Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Administracinė byla Nr. P-444-25-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
P-444-25-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P444-25/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Ž. prašymą atnaujinti procesą T. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-662-1191/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto 3 policijos komisariato tyrėjas 2008 m. vasario 7 d. T. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 14 d. nutarimu pripažino T. Ž. kalta dėl pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymo ir nutarė skirti jai vieno šimto (100) litų baudą.

II.

T. Ž. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, šališkai ir neteisingai, visai netyrė jos nurodytos situacijos. Savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad niekam netrenkė bei necenzūrinių žodžių nevartojo. Teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutarime iškraipytos bylos aplinkybės ir faktai, o apie svarbius bylai įrodymus sąmoningai nėra pasisakyta. Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 5 (b) klasėje mokosi jos nepilnametė dukra, Vokietijos pilietė D. B. . Nuo 2007 mokslo metų pradžios šioje klasėje nuolat vyksta rasistinio ir diskriminacinio pobūdžio konfliktai. Minėtos klasės moksleivės G. S. ir R. N. žiauriai muša jos dukrą, pravardžiuoja, visaip puola, žemina ir draudžia jai įeiti į klasę mokytis, taip pat kitokiais veiksmais daro dukrai ir T. Ž. nepataisomą turtinę bei moralinę žalą. Dėl to dukra atsisako lankyti mokyklą, iš mokyklos nuolat ateina verkdama. Mokyklos administracija nieko nedaro, kad būtų išvengta konfliktų tarp mokinių ir tėvų. Taip pat teigė, kad tėvų susirinkimo metu visi tėvai pažeidinėjo tvarką, tačiau šių bylos aspektų pirmosios instancijos teismas visai netyrė ir dėl jų nepasisakė savo priimtame nutarime. Apeliaciniame skunde teigė, kad mokyklos administracija neužtikrino viešosios tvarkos ir rimties savo patalpose, o mokyklos direktorė, žinodama apie minėtoje klasėje vykstančius konfliktus ir organizuojamą tėvų susirinkimą, atsisakė jame dalyvauti. Teismas sąmoningai iškraipė liudytojos G. C. parodymus, neišreikalavo pažymos apie nukentėjusios E. N. psichinę būseną ir nepatikrino, ar ji neturi kokių nors sveikatos sutrikimų. Konflikto iniciatorė buvo būtent nukentėjusioji, tačiau teismas ją išteisino, o neteisėtai nubaudė ją. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole sąmoningai neįrašytas T. Ž. teismo posėdžio metu pasakytas teiginys, kad ji tik mostelėjo E. N. šaliku prieš nosį, jog pastaroji nustotų šaukti jai tiesiai į ausį ir nesugadintų jos klausos. Nukentėjusioji tik suvaidino, kad jai skauda veidą, į medikus nesikreipė ir jokių įrodymų nepateikė. Be to, T. Ž. trenkti negalėjo, nes jos dešinė ranka yra traumuota (nevaldo jos po 2005 m. įvykusio autoįvykio). Teismo posėdžio metu nei E. N. , nei liudytoja G. C. negalėjo pasakyti, kokius necenzūrinius žodžius ji vartojo. Nurodė, kad nebuvo surinkti ir kiti svarbūs teisingam bylos išsprendimui įrodymai ir faktai, nepagrįstai ji teismo nutarime ir kituose procesiniuose dokumentuose įvardijama kaip pažeidėja.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi T. Ž. apeliacinį skundą atmetė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nusprendė, kad T. Ž. kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, nukentėjusiosios E. N. parodymais teismo posėdyje, jos pateiktu pareiškimu, liudytojos N. F. rašytiniu paaiškinimu, liudytojos G. C. teismo posėdžio metu pateiktais parodymais. Apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad aplinkybes, jog tėvų susirinkimo metu T. Ž. trenkė į veidą E. N. patvirtina nukentėjusiosios pareiškimas ir jos paaiškinimai teismo posėdžio metu, taip pat N. F. paaiškinimas, abejones dėl šio fakto absoliučiai pašalina nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos, klasės auklėtojos G. C. , teismui duoti parodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginį, kad necenzūrinių žodžių ji nevartojo, paneigia nukentėjusios, kuri apklausta kaip liudytoja, teismo posėdžio metu apie įvykį pateikta informacija ir N. F. 2008 m. vasario 4 d. paaiškinimas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat laikė nepagrįstais T. Ž. teiginius apie tai, kad 2008 m. gegužės 12 d. vykusio teismo posėdžio metu ji reiškė nušalinimus teismo posėdžio sekretorei I. Š. ir teisėjai I. K.. Apeliantės nurodytus procesinių terminų (bylos išnagrinėjimo) pažeidimus teismas nelaikė esminiais ir pakankamais, kad panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutarimą. Kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (situacija mokykloje, mokyklos direktorės nedalyvavimas susirinkime, mokyklos administracijos neveikimas sprendžiant konfliktą tarp vaikų ir kt.) teismas nenagrinėjo, konstatavęs, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

IV.

T. Ž. 2009 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą T. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-662-1191/2009.

Šalies argumentai

T. Ž. nurodo, kad nesant jos kaltės buvo patraukta atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį, byla ir faktai suklastoti, pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Teigia, jog teismas šališkai ir neteisingai nusprendė, jog ji sudavė ranka per veidą E. N. ir vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje. Teigia, jog nei Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesurinko įrodymų dėl jai inkriminuoto pažeidimo, teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai bylos aplinkybių neišnagrinėjo, nesivadovavo įstatymais ir teisine sąmone, rėmėsi ne faktais, o fiktyviais parodymais, liudytojos G. C. ir T. Ž. parodymai teismo posėdžio metu surašyti neteisingai, iškraipyti. Pažymi, kad E. N. pareiškimą policijai pateikė tik po 2 savaičių po įvykio, ne savo noru, be to, sumušimo nebuvo, nes į medikus nesikreipė. Mano, kad E. N. ir N. F. galėjo susitarti su policijos pareigūnais ir teisėja dėl fiktyvaus kaltinimo. Pažymi, kad dėl neteisingai surašyto teismo posėdžio protokolo vyko konfliktas, teisėja atsisakė padaryti pataisymus ir sušaukti naują posėdį. Protokole nenurodyti jos pareikšti nušalinimai teisėjai ir teismo posėdžio sekretorei. Mano, kad buvo pažeistas ATPK 257 straipsnis, įrodymai nebuvo pagrįstai, visapusiškai, objektyviai ir teisingai įvertinti, kai kuriuos buvo atsisakyta rinkti. Medžiaga nebuvo perduota prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui (ATPK 258 str.). Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tyčia neteisingai, nesant jos kaltės ir jos neįrodžius. Teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, jas iškraipė, netinkamai pritaikė įstatymus, pažeidė protingumo ir sąžiningumo principą ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą nutarimą ir nutartį, kurie turi būti panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

T. Ž. prašyme nenurodo, kokiu konkrečiai pagrindu prašo atnaujinti procesą, tačiau kaip matyti iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą turinio, juo iš esmės yra siekiama dar kartą peržiūrėti bylos faktinę pusę, iš naujo ištirti bylos aplinkybes bei iš naujo vertinti bylos įrodymus. Tačiau tokio proceso atnaujinimo pagrindo įstatymas nenumato.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl įrodymų vertinimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais ir negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal T. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo T. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-662-1191/2009.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius