Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. F. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto vystymo grupė“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2025 vasario 26 d. nutartimi teismas paskyrė civilinę bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2025 m. balandžio 16 d. 9.00 val. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pripažino ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, perėjo į teisminį bylos nagrinėjimą, teismo posėdį paskyrė 2025 m. rugpjūčio 1 d. 9.00 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.

10. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina būtent teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka bei sąlygomis gali priimti sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2025 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje ieškovo atstovei buvo pranešta apie 2025 m. rugpjūčio 1 d. 9.00 val. vyksiantį teismo posėdį. Atskirajame skunde neginčijama aplinkybė, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą ieškovo atstovei buvo pranešta tinkamai. Į paskirtą teismo posėdį neatvyko ieškovas ir jo atstovė, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė, taip pat neteikė teismui prašymo nagrinėti bylą nedalyvaujant ieškovui. Atsakovės atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, todėl ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.

12. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovo atstovė nedalyvavo 2025 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje dėl ieškovo atstovės organizacinės klaidos – atsakingam asmeniui nebuvo perduota informacija apie būsimą teismo posėdį, o skundžiama nutartis iš esmės užkerta kelią ieškovo teisių gynimui.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Dėl to teismas, spręsdamas dėl CPK 246 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų pasekmių taikymo visais atvejais turi įvertinti konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2025 m. sausio 17 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašė išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 7 876,94 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš šešių. Ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme ieškovas teismui pateikė 2025 m. vasario 17 d. (pirmosios instancijos teisme ieškinys užregistruotas 2025 m. vasario 18 d.), nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino ieškiniui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme pareikšti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas yra užsienio valstybės pilietis, nemokantis valstybinės lietuvių kalbos, todėl turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad jo byla bus vedama tinkamai profesionalaus teisininko ar profesinės sąjungos atstovų, kadangi šiems subjektams keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Nepaisant to, kad ieškovo atstovė nagrinėjamoje byloje nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, spręsti apie paties ieškovo piktnaudžiavimą procesu nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad 2025 m. liepos 9 d. ieškovo atstovė pateikė teismui prašymą leisti ieškovo atstovei teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, sudaro pagrindą tikėti ieškovo atstovės teiginiu apie nedalyvavimą 2025 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje dėl padarytos organizacinės klaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas ir jo atstovė nedalyvavo 2025 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ar bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovui, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovą ir jo atstovę veikus prieš greitą bylos išnagrinėjimą ar laikyti tai piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamoje byloje yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, pasirengta bylos nagrinėjimui, todėl šiuo atveju, nenustačius aplinkybių, kad ieškovas ir jo atstovė sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą, ieškovas yra praradęs suinteresuotumą nagrinėjama byla, net ir esant formaliam CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui palikti ieškinį nenagrinėtą, tokia šio konkretaus proceso baigtis neatitinka proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir protingumo principų, todėl negali būti vertinama kaip pagrįsta ir teisėta.

16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymas įpareigoja šalis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, domėtis bylos eiga, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis), tačiau proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo atstovė tinkamai ir laiku pranešė ieškovui apie būsimą teismo posėdį, kuriame jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, todėl ieškovo atstovės pareigų nepakankamai rūpestingas vykdymas negali lemti ieškovo teisių apribojimo. Ieškinį palikus nenagrinėtą dėl priežasčių, iš esmės nepriklausiusių nuo paties ieškovo, neigiamos tokio procesinio sprendimo pasekmės tektų būtent silpnesnei proceso šaliai – ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad įstatymas numato galimybę sankcijas dėl neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pobūdžio netinkamo procesinio elgesio taikyti ir šalies atstovui (CPK 246 straipsnio 3 dalis).

17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl tenkina ieškovo atskirąjį skundą, panaikina skundžiamą teismo nutartį ir perduoda civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

18. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, remdamasi CPK 95 straipsniu, prašo skirti ieškovui baudą už atskirojo skundo pateikimą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio turėtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos skirdamas kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad ieškovas piktnaudžiavo jam suteikta teise skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, priešingai, ieškovo atskirasis skundas buvo patenkintas, sprendžia, jog CPK 95 straipsnio pagrindu skirti baudą ieškovui nėra jokio pagrindo, todėl šis atsakovės prašymas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.