Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybė patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarimo, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 3 d., ir jam paskirta 1180Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate A. S. 2015 m. kovo 30 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 62P-28153838-15 pagal ATPK 127 str. 3 d. už tai, kad jis 2015 m. kovo 30 d., 2 val., Joniškio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę – V. S. vardu registruotą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,87 promilės girtumas (paklaida ± 1,7 %), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, Joniškio m., (duomenys neskelbtini) savininkui priklausanti gyvatvorė ir tvora, ir Joniškio m., (duomenys neskelbtini) savininkui priklausanti gyvatvorė ir tuja – taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus.

Taip pat A. S. skunde teigia, kad teismas nenustatė ir neįvertino jo paaiškinime nurodytų prieštaringų bei kvestionuotinų aplinkybių susijusių su tuo, ar jis automobiliu važiavo vienas, su kuo jis gėrė alkoholį ir kokį alkoholį gėrė, nenustatė, kokių asmenų daiktai buvo palikti automobilyje (kortelės), jei tai priklausė ne jam ir ne automobilio savininkei V. S..

Skunde teigiama, kad policijos pareigūnų Ž. B. ir A. J. parodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, kas konkrečiau vairavo automobilį, nes šių asmenų įvykio metu nebuvo, jie nematė asmens vairuojančio automobilį.

Apeliantas skunde tvirtina, kad bylos duomenys rodo, jog automobilį vairavo ne jis, o teismo posėdžio metu apklaustas A. V., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu liudijęs G. S.. Dėl to apeliantui neaišku, kodėl teismas kritiškai vertino A. V. paaiškinimus ir prisipažinimą. Apeliantas pažymi, kad A. V. apie aplinkybę, jog būtent jis (A. V.) vairavo transporto priemonę, nurodė dar iki teismo posėdžio, praėjus vos kelioms dienoms po eismo įvykio, su A. V. jie anksčiau nebuvo pažįstami, todėl A. V. neturi jokio suinteresuotumo duoti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui naudingus parodymus, tuo labiau, kai pats gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas.

Apelianto manymu, esant paminėtoms aplinkybėms, nėra objektyvaus ir neabejotino pagrindo teigti, kad jis vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ne A. V., kuris pripažino vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. Nurodo, jog teismu praktikoje sutinkama nuomonė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nustatymui nepakankamas vien jo paties, esant neblaivumo būsenoje, prisipažinimo. Pažymima, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr, Nm-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis byloje Nr. N-62-3460-11). Esamoje situacijoje, skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo byla apelianto atžvilgiu turi būti nutraukta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas A. S. ir jo atstovė advokatė prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, nurodydami, jog atsisako skundo dalies motyvų, kurie surašyti su nuoroda į ABTĮ.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas sutinka su apeliaciniame skunde deklaruojamais argumentais, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Apeliantas argumentuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, nenurodytos visos pažeidimo kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės. Dėl tokių argumentų pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš tikrųjų, yra tas procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu. Priešingai nei teigiama skunde, teismas sprendžia, kad protokole nurodytas administracinis teisės pažeidimas aprašytas pakankamai išsamiai, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra tik vienas iš galimų įrodymų ir vertinamas kaip visuma kartu su prie jo pridėtais kitais įrodymais (pvz. tarnybiniais pranešimais, asmenų paaiškinimais ir kt.). Konkrečiu atveju A. S. inkriminuojamas pažeidimas apibūdintas kaip padarytas nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, esant vairuotojui neblaiviam, sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas – visos šios aplinkybės atitinka ATPK 127 str. 3 d. dispoziciją, todėl šis įstatymas ir nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Nepagrįstai apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo teigiama, kad apeliantui neteisingai inkriminuojami Kelių eismo taisyklių (KET 9 p., 14 p.) pažeidimai. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal KET 9 p. eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, o pagal KET 14 p. draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Šioje byloje nenustatyta, kad galimas pažeidėjas būtų viršijęs leistiną greitį, kaip tai draudžia KET 127 p., todėl, būtent, KET 9 p. ir 14 p. numatytų reikalavimų nesilaikymas yra aktualus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje ir šie KET punktai teisingai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 127 str. 3 d. nėra svarbu, ar asmuo viršijo leistiną greitį, kiek tas greitis buvo viršytas ir pan. – pakanka konstatuoti, kad vairuotojas elgėsi neapdairiai, neatsargiai, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs (pvz. nuo alkoholio) ir tuo sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai. Nagrinėjamu atveju pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą negali būti sprendžiama, ar asmuo, be to, kas inkriminuojama, padarė dar kokių nors kitų ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų (pvz. nustatyto leistino greičio viršijimas ar pan.).

Tiesa, administracinio teisės pažeidimo protokole yra tam tikrų trūkumų – nenurodyta kam padaryta žala, koks žalos dydis, kad vairuotojas vairavo automobilį būdamas apsvaigęs. Į šias aplinkybes kreipiamas dėmesys ir apeliaciniame skunde. Tačiau pastebėtina, jog tokie trūkumai, kaip praleistas žodis pažeidimo aprašomojoje dalyje ar nenurodyti duomenys, kurie protokolo surašymo metu dar nebuvo konkrečiai žinomi, yra mažareikšmiai, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje yra duomenys ir apie galimo pažeidėjo girtumą, ir apie tai, kam ir kokia žala buvo padaryta eismo įvykio metu. Taigi pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pagal administracinio teisės pažeidimo protokole pareikštą kaltinimą (ATPK 283 str.) ir apelianto kritika šiuo klausimu yra nepagrįsta.

Nepaisant to, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (302¹¹ str. 1 d.). Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Įvertinus konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos faktinę ir teisinę situaciją, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, ištirti protokole nurodytas faktines aplinkybes, imtis priemonių (pvz. kvieti į teismo posėdį asmenis, išreikalauti duomenis iš mobiliųjų tinklų operatorių ir kt.), kad būtų galima neabejotinai nuspręsti dėl atitinkamų aplinkybių, kategoriškai paneigti apelianto ir jo poziciją palaikančių liudytojų keliamas versijas, ir tada priimti atitinkamą sprendimą, tačiau to nepadarė, ir vien jau dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamame nutarime išdėstytų ir aptartų įrodymų nepakanka paneigti keliamą versiją, kad įvykio dieną automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo, eismo įvykį sukėlė ir svetimą turtą apgadino liudytojas A. V.. Tačiau, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, darytina išvada, jog yra galimybė surinkti naujus įrodymus, todėl nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kaip prašoma apeliaciniu skundu, dar nėra pagrindo.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad policijos pareigūnams 2015-03-30 apie 2.07 val. budėtojas pranešė apie įvykusį eismo įvykį, tačiau nesiaiškinta, kas pranešė apie eismo įvykį ir koks to pranešimo turinys. A. S., kaip ir jo poziciją palaikantis liudytojas G. S. teismo posėdyje tvirtino, kad jie prieš eismo įvykį gėrė alkoholinius gėrimus pas G. S. draugę G. ir pas ją G. S. sugrįžo po eismo įvykio, tačiau G. šioje byloje nenustatyta, neapklausta apie su įvykiu susijusias aplinkybes. Iš liudytojų A. V. ir G. S. parodymų aišku, kad A. V. gyvena pas savo merginą Margių k., Pakruojo raj., kad po eismo įvykio A. V. autobusu vėl ten išvyko, tačiau teismui nekilo klausimas, kokiu būdu A. V. 2015-03-30 naktį atvyko į Joniškį, kad parvairuoti automobilį G. S. prašymu, ar G. S., iš tikrųjų, skambino A. V. taip, kaip atpasakoja liudytojas G. S., prie kokių mobiliųjų tinklų bokštų atitinkamu metu buvo prisijungę G. S., A. S., A. V. mobilieji telefonai, nepaimtos telefoninių pokalbių išklotinės. Apylinkės teismas nepašalino ir prieštaravimų tarp, iš esmės, tas pačias versijas deklaruojančių liudytojų A. V. ir G. S. parodymų, kuomet A. V. tvirtino – neturėjęs pinigų, pasiskolinęs visus 400 eurų ir atlyginęs žalą nukentėjusiosioms, o G. S. aiškino, kad žalą atlygino visi, tik A. V. – ,,...dėjo didesnę dalį.“.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Joniškio rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl šių priežasčių Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins šioje nutartyje ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimus iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus, dėl jų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.