Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-23 · Administracinė byla Nr. I-2955-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-23
Bylos Nr.
I-2955-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00579-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
D. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2955-171/2015
Teismo proceso Nr. 3-61-3-00579-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui D. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti po 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną dieną, praleistą Lukiškių TI-K.

Nurodė, kad nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. liepos mėnesio buvo etapuojamas į Lukiškių TI-K, kuriame buvo laikomas nežmoniškomis, žeminančiomis sąlygomis. Kamerų plotas akivaizdžiai neatitiko vienam asmeniui nustatyto 3,6 m² ploto. Jose nebuvo stalo, trūko taburečių, nebuvo spintelių maistui ir higienos priemonėms susidėti. Tokios sąlygos trukdė normaliai judėti, buvo suvaržyti reikalingi patogumai. Kamerose sanitarinis mazgas, praustuvė bei įrengtas visas teisės aktuose nustatytas inventorius (baldai) užima apie 7,5 m². Buvo atvejų, kad kameroje, kurioje gali būti kalinami 1 ar 2 asmenys, kalėjo net 8 asmenys. Dėl to tarp kalinamųjų kildavo nesutarimų, o tai pakenkė jo nervų sistemai. Be to, trūkdavo oro, todėl tiek vasarą, tiek žiemą tekdavo atidaryti langą, dėl to peršaldavo. Pažymėjo, kad kamerose buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūko. Dėl rūkančių asmenų nuo ryto iki vakaro kamerose trūkdavo oro. Pasivaikščiojimams skirta 1 valanda, tačiau šia savo teise negalėjo iki galo pasinaudoti dėl Lukiškių TI-K perpildymo.

Pareiškėjas teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lukiškių TI-K, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–16).

Šalies argumentai

Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų laikotarpiu, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. liepos mėnesio. Skundą teismui pareiškėjas parašė 2014 m. sausio 27 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatas ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Todėl atsakovės atstovas atsiliepime prašo teismo vadovautis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir pareiškėjo reikalavimams atlyginti padarytą žalą taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Pažymėjo, kad 2011-03-31, 2011-04-23 vakare, nuo 2011-04-24 iki 2011-04-25, nuo 2011-05-21 iki 2011-05-30, 2011-06-07 vakare, nuo 2011-06-08 iki 2011-06-09, 2012-02-02 vakare, 2012-05-31, 2013-03-22 vakare, nuo 2013-03-23 iki 2013-03-24, nuo 2013-03-30 iki 2013-04-04 asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. O laikotarpiais nuo 2011-04-01 iki 2011-04-22, nuo 2013-04-26 iki 2011-05-20, nuo 2011-05-31 iki 2011-06-07, nuo 2011-06-10 iki 2011-10-21, nuo 2011-10-24 iki 2012-02-02, nuo 2012-02-03 iki 2012-04-20, nuo 2012-06-01 iki 2012-08-03, nuo 2012-08-06 iki 2012-09-13, nuo2012-09-14 iki 2013-03-22, nuo 2013-03-25 iki 2013-03-29, nuo 2013-04-05 iki 2013-04-12, nuo 2013-04-15 iki 2013-05-16 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi buvo išvykęs.

Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, kuri yra ir tardymo izoliatorius, ir kalėjimas. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954 ir jis nuolat viršijamas, kartais kalinama daugiau kaip 1 000 asmenų.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nurodytas inventorius.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nurodydamas, kad baldai užima labai daug vietos, kad kameroje atitenkantis vienam asmeniui plotas buvo nepakankamas, kad nebuvo pakankamai taburečių (tik dvi sėdimos vietos) ir spintelės maistui, higienos reikmėms susidėti, pats sau prieštarauja. Pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių.

Pagal Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 m² iki 23,14 m². II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 m² iki 37,40 m². III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 m² iki 31,05 m². Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 22 punkto reikalavimus. Šio taisyklės ar kiti teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių specialiai nustatytos kvadratūros.

Atkreipė dėmesį, kad skundžiamasis buvimo laikotarpis Lukiškių TI-K yra neilgas, dalis šio nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, dalį skundžiamojo laikotarpio pareiškėjo išvis nebuvo Lukiškių TI-K. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Nukrypimas nuo įprastinių sąlygų nebuvo ilgalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas turėjo tam tikrų pasekmių, dėl kurių galima būtų atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimas Nr. A146-1527/2012).

Pažymi, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal LR CK atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų LR CK nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lukiškių TI-K, atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 76).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. liepos mėnesio

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė taikyti trejų metų senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl ginčijamu laikotarpiu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nes į teismą su skundu kreipėsi 2014-01-27.

Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo nurodytų pažeidimų padarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie netinkamas kalinimo sąlygas. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, dėl kokių priežasčių į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi tik su 2014-01-27 skundu. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, t. y. į teismą kreipėsi praleidęs taikytiną trejų metų senaties terminą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės atstovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Teismas pažymi, kad 2015 m. vasario mėnesį pareiškėjui buvo išsiųstas atsakovės atstovo atsiliepimas (b. l. 77–78), kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį, tačiau pareiškėjas nepateikė paaiškinimų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenustatyta, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis)

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. sausio mėnesio jam padarytą neturtinę žalą taikytinas ieškinio senaties terminas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, byloje pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo klausimas sprendžiamas per pareiškėjo nurodytą periodą tik laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d., kai jis buvo pristatytas į Lukiškių TI-K, iki 2013 m. gegužės 16 d., kai jis išvyko iš Lukiškių TI-K (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev ir kiti prieš Rusiją). Todėl teismas vadovaujasi būtent atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K 2011-03-30 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas – 7,38 m², joje vakare buvo 4 asmenys kameroje;

2011-03-31 perkeltas į kamerą Nr. 398, plotas – 32,3 m² (ryte ir vakare – 1 asmuo kameroje);

2011-04-01 išvyko į Vilniaus pataisos namus;

2011-04-22 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas – 7,49 m², joje vakare buvo 4 asmenys;

2011-04-23 kameroje Nr. 116 (ryte – 4, vakare – 2 asmenys kameroje);

2011-04-24–2011-04-25 kameroje Nr. 116 (ryte ir vakare – 2 asmenys kameroje);

2011-04-26 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

2011-05-21 perkeltas į kamerą Nr. 375, plotas – 7,37 m² (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje);

2011-05-22–2011-05-25 kameroje Nr. 375 (ryte ir vakare – 2 asmenys kameroje);

2011-05-26 kameroje Nr. 375 (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje);

2011-05-27–2011-05-30 kameroje Nr. 375 (ryte ir vakare – 1 asmuo kameroje);

2011-05-31 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

2012-06-07 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, plotas – 7,48 m², joje vakare buvo 1 asmuo;

2011-06-08 perkeltas į kamerą Nr. 399, plotas – 31,61 m² (ryte – 5, vakare – 6 asmenys kameroje);

2011-06-09 kameroje Nr. 399 (ryte ir vakare – 1 asmuo kameroje);

2011-06-10 išvyko į Vilniaus pataisos namus;

2011-10-21 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, plotas – 6,43 m², joje vakare buvo 6 asmenys kameroje;

2011-10-22 kameroje Nr. 113 (ryte – 6, vakare – 2 asmenys kameroje);

2011-10-23 kameroje Nr. 113 (ryte ir vakare – 2 asmenys kameroje);

2011-10-24 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

2012-02-02 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas j kamerą Nr. 112A, plotas – 6,34 m², joje vakare buvo 1 asmuo kameroje;

2012-02-03 išvyko į Vilniaus pataisos namus;

2012-04-20 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, plotas – 7,38 m², joje vakare buvo 6 asmenys kameroje;

2012-04-21 kameroje Nr. 120 (ryte – 6, vakare – 3 asmenys kameroje);

2012-04-22 kameroje Nr. 120 (ryte ir vakare – 3 asmenys kameroje);

2012-04-23 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

2012-05-30 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas – 7,48 m², joje vakare buvo 5 asmenys kameroje, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 399, plotas – 31,61 m², joje vakare buvo 3 asmenys kameroje;

2012-05-31 kameroje Nr. 399 (ryte ir vakare – 1 asmuo kameroje);

2012-06-01 išvyko į Vilniaus pataisos namus;

2012-08-03 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 317, plotas – 7,61 m², joje vakare buvo 1 asmuo kameroje, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 317, plotas – 7,61 m², joje vakare buvo 4 asmenys kameroje;

2012-08-04–2012-08-05 kameroje Nr. 317 (ryte ir vakare – 4 asmenys kameroje); 2012-08-06 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

2012-09-13 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, plotas – 7,31 m², joje vakare buvo 5 asmenys kameroje;

2012-09-14 išvyko į Vilniaus pataisos namus;

2013-03-22 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, plotas – 7,38 m², joje vakare buvo 2 asmenys kameroje;

2013-03-23–2013-03-24 kameroje Nr. 121 (ryte ir vakare – 2 asmenys kameroje);

2013-03-25 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

2013-03-29 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, plotas – 7,45 m², joje vakare buvo 5 asmenys kameroje;

2013-03-30 perkeltas į kamerą Nr. 253, plotas – 34,43 m² (ryte – 4, vakare – 9 asmenys kameroje);

2013-03-31–2013-04-01 kameroje Nr. 253 (ryte ir vakare – 9 asmenys kameroje);

2013-04-02 kameroje Nr. 253 (ryte ir vakare – 3 asmenys kameroje);

2013-04-03 kameroje Nr. 253 (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje);

2013-04-04 kameroje Nr. 253 (ryte – 1, vakare – 3 asmenys kameroje);

2013-04-05 išvyko į Vilniaus pataisos namus;

2013-04-12 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, plotas – 6,48 m², joje vakare buvo 4 asmenys kameroje;

2013-04-13 kameroje Nr. 125 (ryte – 4, vakare – 2 asmenys kameroje);

2013-04-14 kameroje Nr. 125 (ryte ir vakare – 2 asmenys kameroje);

2013-04-15 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

2013-05-16 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, plotas – 6,43 m², joje vakare buvo 2 asmenys kameroje;

2013-05-17 išvyko į Vilniaus pataisos namus.

Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Civilinei atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsirasti būtinos trys sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vienos iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Pareiškėjas, kaip matyti iš skundo, teigia, kad nuo 2012-06-12 buvo kalinamas Lukiškių TI-K ir patyrė žalą, nes minėtoje įkalinimo įstaigoje buvo laikomas nesilaikant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto normos.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Teismas iš byloje esančių pareiškėjo asmens įskaitos kortelių (b. l. 17–26) ir atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 11–16) nustatė, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2011-03-30 iki 2013-05-17 Lukiškių TI-K buvo kalinamas 46 dienas. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K su pertraukomis, vadinasi, jo teisių pažeidimas nebuvo intensyvus. Laikotarpiu nuo 2011-03-30 iki 2013-05-17 iš 46 dienų 27,5 dienos jis laikytas teisės aktus atitinkančio ploto kamerose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo kalinamas su rūkančiais asmenimis. Teismas pažymi, kad iš byloje esančios Asmenų, atvykusių į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pirmą kartą, apklausos anketos matyti, kad pareiškėjas į klausimą „Ar norite būti laikomas įstaigos gyvenamoje kameroje su rūkančiais asmenimis“ atsakė „TAIP“ (b. l. 84). Taigi, skundo argumentas, kad buvo laikomas kamerose su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūko, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad kamerose nebuvo stalo, trūko kėdžių. Į bylą pateikta Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2014-02-11 pažyma Nr. 24-572 (b. l. 38) patvirtina, kad visose kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo po vieną stalą ir lentyną maisto produktams laikyti. Pažyma taip pat patvirtina, kad kamerose, kuriose yra 4 lovos, yra po 2 taburetes ir 4 viršutinių drabužių pakabas, o kamerose, kuriose yra 10, 12 lovų, vietoj kėdžių yra suolas ir atitinkamai po 10 ir 12 viršutinių drabužių pakabų. Atsakovės atstovas, atsakydamas į šį pareiškėjo argumentą, nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims susidėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. Teismas pažymi, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kiek kėdžių ar spintelių turi būti kamerose.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl oro trūkumo kamerose turi atidarinėti langus. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Be to, į šį pareiškėjo argumentą atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Į bylą pateikta Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2014-02-11 pažyma Nr. 24-572 patvirtina, kad visose kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, yra natūralus vėdinimas per langą (b. l. 38). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai per mažo ploto. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 22 punkte nustatyta, kaip turi būti įrengiami pasivaikščiojimo kiemeliai. Tačiau nei šios taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustato pasivaikščiojimo kiemelių kvadratūros. Atsakovės atstovas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 m² iki 23,14 m². II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 m² iki 37,40 m². III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 m² iki 31,05 m². Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju pasivaikščiojimo kiemelių ploto objektyviai pakako, todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjas ir šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pažymėtina, kad į įrodinėjimo naštą pirmiausia įeina pareiga pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, inter alia, ir pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-465/2011). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus duomenis apie asmenų, laikytų kartu su juo, skaičių, taigi teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad kalinimo laikas yra neabejotinai vienas svarbiausių faktorių, vertinant patirtą neturtinę žalą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad visiems žinoma, kad pradinis prisitaikymo prie prastų sąlygų laikotarpis sukelia asmeniui ypač rimtų psichinių ir fizinių sunkumų. Pareiškėjas kalėdamas perpildytose kamerose praleido 27,5 dienos. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, neatsižvelgdamos į finansinius ar kitokius sunkumus, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti psichine kalinio sveikata.

Apibendrinus teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad buvo pažeidžiama pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto.

Šiuo atveju buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis). Netinkamomis ir neteisėtomis valstybės institucijos (Lukiškių TI-K, neatsižvelgiant į jo kaltę) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą neabejotinai buvo padaryta žala pareiškėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad ši žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumą, bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriam, visaverčiam ir lygiateisiam Lietuvos Respublikos piliečiui. Taigi gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), sukėlė pareiškėjui esminius nepatogumus ir dvasines kančias, todėl jo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją yra pagrįstas.

Pareiškėjas neturinę žalą kildina iš to, kad įkalinimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kad buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, kad kamerose nebuvo stalų, trūko kėdžių, kad pasivaikščiojimams skirti kiemeliai per mažo ploto, kad kamerą turėjo vėdinti atidarydamas langą. Dėl anksčiau nustatytų aplinkybių pareiškėjo reikalavimas priteisti po 300 Lt žalos atlyginimo už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą dieną tenkintinas iš dalies.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kalinimo kamerose, kuriose pareiškėjui tenka mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, t. y. į tai, kad teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas laikytas ne ilgą laiką – 27,5 dienos su didelėmis pertraukomis, ir Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 289,62 Eur), į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 189 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui D. R.iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, priteisti 189 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė