Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų M. W. (M. W.) ir UAB „Ceramicoil“ skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. W. (M. W.) (toliau – ir pareiškėjas) ir UAB „Ceramicoil“ su skundu (b. l. 54–66) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2014 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. SPRE-680, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. (1.45)I-5133 ir įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjui M. W. socialinio draudimo A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2014 m. sausio 31 d.

Pareiškėjas M. W. nurodė, kad yra Lenkijos Respublikos pilietis, Lenkijoje dirba savarankiškai, o 2010 m. spalio 1 d. įsidarbino UAB „Ceramicoil“, kurios buveinė yra Vilniuje. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba, remdamasi 2012 m. birželio 28 d. įsigaliojusiu Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 465/2012, nepagrįstai atsisako išduoti jam A1 pažymėjimą laikotarpiui nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2014 m. sausio 31 d., nors tuo metu jis tebedirbo UAB „Ceramicoil“. Pasak pareiškėjo, atsakovė pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 883/2004) 87 a str. 1 d. nustatytas Reglamento (ES) Nr. 465/2012 taikymo pereinamąsias nuostatas, kurios, anot pareiškėjo, reiškia, kad jo atveju taikomas 10 metų pereinamasis laikotarpis ir jam turi būti išduotas A1 pažymėjimas likusiam laikotarpiui, nebent pasikeistų situacija. Atkreipė dėmesį, kad turi būti vertinama faktinė situacija, kada asmuo pradėjo dirbti, o ne data, kada kreipėsi dėl pažymos A1 išdavimo.

Pabrėžė, jog 2013 m. gruodžio 3 d. Lenkijos kompetentinga įstaiga informavo, kad, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 987/2009 16 str., nuo 2010 m. spalio 1 d. pareiškėjui buvo laikinai nustatyta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytina teisė. Kadangi Tarnyba per 2 mėnesius neinformavo Lenkijos kompetentingos įstaigos apie tai, kad ji nesutinka su nustatymu arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu, todėl pagal Reglamento (EB) 987/2009 16 str. 3 d. laikinas Lietuvos Respublikos taikomų teisės aktų nustatymas tapo galutiniu.

Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju nėra reikšminga jo veiklos apimtis, nes vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d. yra taikoma valstybės, kurioje vykdomas darbas pagal darbo sutartį, socialinės sistemos teisė (lex loci laboris principas). Be to, atsižvelgiant į VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtinto Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 18 p., sąvoka „didelė laiko dalis“ nėra taikoma išduodant A1 pažymėjimą, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje bei tuo pačiu metu vykdo savarankišką veiklą kitoje valstybėje. Pažymėjo, kad Reglamento (EB) Nr. 987 14 str. 5b dalies nuostatą reikia interpretuoti taikant sisteminį jos aiškinimą, atsižvelgiant minėto reglamento 14 str. 5 d. bei visą reglamento kontekstą. Anot pareiškėjo, Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 str. 5 b punktą reikia interpretuoti kaip papildomą nuostatą, įgyvendinančią Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 1 d., bet nesusijusią su šio reglamento 13 str. 3 d. sakinio pirma dalimi. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. lapkritį Europos Komisijos paruoštame Teisės aktų, taikomų darbuotojams Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Šveicarijoje, praktiniame vadove taip pat išaiškinta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai skirtingose valstybėse narėse, taikomi valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. Nurodė, kad tokiu aiškinimu vadovaujasi ir Lenkijos teismai.

Pareiškėja UAB „Ceramicoil“ papildomai paaiškino, kad Tarnyba, nesilaikydama Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės nuostatų, sudaro jos darbuotojams kliūtis naudotis jų teise aktyviai dirbti ir mokėti socialinio draudimo įmokas pagal ES teise nustatytas taisykles. Bendrovei ES teisė suteikia galimybę įdarbinti asmenis iš bet kurios ES valstybės narės, tačiau Tarnyba realiai daro kliūtis tai atlikti, todėl bendrovė netiesiogiai bus priversta darbinti tik Lietuvoje gyvenančius asmenis. UAB „Ceramicoil“ pažymėjo, kad savo darbuotojų teises dėl Lietuvos socialinio draudimo teisės taikymo ir A1 pažymėjimo išdavimo gins Lietuvos institucijose bei teismuose, kadangi tai turi tiesioginės įtakos įmonės tolesniam vystymuisi bei įvaizdžiui.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 79–94).

Paaiškino, kad Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d. įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 d. nuostatas. Reglamento (EB) Nr. 465/2012 2 str. įtvirtinta, kad Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 str. 5 b dalis iš dalies keičiama taip, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 13 str., neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Atkreipė dėmes, jog iki Reglamente (EB) Nr. 465/2012 įtvirtintų Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 str. 5 b dalies pakeitimų į nedidelės apimties veiklą neatsižvelgiama tik nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 1 d. nuostatas, t. y. tais atvejais, kai asmuo paprastai dirba pagal darbo sutartį dviejose ar daugiau valstybių narių. Taikant pagrindinio reglamento 13 str. 1 d., asmuo, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį dviejose ar daugiau valstybių narių, visų pirma reiškia asmenį, kuris: a) nenutraukdamas veiklos vienoje valstybėje narėje, tuo pačiu metu vykdo kitą atskirą veiklą vienoje ar daugiau valstybių narių, neatsižvelgiant į tos atskiros veiklos trukmę ir pobūdį; b) nuolat pakaitomis vykdo kelių rūšių veiklą, išskyrus labai nedidelės apimties veiklą, dviejose ar daugiau valstybių narių, neatsižvelgiant į veiklos rūšies keitimo dažnumą ir reguliarumą. Pasak atsakovės, sistemiškai ir lingvistiškai analizuojant Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 str. 5 b dalies nuostatas bei jų pakeitimus galima daryti išvadą, jog Reglamento (EB) Nr. 465/2012 2 str. įtvirtinti Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 str. 5 b dalies pakeitimai yra aktualūs (imperatyvūs) ne tik taikytinų teisės aktų nustatymo atvejais, įtvirtintais Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 1 d. (kai asmuo paprastai dirba pagal darbo sutartį dviejose ar daugiau valstybių narių), bet ir kitais to paties reglamento 13 str., tarp kurių ir 13 str. 3 d., nustatytais atvejais.

Tarnyba pažymėjo, kad ES socialinės apsaugos reglamentai ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y. jie nepakeičia skirtingų nacionalinių sistemų viena bendra ES sistema, o nustato bendruosius principus. Todėl ES valstybėms narėms paliekama teisė nacionaliniuose teisės aktuose pačioms nustatyti tam tikras šių principų įgyvendinimo nuostatas. Pagal Tvarkos aprašo 15 p., A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje. Tvarkos aprašo 27 p. nurodoma, kad Lietuvoje ir kitoje ES valstybėje narėje vienu metu pagal darbo sutartį dirbantis ir / ar savarankiška veikla užsiimantis asmuo (o ne jo darbdavys) pateikia Tarnybai patvirtintos formos prašymą bei kitus dokumentus. Tarnyba nurodė, kad įgyvendindama Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Tvarkos aprašo nuostatas, ji 2013 m, gruodžio 12 d. raštu Nr. (7.2) S2-41299 kreipėsi į pareiškėją bei Lenkijos kompetentingą įstaigą dėl nustatytos formos prašymo ir papildomų dokumentų bei informacijos apie Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje vykdomą veiklą pateikimo, tačiau papildomų dokumentų dėl pajamų, gautų vykdant savarankišką veiklą Lenkijoje, pareiškėjas nepateikė, todėl vadovaujantis Tvarkos aprašo 31 p., pažymėjimo išdavimo klausimas buvo sprendžiamas remiantis pateiktais dokumentais. Kadangi pateikti duomenys buvo nepakankami nustatyti, ar pareiškėjui M. W. galima taikyti Tvarkos aprašo 15 p. ir Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d., todėl buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti jam A1 pažymėjimą. Tarnybos nuomone, pareiškėjas netinkamai interpretuoja Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d. nuostatas, kadangi nustatant taikytiną teisę šio straipsnio pagrindu nepakanka tik formaliai pasirašyti darbo sutartį vienoje valstybėje narėje ir kartu vykdyti savarankišką veiklą kitoje valstybėje narėje. Šiuo atveju privalo būti akcentuojamos šios sąlygos: t. y. asmuo privalo faktiškai dirbti pagal darbo sutartį vienoje valstybėje ir šis darbas neturi būti nedidelės apimties.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis iš esmės analogiškais kaip ir atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas į Tarnybą dėl A1 pažymėjimų išdavimo kreipėsi 2013 m., t. y. jau po Reglamento (ES) Nr. 465 įsigaliojimo, taigi iki minėto reglamento įsigaliojimo M. W. nebuvo nustatytas Lietuvos socialinio draudimo teisės aktų taikymas, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjui Reglamento (EB) Nr. 883/2004 87a str. pereinamąsias nuostatas dėl Reglamento (ES) Nr. 465/2012 taikymo (b. l. 79–82).

Teismo posėdyje pareiškėjai, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 144, 159, 160).

Pareiškėjo M. W. skundas tenkintinas, UAB „Ceramicoil“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Nustatyta, kad pareiškėjas M. W. 2010 m. rugsėjo 28 d. su UAB „Ceramicoil“ sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią nuo 2010 m. spalio 1 d. pareiškėjas pradėjo dirbti vadybininku. Nustatyta darbo trukmė – 1 diena per mėnesį (pagal grafiką), darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 40 Lt per mėnesį. Ši darbo sutartis nutraukta 2011 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 110–111).

2012 m. sausio 2 d. pareiškėjas M. W. su UAB „Ceramicoil“ sudarė terminuotą darbo sutartį iki 2014 m. sausio 31 d., pagal kurią nuo 2012 m. sausio 2 d. pareiškėjas pradėjo dirbti vadybininku. Nustatyta darbo trukmė – 3 dienos per mėnesį (pagal grafiką), darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 120 Lt per mėnesį (b. l. 112–113).

Lenkijos kompetentinga įstaiga 2013 m. lapkričio 15 d. raštu informavo pareiškėją ir Tarnybą, kad pareiškėjui, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. nuostatomis, laikinai nuo 2010 m. spalio 1 d. nustatyta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytina teisė. Be to, prašė pranešti apie galimus pasikeitimus, susijusius su aktyviai vykdoma profesine veikla, bei pažymėjo, kad dėl Lietuvos Respublikos įstatymų taikymo bus galutinai nuspręsta per du mėnesius nuo šio pranešimo Tarnybai dienos, jeigu jos nepateiks Reglamento Nr. 987/2009 16 str. 3 d. nurodytų išlygų (b. l. 114–116).

Tarnyba 2013 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (7.2)S2-41299 informavo pareiškėją M. W. ir Lenkijos kompetentingą įstaigą, kad pareiškėjas Tarnybai turi pateikti prašymą išduoti A1 pažymėjimą, asmens dokumento patvirtintą kopiją, darbo sutarčių su UAB „Ceramicoil“ kopijas, savarankiškos veiklos vykdymą Lenkijoje įrodančių dokumentų patvirtintas kopijas, nurodyti, kiek valandų / dienų per mėnesį vykdo savarankišką veiklą Lenkijoje, pateikti dokumentų apie pajamas, gautas vykdant savarankišką veiklą Lenkijoje. Taip pat prašė informuoti, ar darbo sutarčių su UAB „Ceramicoil“ metu pareiškėjas dirbo Lietuvos Respublikos teritorijoje bei ar dirbo Lenkijoje pagal darbo sutartį (b. l. 117–118).

2014 m. vasario 27 d. Tarnyba gavo pareiškėjo prašymą išduoti jam A1 pažymėjimą (b. l. 127–130).

2014 m. kovo 20 d. Tarnyba išdavė pareiškėjui A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. birželio 27 d. (b. l. 25–27), tačiau 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. SPRE-680 nusprendė neišduoti pareiškėjui A1 pažymėjimo už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2014 m. sausio 31 d., nes jis nepateikė pakankamai dokumentų, reikalingų įvertinti, ar jam gali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d. (b. l. 138–139).

Pareiškėjas M. W. minėtą Tarnybos sprendimą apskundė VSDFV (b. l. 20–22), tačiau VSDFV ginčijamu 2014 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (1.45)I-5133 pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 14–16).

Taikytinų teisės aktų nustatymą reglamentuoja Reglamento (EB) Nr. 883/2004 II antraštinė dalis, kurios 11 str. 1 d. įtvirtinta, kad Asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi remiantis šioje antrašinėje dalyje numatytomis nuostatomis. Kadangi pareiškėjas Lietuvoje dirbo pagal darbo sutartį, o Lenkijoje dirbo savarankiškai, šiuo atveju taikytina Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 d. nuostatas.

Pažymėtina, kad 2012 m. birželio 28 d. įsigaliojo 2012 m. gegužės 22 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką. Reglamento (ES) Nr. 465/2012 2 str. 2 d. b punktu Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 str. iš dalies keičiamas įterpiant 5b punktą, pagal kurį siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 13 str., neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Įgyvendinimo reglamento 16 str. taikomas visiems atvejams pagal šį reglamentą.

