoti (nežiūrint į tai, kad šios stoginės faktiškai nėra, išliko tik kelios stoginės konstrukcijos) ieškovai negali, nes stoginė, statinių schemoje pažymėta 3i1/p, nekilnojamojo turto registre iki šiol yra įregistruota likviduotos Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Marijampolis“, juridinio asmens kodas 18608606,vardu.

6. Bylos duomenimis, 2000 m. gruodžio 1 d., Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Marijampolis“ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagrindu pirkėjui E.K. pardavė turtą, t. y. kiaulidę bei šio nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą. Tačiau perleidžiant pastatą-kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui E.K. į pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo įtrauktas pastato priklausinys, t. y. pastatas-stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

7. 1994 m. liepos 7 d. įrašo namų valdos techninės apskaitos kortelėje stoginė pažymėta 3il/p, įrašyta pagalbinių pastatų kortelės dalyje. Pastatų schemoje stoginė nurodyta kaip priestatas prie pagrindinio pastato-kiaulidės, pažymėtos lJl/p. 1997 m. spalio 21 d. kadastro duomenų byloje stoginė 3i1/p nurodyta bylos 9 priede 1B formoje „Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“, kaip pagrindinio pastato kiaulidės, pažymėtos lJ1/p, priklausinys. Prieš sudarant 2000 m. gruodžio 1 d. turto perleidimo sutartį, pardavėjas ŽŪB „Marijampolis“ 2000 m. lapkričio 3 d. tikslino statinių kadastro duomenis ir stoginę 3i1/p nurodė 12 priedo 2B formoje kaip pagalbinį pastatą, tačiau dėl ieškovams nežinomos priežasties pagalbinis pastatas-stoginė , t. y. pagrindinio pastato kiaulidės 1Ž1p priklausinys, nebuvo įtraukta į sutartį.

8. Ieškovų teigimu, nuo 2000 m. gruodžio 1 d. stoginę, kaip pagrindinio pastato-kiaulidės priklausinį faktiškai valdė ieškovų tėvas E.K. Po dovanojimo sutarties sudarymo 2008 metais ieškovai faktiškai valdo nurodytą turtą ir jokių pretenzijų dėl nuosavybės teisių į šį turtą niekas nereiškė. Atsižvelgiant į tai, jog kadastro bylos archyviniai įrašai patvirtina faktą, jog pastatas-stoginė yra perleistos ieškovų tėvui E.K., todėl ieškovai kreipėsi į VĮ Registrų centras, tačiau 2025 m. sausio 20 d. gavo atsisakymą pakeisti kadastro duomenis dėl pastato-stoginės, nes nėra tinkami subjektai tokiam veiksmui atlikti, nes nuosavybės teisė į stoginę iki šiol yra Registro tvarkytojo iniciatyva ŽŪB „Marijampolis“, juridinio asmens kodas 186086065, vardu.

9. Remiantis į bylą pateiktais Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog ŽŪB „Marijampolis“ nuo 2014 metų veiklos nevykdė, ataskaitų registro tvarkytojui neteikė, todėl Registrų tvarkytojas priėmė sprendimą inicijuoti bendrovės likvidavimą ir 2025 m. sausio 13 d. buvo priimtas sprendimas likviduoti ŽŪB „Marijampolis“, bendrovė išregistruota 2025 m. sausio 20 d.

10. Ieškovai L.A.K., D.L.K. ir G.C.K. prašo pripažinti jiems nuosavybės teises po 1/3 dalį kiekvienam į pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

11. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme (toliau – ŽŪBĮ) numatyta, jog bendrovė gali būti likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.106 straipsnyje nustatytais pagrindais. Bendrovės likvidavimo tvarką nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai bei bendrovės įstatai. Kai sprendimą likviduoti bendrovę priima juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant CK nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Bendrovės likvidavimo procedūras vykdo likvidacinė komisija ir jos pirmininkas, išskyrus atvejus, kai sprendimą likviduoti bendrovę priima juridinių asmenų registro tvarkytojas (ŽŪBĮ 30 straipsnio 1-3 dalys).

12. Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai juridinis asmuo nepateikė CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos (CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Juridinį asmenį likviduojant juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, likvidatorius neskiriamas (CK 2.70 straipsnio 8 dalis). Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo sprendimo likviduoti juridinį asmenį priėmimo. Šiuo atveju Juridinių asmenų registro tvarkytojas atlieka CK 2.70 straipsnyje ir juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti (CK 2.70 straipsnio 8 dalis). Kadangi registro tvarkytojas neturi duomenų apie juridinio asmens turtą ir skolas, įprastai likvidatoriaus atliekami veiksmai – kreditorių reikalavimų tenkinimas ir likusio turto paskirstymas – likviduojant juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva neatliekami.

13. Galiojančiais įstatymais nereglamentuojamas klausimas dėl likviduotos ir išregistruotos supaprastinta tvarka (Registro tvarkytojui inicijavus įmonės likvidavimą) įmonės vardu registruoto turto perėmimo. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Teismų praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl likviduotam ir išregistruotam supaprastinta tvarka juridiniam asmeniui priklausančio turto, pagal įstatymo analogiją, būtina vadovautis ABĮ 15 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022). Taigi, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, likvidavus ir išregistravus įmonę supaprastinta tvarka, likęs įmonės turtas turi būti perduotas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

14. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ŽŪB ,,Marijampolis“ likviduota supaprastinta tvarka – Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Byloje nėra duomenų, jog vykdant likvidavimo procedūrą, ŽŪB „Marijampolis“ akcininkai į ieškovus kreipėsi ar teikė pretenzijas dėl stoginės nuosavybės teisių gynimo. Pažymėtina, jog pati bendrovė 2000 m. gruodžio 1 d. perleido tiek pagrindinį pastatą, tiek jo priklausinius, tame tarpe pastatą-stoginę.

15. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais, o priklausiniais - savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.12 - 4.13 straipsniai). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju, stoginė 1997 m. spalio 21 d. nekilnojamojo turto kadastro byloje yra žymima kaip pagrindinio daikto pastato-kiaulidės, pažymėtos lJ1/p, priklausinys bei 1994 m. liepos 7 d. įrašo namų valdos techninės apskaitos kortelėje stoginė pažymėta 3i1/p, įrašyta pagalbinių pastatų kortelės dalyje. Taigi stoginė neturi savarankiškos paskirties. Nustatyta, jog šis daiktas tarnauja pagrindiniam pastatui. Be to, ieškovų teigimu, po stogų buvo įrengti loviai kiaulėms girdyti. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, akivaizdu, jog stoginės paskirtis yra tarnauti pagrindiniam daiktui - kiaulidei, todėl priklausinys turėjo pereiti pagrindinio daikto savininkui, šią aplinkybę patvirtina ir faktinis daikto valdymas.

17. Taigi perėjus nuosavybės teisei į pagrindinį daiktą, t. y. į kiaulidę ir jos priklausinį-stoginę bei 2025 m. sausio 20 d. išregistravus ŽŪB „Marijampolis“ iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro ir taip įmonę likvidavus Registro tvarkytojo iniciatyva, nuosavybės teisė į pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pripažįstama ieškovams, kiekvienam iš jų tenkančiai 1/3 daliai (CK 4.19 straipsnio 1 dalis, 6.465 straipsnio 1 dalis).

18. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovų ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti ieškovams nuosavybės teises į ŽŪB „Marijampolis“ vardu likusį turtą – pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų L.A.K., D.L.K. ir G.C.K. ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovams L.A.K., gim. (duomenys neskelbtini), D.L.K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G.C.K., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę, kiekvienam po 1/3 dalį, į Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Marijampolis“, juridinio asmens kodas 186086065, vardu likusį turtą – pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.