- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- 1-184-455/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- M. E.
- Kaltinamasis
- V. Z.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai, gynėjui advokatui Eugenijui Karosui, nukentėjusiojo M. E. atstovui Valdui Bivainiui
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, teistas: 2007-08-27 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų bei pažeidė viešąją tvarką.
Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: V. Z. 2011 m. balandžio 8 d., apie 21.30 val., J. Basanavičiaus g. 52, Utenoje, prie įėjimo į kavinę „Antika“, viešoje vietoje, kėlė triukšmą, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl chuliganiškų paskatų, matant pašaliniams asmenims kumščiu smogė M. E. į veidą, suėmęs nukentėjusiajam už striukės trenkė į šalia stovėjusią šiukšliadėžę, po to M. E. pagriebė už kaklo ir ne mažiau penkis kartus galva trenkė į pastato sieną ir dėl nosies kremzlinės dalies įskilimo (lūžimo), nosies pertvaros iškrypimo, dešinės rankos II ir III pirštų plėštinių žaizdų M. E. nesunkiai sutrikdė sveikatą, kuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų, jų vertinimo, veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. balandžio 8 d. apie 21 val. jis su draugais buvo prie įėjimo į kavinę „Antiką“. Prie įėjimo buvo gal 5 žmonės. Beeinant į kavinę tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas. Jis pastūmė nukentėjusįjį ir nuėjo į kavinę. Nukentėjusiojo nemušė.
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis M. E. parodė, kad 2011 m. balandžio 8 d., apie 21 val. jam būnant su D. Ž. prie įėjimo į kavinę „Antika“ bei „Rimi“ parduotuvę, ir laukiant iš parduotuvės ateinančio S. P., kaltinamasis su draugais atvyko su automobiliu ir ėjo į kavinę. Kaltinamasis praeidamas pro šalį paklausė ar yra kokių problemų,, jam atsakius, kad jokių problemų nėra, kaltinamasis suėmė rankomis už kaklo, trenkė galvą į pastato sieną, stūmė ant šiukšlių dėžės. Tiksliai visko nepamena, nes buvo labai išsigandęs.
Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2011-04-08 2011 m. balandžio 8 d., apie 21 val. jam būnant su nukentėjusiuoju prie įėjimo į kavinę „Antika“ bei „Rimi“ parduotuvę, su draugais atvyko kaltinamasis, kuris prikibo prie nukentėjusiojo ir paklausė ar turi problemų. Nukentėjusiajam atsakius, kad problemų nėra, kaltinamasis smogė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, suėmęs už apykaklės galvą kelis kartus trenkė į sieną, pastūmė ant šiukšlių dėžės.
Liudytojas S. P. parodė, kad jis visko tikslia neatsimena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.
Liudytojas S. P. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka ) parodė, kad 2011-04-08 tarp 21.00 ir 21.30 val. kartu su draugais D. Ž. ir M. E. nuėjo iki „Rimi“ parduotuvės, esančios J. Basanavičiaus g., Utenoje, kur parduotuvėje ketino pasipildyti savo telefono sąskaitą. Atėjus prie parduotuvės M. E. ir D. Ž. liko laukti lauke, prie įėjimo. Būdamas parduotuvėje, stovėdamas prie kasos, pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje sustojusį taksi automobilį, iš kurio išlipo būrelis jaunuolių. Keli taksi automobiliu važiavę jaunuoliai įėjo į pasato vidų, vienas jų nuėjo į „Rimi“ parduotuvę, kiti – užlipo į kavinę „Antika“, o vienas kartu su jais važiavęs jaunuolis V. Z. liko lauke, prie įėjimo. Pastarasis priėjo prie netoli įėjimo, šiukšliadėžės pusėje, stovėjusio M. E.. Priėjęs pastarajam uždėjo ranką ant pakaušio ir jo galvą trenkė į šalia buvusią šiukšliadėžę, po to ranka paėmė už kaklo ir jo galvą trankė į pastato sieną ne mažiau kaip penkis kartus. Nustojęs trankyti V. Z. nuėjo įėjo į kavinę „Antika“. Išėjęs į lauką pamatė kraujuojantį M. E., pastarojo galva buvo kruvina, bėgo kraujas iš nosies, iš dešinės rankos pirštų. Draugas buvo nuvežtas į ligoninę (b. l. 26-27).