Taigi darytina išvada, kad nuo 2012 m. birželio 28 d. atliekant taikytinų teisės aktų nustatymą pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d. reikia atsižvelgti į asmens vykdomos veiklos apimtis, tuo tarpu iki 2012 m. birželio 28 d. sprendžiant taikytinos teisės nustatymą pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d. veiklos apimtis reikšmė neturėjo. Kaip matyti iš skundžiamų sprendimų, pareiškėjui A1 pažymėjimas už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2014 m. sausio 31 d. neišduodamas būtent tuo pagrindu, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo Lietuvoje vykdyta veikla nebuvo nedidelės apimties.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Reglamentu (ES) Nr. 465/2012 į Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 buvo įterptas 87a str., nustatantis pereinamąsias nuostatas dėl Reglamento (ES) Nr. 465/2012 taikymo. Minėto straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad, jei įsigaliojus Reglamentui (ES) Nr. 465/2012 asmeniui pagal šio reglamento II antraštinę dalį taikomi kitos valstybės narės, nei tos, kurios teisės aktai buvo taikomi iki to įsigaliojimo datos, valstybės narės teisės aktai taikyti iki tos datos toliau taikomi asmeniui perinamuoju laikotarpiu tiek, kiek nepasikeičia atitinkama situacija ir bet kuriuo atveju ne ilgiau nei dešimt metų nuo Reglamento (ES) Nr. 465/2012 įsigaliojimo dienos. Toks asmuo gali pateikti prašymą nebetaikyti pereinamojo laikotarpio. Toks prašymas pateikiamas įstaigai, kurią paskiria gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingą valdžios institucija. Prašymai, pateikti ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 29 d., įsigalioja 2012 m. birželio 28 d. Prašymai, pateikti po 2012 m. rugsėjo 29 d., įsigalioja pirmą mėnesio, einančio po jų pateikimo mėnesio, dieną.

Teismo vertinimu, pareiškėjo atveju egzistuoja sąlygos taikyti pereinamąjį laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo M. W. su UAB „Ceramicoil“ 2012 m. sausio 2 d. sudaryta darbo sutartis galiojo iki 2014 m. sausio 31 d. Kadangi 2012 m. sausio 2 d. reikalavimas atsižvelgti į asmens vykdomos veiklos apimtis, kaip nustatoma taikytina teisė, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, nebuvo taikomas, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d., pareiškėjui taikytini Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktai, ką patvirtina ir Tarnybos pareiškėjui 2014 m. kovo 20 d. išduotas A1 pažymėjimas laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. birželio 27 d. (b. l. 25–27). Taigi pareiškėjui iki Reglamento (ES) Nr. 465/2012 įsigaliojimo dienos buvo taikomi Lietuvos teisės aktai, pareiškėjo situacija įsigaliojus minėtam reglamentui nepasikeitė, t. y. jis toliau tokiomis pačiomis sąlygomis dirbo pagal su UAB „Ceramicoil“ 2012 m. sausio 2 d. pasirašytą darbo sutartį. A1 pažymėjimo galiojimo pabaiga negali būti nelaikoma atitinkamos padėties pasikeitimu, kaip nurodoma ir Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Šveicarijoje darbuotojams taikytinų teisės aktų praktiniame vadove, patvirtintame Europos komisijos. Taigi, nors pagal nuo 2012 m. birželio 28 d. įsigaliojusį reglamentavimą pareiškėjui turėtų būti taikoma Lenkijos Respublikos socialinės apsaugos teisė, jam šiuo atveju turi būti taikomas pereinamasis laikotarpis ir toliau tęsiamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktų taikymas. Šiuo atveju tai, kad dėl A1 pažymėjimo išdavimo už 2012 m. sausio 2 d. – 2014 m. sausio 31 d. laikotarpį kreipėsi po 2012 m. birželio 28 d. nesudaro pagrindo netaikyti jam pereinamojo laikotarpio nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnyba nepagrįstai išskaidė pareiškėjo darbo pagal darbo sutartį Lietuvoje laikotarpius ir atsisakė išduoti pareiškėjui A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2014 m. sausio 31 d., iš esmės motyvuodama tuo, kad pareiškėjo veikla Lietuvoje yra nedidelės apimties, todėl Tarnybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. SPRE-680 bei jį patvirtinantis VSDFV 2014 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. (1.45)I-5133 naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.) ir Tarnyba įpareigojama išduoti pareiškėjui M. W. socialinio draudimo A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2014 m. sausio 31 d.

Pažymėtina, kad skundą teismui padavė ne tik pareiškėjas M. W., kurio atžvilgiu yra priimti ginčijami sprendimai, bet ir UAB „Ceramicoil“. Kadangi, kaip matyti iš ginčijamų sprendimų, juose nėra pasisakyta dėl minėtos bendrovės teisių ir pareigų, atitinkamai ji neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Ginčijamais sprendimais pareiškėjos UAB „Ceramicoil“ teisės ir pareigos nėra pažeidžiamos, todėl jos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Netenkinus UAB „Ceramicoil“ skundo, netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. UAB „Ceramicoil“ sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. W. (M. W.) skundą tenkinti visiškai ir panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. SPRE-680, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. (1.45)I-5133 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybą išduoti pareiškėjui M. W. (M. W.) socialinio draudimo A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2014 m. sausio 31 d.

Pareiškėjos UAB „Ceramicoil“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.