Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1976-09-15 pagal BK 146 str. 1 d. - 6 mėnesiais pataisos darbų, išskaičiuojant 20% atlyginimo; 2) 1977-05-25 pagal BK 147 str. 2 d., 146 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; 3) 1979-06-13 pagal BK 146 str. 2 d., 118 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 metams, vadovaujantis BK 43 str., prijungta 4 mėn. pagal 1977-05-25 nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 4 mėnesiams; 4) 1987-12-16 Leningrado miesto Frunzės rajono teismo pagal RUS BK 144 str. 2 d., pagal LTU BK 147 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, remiantis RF BK 24-1 p. 2 str., tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas itin pavojingu recidyvistu; 5) 1995-02-09 pagal BK 146 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 6) 1998-04-10 pagal BK 16 str. 2 d., 118 str. 2 d., 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 5 metams su turto konfiskavimu; 7) 2001-12-03 pagal BK 118 str. 2 d., 271 str. 2 d. –laisvės atėmimu 8 metams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, 2003-05-02 nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 149 str. 1 d., 178 str. 4 d., BK 63 str. ir nustatyta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BVK 157 str., paleistas lygtinai, neatlikus 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliko 2008-07-11; 8) 2010-02-26 pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams, 2011-02-02 teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 2 mėnesių 24 dienų bausmės; 9) 2011-12-08 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (dvi veikos), 187 str. 3 d., 22 str. ir 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 11 mėnesių; 10) 2011-12-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; 11) 2012-01-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L., 2011 m. rugsėjo 29 d., apie 14.30 val., Panevėžyje, Skaistakalnio parke, iš O. Š. atvirai pagrobė svetimą – O. Š. priklausantį turtą: auksinę grandinėlę 500 Lt vertės, auksinę grandinėlę 400 Lt vertės su auksiniu pakabuku 50 Lt vertės, auksinę grandinėlę 100 Lt vertės, o viso pagrobė svetimo turto, kurio bendra vertė 1050 Lt.

Be to, jis, 2011 m. rugsėjo 29 d., apie 14.40 val., Panevėžyje, kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje prekybos centre (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios O. Š. atžvilgiu, ją išprievartauti, panaudodamas jos atžvilgiu psichinę prievartą – baugindamas nukentėjusiąją, kad ji bus gatvėje partrenkta automobilio, atvirai savo naudai iš O. Š. reikalavo atiduoti auksinį žiedą ir pinigus bei toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku iš O. Š. paėmė reikalaujamą turtą, bendros 900 Lt vertės: auksinį žiedą 800 Lt vertės ir pinigus – 100 Lt.

Kaltinamasis L. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis su O. Š. susipažino radęs skelbimą laikraštyje. Iš pradžių jie tiesiog susiskambino telefonu. Kadangi jis tuo metu buvo ieškomas Kupiškio policijos dėl kito nusikaltimo, neturėjo kur gyventi ir norėjo susipažinti, kad galėtų apsigyventi. Susitikę su O. Š., jie nuėjo į kavinę, po to nuėjo į Skaistakalnio parką. Parke ant suoliuko jis bandė O. Š. apkabinti ir pabučiuoti ir tada jai nuo kaklo netyčia nutraukė grandinėlės. Vienas pakabukas nukrito. Jo rankose liko kelios grandinėlių dalys ir vienas pakabukas. Tada jie abu ėjo iš parko į kavinę (duomenys neskelbtini), kuri yra Ukmergės gatvėje, parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Grandinėles ir pakabuką jis nešėsi rankoje, kodėl jų negrąžino O. Š., negali paaiškinti. Pati O. Š. šių daiktų neprašė grąžinti. Kavinėje jis grandinėles ir pakabuką padėjo ant stalo. O. Š. užsakė alaus ir keptos duonos. Kai O. Š. nuėjo atsiskaityti, grįžusi jam davė 100 Lt. Bendraujant, jis O. Š. paprašė žiedo, nes norėjo ko nors atminimui. O. Š. jam davė žiedą. Jis O. Š. negrasino. Pinigus ir žiedą O. Š. jam davė laisva valia. Vieną pakabuką, kuris buvo nutrūkęs, jis atidavė O. Š.. Išgėrus alų, O. Š. nuėjo į tualetą, o jis tuo metu išėjo iš kavinės, išsinešdamas grandinėlių dalis ir žiedą. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti. Maždaug po pusvalandžio autobusų stotyje jį sulaikė policijos pareigūnai, kuriems jis atidavė grandinėlių dalis ir pakabuką. Jis gailisi taip pasielgęs ir atsiprašo nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji O. Š. parodė, kad su kaltinamuoju ji susipažino telefonu, nes jos telefonas buvo įdėtas pažinčių skelbimuose. Pati ji skelbimo nedėjo ir kas galėjo įdėti skelbimą, nežino. Su L. L. susitiko Laivės aikštėje, Panevėžyje. Po to nuėjo į kavinę. Iš kavinės ėjo į Skaistakalnio parką. L. L. buvo mandagus, sakė, kad turi įmonę, yra darbų vykdytojas, kad yra meniškos sielos. Sėdint ant suoliuko parke L. L. atsistojo, griebė jai už grandinėlių ir nutraukė grandinėles. Vienas pakabukas kažkur nukrito, o grandinėlės ir klevo lapo formos pakabukas liko L. L. rankoje. Ji labai išsigando, pradėjo verkti, o L. L. jai pasakė, kad taip padaryti liepė buvęs jos draugas. L. L. pridėjo rankas jai prie kaklo ir pasakė, kad užspaus miego arterijas. Ji prašė, kad L. L. atiduotų jai grandinėles, tačiau šis neatidavė. Bėgti nebandė, nes manė, kad L. L. jai neleis pabėgti. Ji norėjo eiti kur daugiau žmonių, todėl su L. L. nuėjo į kavinę. Kartu su juo ėjo, nes tikėjosi, kad jai bus grąžinto grandinėlės. Kavinėje ji vėl prašė atiduoti grandinėles ir L. L. vėl jai pradėjo grasinti, kad atsitiks įvairios nelaimės bei sakė jai atiduoti žiedą, tada jis gražins grandinėles. Tačiau atidavus žiedą, grandinėlių negrąžino. Kai ji kavinėje norėjo atsiskaityti, nuėjo prie baro, o L. L. sekė iš paskos. Atidarius piniginę, L. L. pamatė 200 Lt kupiūrą. Po to, jai sugrįžus prie stalelio, liepė atiduoti pinigus, sakydamas, kad gali ją išprievartauti, sužeisti, ji gali papulti po mašina. Atsiskaičius su padavėja, ji iš gautos grąžos L. L. atidavė 100 Lt, nes buvo labai išsigandusi. L. L. jai grandinėlių negrąžino, grąžino tik klevo lapo formos pakabuką. Pagalbos jie nešaukė, nes buvo labai išsigandusi ir manė, kad L. L. grasinimai yra realūs. Sėdint kavinėje L. L. jai grasino nuolat. Liepė atiduoti žiedą, kaip užstatą, kurį reikia parodyti jos buvusiam pažįstamam. Vėliau jai policijos pareigūnai grąžino grandinėlių dalis. Kadangi grandinėlės buvo sutraukytos, jų sutaisyti negalima, be to, vienas pakabukas nebuvo grąžintas, jai padaryta 1080 Lt turtinė žala. Neturtinę žalą vertina 1000 Lt.

Liudytoja D. S. parodė, kad jis nukentėjusiąją O. Š. pažįsta seniai. Nepamena datos, bet tą dieną, kai buvo pagrobtas O. Š. turtas, nukentėjusioji jai paskambino. Kadangi O. Š. buvo labai susijaudinusi ir verkė, ji tuoj pat nuėjo pas pastarąją į namus, nes žinojo, kad tą dieną O. Š. turėjo susitikti su kažkokiu vyriškiu ir galvojo, kad atsitiko tikrai kažkas blogo. O. Š. buvo labai susijaudinusi nuolat verkė ir jai pasakojo, kad vyriškis, su kuriuo buvo susitikusi ir kuris prisistatė verslininku iš Šiaulių, Skaistakalnio parke nutraukė grandinėles bei grasino užspausti kaklą. Tas vyriškis grasino, kad O. Š. paklius į avariją ir pan. Apie tai, kaip buvo pavogtas žiedas, O. Š. nesakė, tačiau ji pati matė, kad vieno žiedo ant rankos nebėra. Be to, O. Š. buvo išsiėmusi piniginę ir sakė, kad nebėra pinigų. Kadangi tą dieną buvo jau vakaras ir buvo pasibaigusi darbo diena, ji patarė O. Š. kreiptis į policiją kitą dieną. Po to įvykio O. Š. visko labai bijodavo, buvo išsigandusi.

Iš 2011-09-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esantį Skaistakalnio parke, Panevėžio m. (6-14 b.l.).

Iš 2011-10-03 parodymų atpažinti protokolo matyti, kad O. Š. atpažino L. L. kaip asmenį, kuris 2011-09-29 pagrobė jos turtą (26-29 b.l.).

Iš 2011-09-29 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-09-29, apie 16.31 val., po įtariamojo L. L. konvojavimo tarnybiniu automobiliu bei išlaipinus įtariamąjį L. L., tarnybiniame automobilyje, kur sėdėjo L. L., buvo rastas geltono metalo spalvos grandinėlės fragmentas. Atlošus sėdynę, buvo rastas trijų skirtingų raštų geltonio metalo spalvos sutrūkusios grandinėlės bei geltono metalo spalvos žiedas (56 b.l.).

Iš 2011-11-30 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos septynios geltonos metalo spalvos grandinėlių dalys ir geltono metalo spalvos žiedas (57-59 b.l.).

Iš 2011-11-30 daiktų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad O. Š. atpažino grandinėlių dalis bei žiedą, kaip pagrobtus iš jos (60-62, 63-65, 66-68, 69-71 b.l.)

Iš 2011-12-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad O. Š. pateikė geltono metalo pakabuką su klevo lapo atvaizdu, geltono metalo grandinėlės dalį, kupono kopiją, popieriaus skiautės iš laikraščio su skelbimu kopiją (73-74 b.l.).

Iš 2011-12-01 aukso dirbinių apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta geltono metalo spalvos grandinėlės dalis ir geltono metalo spalvos pakabukas (75-76 b.l.).

Kaltinamasis L. L. pripažino O. Š. priklausančio turto pagrobimo faktą atvirosios vagystės būdu, tačiau, duodamas parodymus teigė, kad jis grandinėles nutraukė netyčia, norėdamas O. Š. apkabinti ir pabučiuoti. Tačiau nukentėjusioji nuosekliai parodė, kad sėdint ant suoliuko parke, L. L. atsistojo, griebė jai už grandinėlių ir tas grandinėles tyčia nutraukė. Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo, o kaltinamojo parodymai yra nelogiški. Ypač atsižvelgiant į tai, kad L. L. buvo nuteistas ne už vieną analogišką veiką ir jo veiksmai rodo, kad jis bandydavo susipažinti su moterimis, turėdamas tikslą pagrobti jų turtą. Atsižvelgtina ir į tai, kad jei kaltinamasis grandinėles būtų nutraukęs netyčia, jas galėjo grąžinti nukentėjusiajai, tačiau tų grandinėlių negražino, o pagal nukentėjusiosios parodymus, L. L. jai dar grasino užspausti miego arterijas.

Kaip vagystė yra kvalifikuojamas atviras, tačiau tik nesmurtinis svetimo turto pagrobimas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Byloje neginčytinai nustatyta, kad L. L. pagrobė nukentėjusiajai priklausančias grandinėles, nutraukdamas nuo kaklo, suprasdamas, kad tokiu būdu nukentėjusioji suvokė pagrobimo faktą, todėl L. L. veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atvira vagystė.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad L. L. Skaistakalnio nepagrobė nukentėjusiajai priklausančio pakabuko 500 Lt vertės. Kaltinamasis parodė, kad vienas pakabukas, nutraukus grandinėles, nukrito. Pati nukentėjusioji O. Š. patvirtino, kad kaltinamajam nutraukus grandinėles, kaltinamojo rankose liko tik klevo lapo formos pakabukas, o kitas pakabukas kažkur nukrito. Todėl iš kaltinimo L. L. šalintina 500 Lt vertės pakabuko vagystė. Tačiau ši aplinkybės veikos kvalifikavimo nekeičia.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise ir reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo.

Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad L. L. neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios O. Š. atžvilgiu, panaudodamas nukentėjusiosios atžvilgiu psichinę prievartą, atvirai savo naudai reikalavo perduoti ir užvaldė nukentėjusiosios turtą, kurio bendra vertė 900 Lt – auksinį žiedą ir pinigus – 100 Lt

Kaltinamasis L. L. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį, neprisipažino, teigdamas, jog nukentėjusioji jam žiedą bei pinigus – 100 Lt atidavė gera valia, o nukentėjusiajai išėjus į tualetą, jis su visais šiais daiktai išėjo. Žiedą jis norėjo gauti, kaip atminimą, kad po to su nukentėjusiąja vėl galėtų susitikti. Tokie kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusioji savo noru ir laisva valia jam atidavė žiedą bei pinigus, yra nelogiški. Nukentėjusiosios parodymai paneigia tokius kaltinamojo parodymus. Kaltinamasis jau eidamas į susitikimą nu nukentėjusiąja buvo nurodęs neteisingus duomenis apie save, kad jis yra verslininkas iš Šiaulių. Visiškai atmetami kaltinamojo parodymai apie tai, kad nukentėjusioji daiktus davė pati savo noru, žiedą – kaip prisiminimą, o pinigus – be jokios priežasties. Be to, kaltinamasis teigė, jog jis policijos pareigūnams po sulaikymo atidavė nukentėjusiosios grandinėles ir žiedą, tačiau iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad šie daiktai buvo rasti tarnybiniame automobilyje, toje vietoje, kur sėdėjo L. L.. O vėliau teisme kaltinamasis patvirtino, kad jis pats šiuos daiktus užkišo už sėdynės, nes buvo išsigandęs. Tokiu būdu kaltinamasis pats netiesiogiai nurodė supratęs, kad šis turtas yra įgytas neteisėtai.

Nukentėjusiosios parodymai dėl grasinimo panaudoti smurtą nėra visiškai nuoseklūs. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis jai būnant kavinėje, nuolat grasino, kad atsitiks įvairios nelaimės, žadėjo išprievartauti, išrengti, grasino, kad ji paklius į avariją ir pan., liepdamas jai atiduoti žiedą, tada jis gražins grandinėles. Ir kaltinamajam nukentėjusioji atidavė žiedą tik dėl to, kad tikėjosi, jog taip kaltinamasis grąžins grandinėles. Tačiau visa tai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kad žiedą ir pinigus ji atidavė ne laisva valia, o tik dėl kaltinamojo Skaistakalnio parke padaryto ir kavinėje daromo poveikio. Kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios bei liudytojos D. S. parodymų, O. Š. dėl kaltinamojo veiksmų buvo labai išsigandusi ir sutrikusi, todėl gali neatsiminti tam tikrų įvykio smulkmenų. Tačiau nukentėjusioji nuo pat pirmų apklausų neabejotinai teigė, jog kaltinamasis jai grandinėles parke nuo kaklo nutraukė tyčia, žiedo ir pinigų kavinėje reikalavo nuolat grasindamas, ji pati savo noru šio turto neperdavė ir perduoti neturėjo jokio pagrindo. Todėl abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl esminių nusikaltimų padarymo aplinkybių nėra jokio pagrindo.

Kaltinamasis kaltinamas žiedą bei pinigus – 100 Lt grandinėlę pagrobęs grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas psichinę prievartą. Kaltinamoji neabejotinai galėjo būti išsigandusi dėl kaltinamojo anksčiau padarytų veiksmų ir prieš tai padarytos atvirosios turto vagystės. Tokie kaltinamojo grasinimai, ypatingai atsižvelgiant į ankstesnius veiksmus, neabejotinai galėjo sukelti nukentėjusiajai pagrindo bijoti, jog jie galėtų būti įvykdyti. Kai grasinimas naudojamas tam, kad asmenį priversti perduoti turtą, ypač tada, kai kaltininkas nurodo reikalavimo motyvą bei priežastį, šiuo atveju – žadėdamas grąžinti pagrobtas grandinėles, veika teismų paprastai kvalifikuojama kaip turto prievartavimas.