Liudytojas D. R. parodė, kad kartu su kaltinamuoju ėjo į klubą“Antika“. Įeidamas girdėjo kaip kaltinamasis su kažkuo susiginčijo. Jis nieko nelaukė ir nuėjo į kavinę. Po kurio laiko kaltinamąjį sulaikė policija.
Iš 2011-04-08 22.51 val. alkotesterio rodmenų matyti, kad V. Z. kraujyje rasta 0,91 promilių etilo alkoholio (b. l. 52).
Iš 2011-04-12 specialisto išvados Nr. G 146/11(08) matyti, kad M. E. padaryti sužalojimai: galvos muštinė žaizda, dešinės rankos II ir III pirštų plėštinės žaizdos, kraujosruva dešinio smilkinio srityje, nosies kremzlinės dalies įskilimas, nosies pertvaros iškrypimas. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu ir tai galėjo būti medicininėje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku – 2011-04-08. Kadangi konstatuota traumuotos penkios anatominės sritys, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. M. E. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kremzlinės dalies įskilimo (lūžimo), nosies pertvaros iškrypimo, dešinės rankos II ir III pirštų plėštinių žaizdų, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (b. l. 12-13).
Iš 2011-04-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie įėjimo į kavinę „Antika“, esančią J. Basanavičiaus g. 52, Utenoje, matyti dėmės, panašios į kraujo dėmes (b. l. 6-7).
Iš 2011-04-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas S. P. iš jam atpažinimui pateiktų nuotraukų atpažino V. Z. kaip asmenį, 2011-04-08 apie 21.30 val. lauke, prie kavinės „Antika“, sumušusį M. E. (b. l.28-31).
Iš 2011-04-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. Ž. iš jam atpažinimui pateiktų nuotraukų atpažino V. Z. kaip asmenį, 2011-04-08 apie 21.30 val. lauke, prie kavinės „Antika“, sumušusį M. E. (b. l. 38-41).
Iš 2011-06-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo M. E. pateikti daiktai: džemperis, sportinių batų pora, ant kurių įvairiose vietose matyti rusvos spalvos žymės, panašios į kraujo žymes (b. l. 107-112).
Nukentėjusysis ir liudytojai D. Ž. S. P. tiesiogiai nurodė kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį bei mechanizmą, patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada. Nukentėjusiojo ir liudytojų S. P. ir D. Ž. parodymai yra vertinami kaip patikimi, nes jie yra nuoseklūs, išsamūs, detalūs. Juos patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šie parodymai duoti ne gera valia, o dėl pašalinės įtakos, nėra. Nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Todėl, jais remiantis, kaltinamojo aiškinimas, kad jis nemušė nukentėjusiojo, o tik jį pastūmė, atmestinas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis pasinaudojęs menkaverte dingstimi sudavė smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas dėl ko buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina kaltinamąjį veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine nekonkretizuota tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų S. P., D. Ž. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, kaltinamasis prie įėjimo į prekybos centrą bei kavinę, į kurią gali netrukdomai patekti kiti žmonės, t.y., viešoje vietoje sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tai rodo, kad pašaliniai asmenys matė kaltinamojo naudojamą smurtą ir buvo sutrikdyti bei šokiruoti kaltinamojo elgesio. Todėl kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje suduodamas smūgius sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. kaltinamasis tais pačiais veiksmais padarė dvi skirtinguose BK straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas. Todėl jos vertintinos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius baigtus apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, juos padarė tiesiogine tyčia, staiga susiformavusia tyčia, į psichiatrinę dispanserinę ir narkologinę įskaitas neįrašytas (b. l. 88), po paleidimo iš įkalinimo įstaigos baustas administracine tvarka du karus, vieną kartą už smulkų KET pažeidimą (b. l. 89-90), bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 77), teistas (b. l. 80-86), todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas, įvertindamas tai, kad kaltinamasis buvo teistas tik vieną kartą, pradėjo dirbti ir dirba šiuo metu, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai ( b. l 79 ), kas įrodo, kaltinamojo siekį gyventi laikantis visuomenėje priimtų tinkamo elgesio normų, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 str.
Dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusysis M. E. pareiškė 8000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimo ( b. l. 19 ).
Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis pastūmė nukentėjusįjį, jo nuomone ieškinyje nurodyta suma yra per didelė ir mano, kad nukentėjusiajam turėtų būti priteista 2000 Lt neturtinė žala.
Nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė Z. E. civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, kentė fizinį skausmą, patyrė stresą. Dėl padarytų sužalojimų negalėjo groti, kas neigiamai jį paveikė, nes savo ateitį sieja su profesionalaus muzikanto karjera.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš 2011-04-12 specialisto išvados Nr. G 146/11(08) matyti, kad M. E. padaryti sužalojimai: galvos muštinė žaizda, dešinės rankos II ir III pirštų plėštinės žaizdos, kraujosruva dešinio smilkinio srityje, nosies kremzlinės dalies įskilimas, nosies pertvaros iškrypimas. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu ir tai galėjo būti medicininėje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku – 2011-04-08. Kadangi konstatuota traumuotos penkios anatominės sritys, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. M. E. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kremzlinės dalies įskilimo (lūžimo), nosies pertvaros iškrypimo, dešinės rankos II ir III pirštų plėštinių žaizdų, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (b. l. 12-13).
Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą, sutrikdė jo muzikinių įgūdžių lavinimą ( b. l. 21, 22 ). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam ne tik jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimą, bet ir pažemino nukentėjusiojo garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).
Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis tyčiniais veiksmais, kuriais sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė fizinį skausmą, jį pažemino kitų asmenų akivaizdoje. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusiajam yra pagrindas nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, bendravimo galimybių ryškus sumažėjimas, būtinos chirurginės intervencijos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 4000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo ( CK 6.283 str. 1 d. ).
Nukentėjusysis taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 691,84 Lt nusikalstama veika turtinės žalos atlyginimo ( b. l 19 ). Ši žala atsirado dėl vaistų įgijimo-52,03 Lt, striukės-200 Lt vertės, džemperio-130 Lt vertės, marškinėlių-30 Lt, džinsų-50 Lt vertės, batų 130 Lt vertės sugadinimo, kelionės įgydymo įstaigas bei ikiteisminio tyrimo įstaigas-99,81 Lt.
Nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė ieškinį palaikė, kaltinamasis ieškinio nepripažino.
Ieškinys tenkintinas.
Kaltinamasis nukentėjusiajam žalą padarė dėl savo tyčinių veiksmų. Byloje yra pateikti įrodymai, kurie pagrindžia nukentėjusiojo pareikštus reikalavimus dėl drabužių sugadinimo ( b. l. 20, 107-112 ). Tai, kad nukentėjusysis nepateikė visų duomenų ( dėl kuro ) apie patirtas išlaidas negali būti pagrindas ieškinį atmesti. Akivaizdu, kad šioje situacijoje dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis konsultavosi su medikais ir turėjo transporto išlaidų. Nurodytos išlaidos kurui ( 99,81 Lt ) atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir ši sumai taip pat priteistina iš kaltinamojo ( CK 6.293 str. ).
Dėl gydymo išlaidų priteisimo
Valstybinė ligonių kasa pareiškė 237,28 Lt civilinį ieškinį dėl turėtų gydymosi išlaidų ( b. l. 117-118 ).
Kaltinamais civilinio ieškinio nepripažino.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko pastarasis gydėsi Všį Utenos apskrities ligoninėje. Jo gydymo išlaidos-237,28 Lt ( b. l. 121-122 ). Ši suma priteistina Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo ( Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30 ir 31 straipsniai ).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir paskirti
-pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. dvejus metus laisvės atėmimo;
-pagal BK 284 str. 1 d. vienerius metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę dvejus metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti trijų metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą: 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. balandžio 10 d.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo M. E. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. Z. keturis tūkstančius litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui M. E. ( įstatyminis atstovas Z. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo M. E. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti iš V. Z. šešis šimtus devyniasdešimt vieną litą, 84 centus, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui M. E. ( įstatyminis atstovas Z. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Valstybės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš V. Z. du šimtus trisdešimt septynis litus, 28 centus gydymosi išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.