Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2016-01-21 · Administracinė byla Nr. A-162-822/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-21
Bylos Nr.
A-162-822/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01878-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Pareiškėjas
J. G.
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-162-822/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01878-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovams Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti pensijos nepriemoką.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) išmokėti neišmokėtą pensijos dalį 21 615,57 Lt; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1920 (b. l. 5–7);

Paaiškino, kad su 2013 m. gruodžio 17 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Vilniaus 4-ąjį pensijų skyrių prašydamas paskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui buvo atsakyta 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. (10.1)3-2999 (b. l. 8–10). Pareiškėjas dėl šio rašto su 2014 m. vasario 4 d. skundu kreipėsi į VSDFV. VSDFV 2014 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė kaip pateiktą praleidus trejų metų terminą skundams dėl VSDFV skyrių sprendimų apskųsti. Taip pat šiuo sprendimu panaikino VSDFV Vilniaus 4-ojo pensijų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. rašto dalį kaip priimtą viršijus kompetenciją.

Pareiškėjas nesutiko su VSDFV sprendimo argumentais, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą. Nurodė, kad apie tai, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 21 d., kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas. Tuo tarpu pareiškėjas išreikšdamas solidarumą Valstybei į VSDFV kreipėsi tik 2013 m. gruodžio 17 d.

Nurodė, kad VSDFV sprendimo neteisėtumą lemia jo dviprasmiškumas, t. y. tuo pačiu sprendimu atsisakoma nagrinėti skundą dėl praleisto termino, tačiau tuo pačiu sprendimu nurodoma, kad pensijos nepriemoka nebus išmokėta. Atsižvelgiant į tai pareiškėjas prašė teismo panaikinti VSDFV sprendimą ir įpareigoti išmokėti susidariusią nepriemoką. Pareiškėjo teigimu, VSDFV nepagrįstai Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatą taiko tik laikotarpio pradžiai, t. y. 2010 m. sausio mėn. Pažymėjo, jog pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo sumokėtos 24 įmokos, iš kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą senaties terminui skaičiuoti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus rašto dalį, kurioje buvo prašoma išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, kaip priimtą viršijus savo kompetenciją.

Pažymėjo, jog įvertinus tai, kad pirmoji sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., pareiškėjas apie ne visą jam mokamą pensiją sužinojo dar 2010 m. sausio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl pensijos dalies išmokėjimo į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi tik su 2013 m. gruodžio 17 d. prašymu, nustatė, kad pareiškėjas praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą trejų metų terminą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimui apskųsti. Dėl šios priežasties VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą nurodant, kad jei pareiškėjas pateiks termino praleidimą pagrindžiančias priežastis, pareiškėjo skundas būtų nagrinėjamas iš naujo. Tačiau pareiškėjas iki nurodyto termino įrodymų nepateikė. Pažymėjo, kad pareiškėjas nėra iki galo pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčų dėl sumažintos pensijos grąžinimo tvarka.

Atsakovas patikslino, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu neišmokėta – 17 806,13 Lt pensijos dalis, o ne 21 615,57 Lt, kaip nurodė pareiškėjas. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, byla dalyje dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką turėtų būti nutraukta.

Atsiliepimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, kad VSDFV skyrius ginčo laikotarpiu teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjui negali būti išmokėta negautos senatvės pensijos dalis už 2010–2011 metus. Pažymėjo, kad VSDFV sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo J. G. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1920 dalį, kurioje atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui J. G. 17 806,13 Lt dydžio negautą senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo. Nustatė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui šio sprendimo įvykdymo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, jog pirmoji dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl nuo šios datos skaičiuotinas terminas kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, dėl senatvės pensijos mokėjimo.

Taikydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuotas taisykles, nagrinėjamoje byloje teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2013 m. gruodžio 17 d. prašymas VSDFV Vilniaus skyriui dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau nustatyta, pareiškėjas apie pensijos sumažinimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėn., o į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi tik 2013 m. gruodžio 17 d., pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn. Minėta, kad pareiškėjas su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti į VSDFV nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) iš esmės turėjo pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo paduotą skundą Taisyklių 20 ir 31 punktų pagrindu.

Šalies argumentai

VSDFV 2014 m. kovo 3 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip pateiktą praleidus trejų metų terminą skundui dėl VSDFV skyriaus sprendimo paduoti ir nustatė laikotarpį per kurį pareiškėjas turėtų pateikti skundo praleidimą pagrindžiančius įrodymus, tačiau tuo pačiu sprendimu dar ir nurodė, kad Seimo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. XII-607 Vyriausybei pasiūlyta iki 2014 m. kovo 1 d. pateikti Seimui įstatymų projektus ir nustatyti tvarką, pagal kurią iš dalies 2014 metais bus kompensuojamos sumažintos valstybinės socialinio draudimo pensijos ir dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos, todėl priėmus ir įsigaliojus šiems teisės aktams, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama šiame teisės akte nustatyta tvarka. Taigi, ši VSDFV 2014 m. kovo 3 d. sprendime išdėstyta nuostata suponuoja išvadą, kad VSDFV dėl ginčo esmės (neišmokėtos pensijos dalies grąžinimas), nors ir netiesiogiai, tačiau šiuo klausimu išreiškė savo poziciją, netiesiogiai pasisakydama dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies neišmokėjimo. Tokia VSDFV pozicija (išreikšta dėl ginčo esmės), leidžia teigti, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėtina, jog pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punktą sprendimas dėl termino praleidimo priimamas tuomet, kai pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti.

Papildomai pažymėta ir tai, kad atsižvelgiant į VSDFV sprendime išdėstytą poziciją (dėl teisinio reguliavimo nebuvimo), galima teigti, kad praleistą terminą pateisinančių įrodymų (priežasčių) pateikimas iki nustatyto termino, iš esmės reikšmės neturėtų (kaip nurodė atsakovas, neišmokėta pensijos dalis bus kompensuojama tik priėmus atitinkamą teisinį reguliavimą), todėl, įvertinus, kad VSDFV dėl pensijos kompensavimo (ginčo esmės) 2014 m. kovo 3 d. sprendime pasisakė, laikytina, kad ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas). Atitinkamai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tuo tarpu naujų termino praleidimą pagrindžiančių įrodymų teikimas, ir jų vėlesnis vertinimas, nagrinėjamo ginčo kontekste, nebūtų prasmingas, nes, tokiu būdu, pareiškėjo tariamai pažeistos teisės į dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo sumažintos pensijos dalį realiai negalėtų būti apgintos. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą pareiškėjo pažeistų teisių gynybą, yra pagrindas šioje dalyje (dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą dėl pensijos išmokėjimo) panaikinti VSDFV 2013 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1920.

VSDFV 2014 m. kovo 3 d. sprendimu įpareigojo VSDF Vilniaus skyrių panaikinti 2014 m. sausio 8 d. rašto Nr. (10.1)3-2999 dalį, kuria VSDFV skyrius atsisakė išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemoką, nesant tam teisinio pagrindo. Sutiktina su VSDFV sprendime išdėstytais argumentais, jog VSDFV skyrius neturėdamas įstatymu jam suteiktų įgaliojimų, ir išnagrinėdamas pareiškėjo prašymą dalyje dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 11 punktą. Atsižvelgiant į tai, VSDFV pagrįstai 2014 m. kovo 3 d. sprendimu įpareigojo skyrių panaikinti 2013 m. sausio 8 d. rašto Nr. (10.1)3-2999 dalį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui sumažinta senatvės pensijos dalis bus grąžinta tik įsigaliojus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmą nustatančiam įstatymui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, panaikinta skundžiamo VSDFV sprendimo dalis, kurioje atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo dėl jo dviprasmiškumo (tuo pačiu sprendimu atsisakoma nagrinėti skundą, tačiau tuo pačiu sprendimu ir pasisakoma dėl ginčo esmės), taip iš dalies lemiant teisinio neapibrėžtumo situaciją. Šiuo aspektu papildomai pažymėta, kad nors VSDFV priimdama skundžiamą sprendimą ir neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad pažeistą pareiškėjo teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į nuosavybę, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteisiant pareiškėjui nepagrįstai neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies, įstatymais nustatytas reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas.

Atsiliepimas

Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. atsiliepime pateiktos lentelės apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą valstybinio socialinio draudimo pensiją (b. 1. 58) nustatyta, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančių įstatymo leidėjo nustatytų ribojimų (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.) pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. buvo neišmokėta 17 806,13 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos.

Pagal Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalį valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendime Nr. A146-38/2012 taip pat yra nurodęs, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos yra priteisiamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atitinkamo skyriaus. Todėl, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui neteisėtai neišmokėtą valstybinės socialinės draudimo pensijos dalį turėtų išmokėti VSDFV Vilniaus skyrius.

III.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VSDFV išreiškė savo poziciją ir valią dėl keliamo ginčo, t. y. iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymi, kad iš esmės išnagrinėjo tik pirmąjį pareiškėjo reikalavimą – dėl teritorinio skyriaus rašto panaikinimo. Dėl antrojo reikalavimo – įpareigoti skyrių išmokėti negautą pensijos dalį, išankstinio ginčų nagrinėjimo procedūra nebuvo baigta, ginčas nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Fondo valdybos sprendime nėra teiginių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas buvo išnagrinėtas, ir teismas nenurodė, kokiomis aplinkybėmis remdamasis, padarė tokią išvadą. Pareiškėjui buvo pateikta bendro pobūdžio, abstrakti, neindividualizuota informacija, tinkanti bet kuriam asmeniui, negavusiam pensijos dalies dėl Laikinojo įstatymo taikymo. Pabrėžtina, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo procedūra turi būti baigta remiantis teisiniais argumentais, t. y. nurodant konkrečius teisės aktus ir konkrečias teisės normas. Fondo valdybos sprendime (dėl antrojo pareiškėjo reikalavimo) nebuvo nurodytos konkrečios teisės normos, taikytinos konkrečiam ginčui (dėl negautos pensijos dalies) išspręsti ir jo nagrinėjimo procedūrai baigti. Padaręs neteisingą išvadą, jog Fondo valdyba išreiškė valią dėl ginčo esmės ir jog nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta, teismas nepagrįstai panaikino Fondo valdybos 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1920 dalį, kurioje atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo ir nusprendė patenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti jam senatvės pensijos dalį, susidariusią ginčo laikotarpiu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su Vilniaus apygardos administracinio sprendimo dalimi, kuria patenkinti pareiškėjo reikalavimai, nesutinka, prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į VSDFV apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko VSDFV apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Pareiškėjas J. G. atsiliepime į VSDFV apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas siekia VSDFV Vilniaus skyriaus jam paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atgavimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjo nurodytas senatvės pensijos sumažinimas vyko VSDFV skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl šios pensijos pareiškėjui skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta senatvės pensija pareiškėjui faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 17 d. (b. l. 11) kreipėsi VSDFV Vilniaus skyrių dėl neišmokėtos pensijos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo ir išmokėjimo. VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. (10.1)3-2999 pateikė duomenis apie pensiją, nurodė teisinį reglamentavimą, kuriuo remianti pareiškėjui buvo mokama sumažinta pensija, taip pat paaiškino, kad išmokėti sumažintos pensijos dalį neturi teisinio pagrindo (b. l. 8–10). Pareiškėjas 2014 m. vasario 4 d. (b. l. 12–13) kreipėsi į VSDFV prašydamas panaikinti VSDFV skyriaus rašto dalį, kuria atsisakyta išmokėti pensijos nepriemoką ir išmokėti senatvės pensijos nepriemoką.

VSDFV 2014 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1920 (b. l. 31–33) įpareigojo VSDFV skyrių panaikinti 2014 m. sausio 8 d. rašto Nr. (10.1)3-2999 dalį, kuria atsisakyta išmokėti pensijos nepriemoką, nurodė teisinį reglamentavimą, kurio pagrindu pareiškėjui buvo mažinta senatvės pensija bei, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu nurodė, kad atsisako nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą, ir jei pareiškėjas iki 2014 m. kovo 24 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. VSDFV sprendime taip pat nurodė, kad Seimo nutarimu Nr. XII-607 Vyriausybei pasiūlyta iki 2014 m. kovo 1 d. pateikti Seimui įstatymų projektus ir nustatyti tvarką, pagal kurią iš dalies 2014 metais bus kompensuojamos sumažintos valstybinės socialinio draudimo pensijos ir dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos. Taip pat nurodė, kad priėmus ir įsigaliojus šiems teisės aktams, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama šiame teisės akte nustatyta tvarka.

Pareiškėjas su prašymu dėl termino atnaujinimo į VSDFV nesikreipė, o su skundu kreipėsi į teismą.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjo paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jam paskirtą senatvės pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėjas, siekdamas atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriui paduotas 2013 m. gruodžio 17 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodamas šį prašymą (skundą), pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija.

Pareiškėjas nenurodė atsakovui VSDFV individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, nepagrįsta ir pareiškėjo pozicija, kad teisė reikalauti išmokėti pensiją atsirado tik Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Konstitucijai. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjo paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose.

Pasisakydama dėl pareiškėjo skundžiamo VSDFV sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai ta prasme, ar jame buvo išreikšta šios institucijos (Pensijų įstatymo 45 str. taikymo prasme išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) pozicija ir valia dėl nagrinėjamo ginčo esmės, teisėjų kolegija nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad šiame sprendime atsakovo pozicija dėl pareiškėjo prašymo grąžinti ginčo nepriemoką nepagrįstumo nėra išreikšta. Sprendime nėra teiginių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas pasisakė iš esmės dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį, o teismas nenurodė, kokiomis aplinkybėmis remdamasis, padarė tokią išvadą. Pažymėtina, kad sprendime pateikta informacija apie numatomą ginčo santykių teisinį reguliavimą pagal savo pobūdį ir paskirtį negali būti pripažinta VSDFV pozicijos dėl ginčo esmės išreiškimu. Ji gali būti vertinama tik kaip VSDFV kaip viešojo administravimo subjektui taikytino gero administravimo principo, kuris suponuoja jo pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu, vykdymu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta ir neliko kliūčių bylą nagrinėti teisme.

Apibendrindama padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl šis sprendimas kolegijos naikintinas, o pareiškėjo teismui paduotas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. G. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas JarukaitisRomanas KlišauskasSkirgailė Žalimienė