Kadangi kaltinamasis L. L. neturėdamas tam teisėto pagrindo, atvirai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas psichinę prievartą, nesant tarp jo ir nukentėjusiosios jokių tarpusavio įsipareigojimų, neteisėtai reikalavo perduoti jo naudai nukentėjusiajai priklausantį žiedą ir pinigus, kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis L. L. nurodė, kad prisipažįsta pagrobęs nukentėjusiajai priklausančias grandinėles, tačiau, duodamas parodymus, tvirtina, kad grandinėles nutraukė netyčia. Visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis nesiejamas su kaltininko pareiga detaliai patvirtinti visas kaltinime esančias aplinkybes, pačiam duoti savo veikos teisinį įvertinimą, tačiau pats veikos pripažinimo faktas negali būti preziumuojamas dėl to, kad kaltininkas pripažįsta turto užvaldymo faktą, neginčydamas veikos kvalifikavimo ir neprašo jos perkvalifikuoti pagal kitus baudžiamuosius įstatymus. Kaltinamasis neigia savo tyčią užvaldyti svetimą turtą, kas yra būtinas vagystės požymis. Prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis rodo kaltininko požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Pripažinimas nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Be to, kad kaltinamasis tvirtino, jog grandinėles nutraukė netyčia, jis tuo pačiu tvirtino, jog mintis pagrobti nukentėjusiajai priklausančias grandinėles kilo kavinėje, kuomet nukentėjusioji nuėjo į tualetą. Tokiu būdu, L. L. nepripažinus pagrindinio jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – subjektyviosios nusikaltimo pusės – tyčios, be kurios nebūtų ir nusikaltimo sudėties, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, o tuo pačiu šios aplinkybės pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 – 3 dalyse.

Kaltinamasis L. L. teisiamas vienuoliktą kartą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nedaro, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str.), abi šios veikos buvo baigtos, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis nedirba. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str., kai asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, laikoma nusikaltimų recidyvu. Pagal Lietuvos Respublikos BK 56 str. už tyčinio nusikaltimo padarymą tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. anksčiau buvo teistas vienuolika kartų, o padarydamas jam inkriminuojamas veikas buvo teistas aštuonis kartus, tame tarpe ir už sunkius nusikaltimus, skirti kitokios rūšies, nei laisvės atėmimas bausmes, nėra jokio pagrindo. Todėl L. L. už padarytus nusikaltimus skirtinos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas, kadangi tik ši bausmė gali užtikrinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus tikslus, siekiant ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatytini šiek tiek mažesni nei šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžių, numatytų sankcijose, vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo asmenybę, pagrobto turto vertę bei kitas bylos aplinkybes.

Skirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintinos su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-08 nuosprendžiu, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendžiu ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendžiu skirtomis bausmėmis, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes. Kadangi L. L., nors anksčiau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, sistemingai darė nusikaltimus, kas rodo, kad net ir griežčiausiomis bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, todėl, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamų veikų pobūdį, subendrinant bausmes, prie griežčiausios bausmės turi būti pridėtos didesnės bausmių, skirtų kitais nuosprendžiais, dalys.

Nukentėjusioji O. Š. byloje pareiškė 1080 Lt ieškinį dėl padarytos turtinės ir 1000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokio dydžio ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos yra pagrįsti ir tenkintini visiškai, nurodytas sumas priteisiant iš kaltinamojo L. L., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta.

Nukentėjusioji parodė, kad jai policijos pareigūnai grąžino grandinėlių dalis. Kadangi grandinėlės buvo sutraukytos, jų sutaisyti negalima, jas vertina tik, kaip metalo laužą. Be to, vienas pakabukas nebuvo grąžintas, todėl jai padaryta 1080 Lt turtinė žala. Nors byloje buvo nustatyta, kad kaltinamasis nepagrobė nukentėjusiajai priklausančio pakabuko 500 Lt vertės, tačiau to pakabuko nukentėjusioji neteko dėl kaltinamojo veiksmų, nutraukiant grandinėles, kaltinamasis turi pareigą atlyginti žalą ir dėl šio pakabuko.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis L. L. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Dėl L. L. veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala, nukentėjusioji buvo išsigandusi ne tik veikų padarymo metu, bet jautė baimę ilgai po nusikaltimų padarymo, kas sukėlė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus, todėl teismas nusprendžia, kad O. Š. ieškinys dėl 1000 Lt neturtinės žalos yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas, nurodytą sumą priteisiant iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303, 305-307 str. str., teismas,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams vienam (1) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes bei bausmes, skirtas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-08 nuosprendžiu, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendžiu ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendžiu subendrinti, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir L. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems (6) metams dešimčiai (10) mėnesių.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką L. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012 m. kovo 23 d.

Į bausmės laiką L. L. įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-08 nuosprendį.

Priteisti iš L. L. O. Š. 1080 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt litų) padarytai turtinei ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.