Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1960-1133/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
e1-1960-1133/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43520-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
K. T., J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1960-1133/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43520-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

K. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. T. ir J. S., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, 2019-10-11, apie 14.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kambaryje, K. T. tyčia pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas ant čiužinio gulėjusį nukentėjusįjį D. G., suduodamas ne mažiau keturių smūgių, po to J. S. tyčia sudavė D. G. du smūgius į veidą. Tuo bendrais veiksmais K. T. ir J. S. padarė nukentėjusiajam D. G. muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, odos įdrėskimą kairio užausio srityje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas smakre, krūtinėje, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

K. T. ir J. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis K. T. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių kaltės nepripažino, tačiau vėlesnėje apklausoje kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad spardė D. G. gulintį kambaryje ant čiužinio, dėl girtumo neprisimena kiek sudavė jam smūgių, tačiau galimai tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Po to D. G. du smūgius į veidą rankomis sudavė J. S.. Neprisimena priežasčių, dėl kurių naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 140-141).

Kaltinamasis J. S. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau neneigė smūgių sudavimo fakto. Vėlesnės apklausos metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad kilus konfliktui jis sudavė D. G. į veidą du smūgius. Buvo išgėręs daug alkoholio, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Labai gailisi dėl padarytos veikos (b. l. 170-171).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiojo D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio dieną buvo pas draugę R., vartojo alkoholinius gėrimus dviese, kartu buvo ir T. B., K. T., J. S. bei jo mergina. Jis (nukentėjusysis) norėjo miego ir dėl to atsigulė ant čiužinio. Po kokios minutės prie jo priėjo K. pradėjo jį (nukentėjusįjį) kojomis spardyti. Jis (nukentėjusysis) bandė stotis ir tada priėjo J. S. ir du smūgius nukentėjusiajam kumščiu sudavė į veidą. T. B. priėjo prie jo (nukentėjusiojo), kai jis jau buvau sumuštas ir kraujuotas. Jis (nukentėjusysis) pabėgo iš buto ir iškvietė policiją. Atvažiavusiai policijai parodė jį sumušusius asmenis. Po įvykio į medikus nesikreipė. Po įvykio nemato dešine akimi. Civilinio ieškinio nereiškia, nes sumušę asmenys bedarbiai, neatlygins. Pažymėjo, jog visus sužalojimus padarė K. T., išskyrus odos nubrozdinimą su kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kuriuos padarė J. S. (b. 1. 28-30). Apklausiamas papildomai parodė, kad K. T. jį (nukentėjusįjį) spardant kojomis, jis bandė stotis, tuomet priėjęs J. S. sudavė jam kumščiu du smūgius į veidą. Po suduotų smūgių jam bėgo kraujas. K. T. ir J. S. jis pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, nes nei turtinė, nei moralinė žala jam nepadaryta (b. l. 31-32).

Liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba Vilniaus miesto greitosios pagalbos stotyje skubios pagalbos specialiste. 2019-10-11 gavo iškvietimą, kad sumuštas žmogus. Atvykus į įvykio vietą, asmens nebuvo. Asmenį po kurio laiko išvedė policijos pareigūnai, kruvinu veidu. Vyriškį atvedė iki greitosios pagalbos automobilio. Vyriškis buvo girtas, jam buvo sužalotas veidas, lūpos, kraujavo. Buvo nuvežtas į Žalgirio kliniką. Ligonis skundų neturėjo, be sąmonės nebuvo (b. 1. 34-36).

Liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019-10-11 patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu D. J. iš budėtojo gavo pranešimą, kad sumuštas asmuo. Įvykio vietoje asmuo, prisistatęs D. G., paaiškino įvykio aplinkybes. Pareiškėjas nurodė kas jį sumušė ir kas jam sudavė smūgius. Pranešėjo veidas buvo sužalotas, kruvinas, kitų sužalojimų nebuvo matyti (b. 1. 38-40).

Liudytojo R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. spalio mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko pažįstamas K. T. su dviem vyrais ir moterimi. D. G. tuo metu gulėjo kambaryje ant čiužinio, bet nemiegojo. K. T. spardė kojomis gulintį D. G., spardė į įvairias kūno vietas. Kai D. G. kažkaip pavyko atsistoti, J. S. su kitu vaikinu sudavė jam po vieną smūgį į veidą. Ji negali nurodyti ar smūgius sudavė kumščiu ar delnu. Po to D. G. išbėgo iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus (b. 1. 42).

Liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad tikslios datos nepamena, bet buvo jau ruduo. Ji su savo draugu T. B. ir K. T. nuvažiavo pas R. į namus. Užėjus į butą matėsi, kad ant žemės patiestas kažkoks patalas ir miega ar guli D. Vartojo alkoholinius gėrimus, o juos išgėrę nusprendė eiti nusipirkti dar. Ji su T. nuėjo. K. ir J. liko namie. Kai grįžo į namus D. jau nebuvo bute. Po kurio laiko atėjo į butą policijos pareigūnai su D. D. burna po nosimi buvo kruvina, rankos kruvinos. D. nurodė asmenis, kurie jį sumušė (b. l. 46-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-10-14 specialisto išvada Nr. G 3666/2019 (01) (toliau – specialisto išvada Nr. G 3666/2019 (01)), kurioje nustatyta, kad D. G. padaryta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, odos įdrėskimas kairio užausio srityje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos smakre, krūtinėje. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2019-10-11 suduodant smūgius rankomis, spiriant koja, labiausiai tikėtina, kad ne ilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 60–61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-04-23 specialisto išvada Nr. pG 1114/2020 (01), kurioje pakartotinai nustatyta, kad D. G. padaryti tie patys sužalojimai, kurie buvo minimi ir pirminėje specialisto išvadoje (b. l. 68-70).

Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvitų duomenimis, jog K. T. 2019-10-11, 15.39 val. buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, o J. S. 2019-10-11, 15.29 val. buvo nustatytas 3.29 promilių neblaivumas (b. l. 119, 149).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio R. M. (R. M.) 2019-10-11 tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad kaltinime nurodytą dieną, 14.27 val. dirbant su kolega D. J. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), maždaug 14.20 val. sumuštas vaikinas. Atvykus nurodytu adresu, pranešėjas D. G. paaiškino, kad jį be jokios priežasties sumušė (spardė kojomis) iš matymo pažįstami asmenys: K. T. ir J. S.. Po muštynių juto stiprų fizinį skausmą (b. l. 23).

BIRT ataskaitų žiūryklės ir garso įrašo apžiūros protokolo duomenimis, iš kurių matyti, jog 2019-10-11, 14 val. gauta informacija, kad šią dieną, apie 14.27 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėją (D. G.) sumušė iš matymo pažįstami asmenys. D. G. parodys kur yra mušeikos (b. l. 17-21).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo atlyginti patirtą 185,29 Eur dydžio turtinę žalą dėl įvykio metu sužaloto D. G. gydymo, taip pat priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas (b. l. 74-75). Vėliau pranešė, kad žala ieškovei yra atlyginta ir civilinio iešknio jie atsisako, atsisakymo teisinės pasekmės jiems yra žinomos (b. l. 82).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. T. ne mažiau kaip keturis kartus spyrė nukentėjusiajam, o J. S. du kartus kumščiu sudavė į veidą, t. y., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dėl abiejų kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta D. G. sveikata.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamųjų visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, n\bet ir kitais įrodymais: liudytojų R. K., R. N., L. J., parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu; į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija; alkotesterio kvitais, kuriais nustatytas kaltinamųjų apsvaigimas nuo alkoholio; BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kurie vieni kitus papildo ir neprieštarauja tarpusavyje. Specialistai nustatė, kad D. G. buvo padaryta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, odos įdrėskimas kairio užausio srityje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos smakre, krūtinėje, kurie vertinami kaip nežymus sveiktos sutrikdymas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio įrodymo objektyvumu.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad K. T. ir J. S. savo veiksmais nežymiai sutrikdė D. G. sveikatą. Kaltinamųjų padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Taigi K. T. ir J. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. T. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 179-180). J. S. pareiškė, kad sutiko su siūloma bausmės rūšimi, bei prašo esant galimybei sumažinti bausmės laiką (b. l. 181-182).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamųjų asmenybes, į tai, kad yra po vieną jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir po vieną – sunkinančią.

Kaltinamieji padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis K. T. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 128-130), baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, viešosios rimties trikdymą, smulkią vagystę, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 122-125), nedirbantis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 134).

Kaltinamasis J. S. anksčiau neteistas (b. l. 159-160), baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto, viešosios rimties trikdymą, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 152-155). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 164).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. T. ir J. S. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą vieną iš švelnesnių bausmių – laisvės apribojimą, paskiriant prokurorės siūlomus įpareigojimus, tik sumažinant įpareigojimo išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laiką.

Taigi, K. T. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas); uždraudžiant per nurodytą laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; įpareigojant išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo nuomone, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, paskirta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; uždraudžiant per nurodytą laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę K. T. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas, 1 parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

J. S. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val., būti namuose jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; uždraudžiant per nurodytą laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; įpareigoti išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė - 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamąjį nuo 22 val. iki 6 val., būti namuose jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; uždraudžiant per nurodytą laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; įpareigojant išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, J. S. įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme - 1 parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

V. Kiti klausimai

J. S. ir K. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 142, 172). Jos paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. T. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-10-11, 15.15 val. iki 2019-10-12, 14.15 val. (viena diena) (b. l. 145, 146). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis). J. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-10-11, 15.15 val. iki 2019-10-12, 15.07 val. (viena diena) (b. l. 175,176).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 185,29 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, kuris yra atlygintas ir, kurio civilinė ieškovė atsisakė, nurodžiusi, kad ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnyje ir 294 straipsnio 2 dalyje jai yra žinomos (b. l. 82). Atsižvelgiant į tai, ieškinio atsisakymas priimamas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (CPK 140 straipsnio 1 dalis, BPK 112 straipsnis, 113 straipsnio 2 dalis).

Vokas su popierinėmis šluostėmis su kraujo pėdsakais 2019-04-06 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugyklą, esančią adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, 7 dalimi, įpareigoti K. T.: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždrausti per nurodytą laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; įpareigoti išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždrausti per nurodytą laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; įpareigoti išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti K. T. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019-10-11, 15.15 val. iki 2019-10-12, 14.15 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, 7 dalimi, įpareigoti J. S.: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždrausti per nurodytą laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; įpareigoti išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant per nurodytą laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; įpareigojant išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti J. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019-10-11, 15.15 val. iki 2019-10-12, 15.07 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinio nutraukti.

Voką su popierinėmis šluostėmis su kraujo pėdsakais- baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti K. T. ir J. S., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė