- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e1-1912-457/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32391-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2011 m. liepos 20 d. Šiaulių miesto apylinės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2012 m. rugpjūčio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
2) 2013 m. rugsėjo 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams, taikant BK 64 straipsnį, bausmė subendrinta su 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paleistas iš įkalinimo įstaigos 2015 m. gegužės 20 d., bausmė atlikta;
3) 2016 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63, 64¹ straipsnius 6 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta;
4) 2018 m. spalio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 10 mėnesių, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 15:30 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, kilus konfliktui, rankos dilbiu prispaudė prie sienos nepilnametį A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kaklo srityje, taip pastarąjį smaugė bei vieną kartą keliu smogė A. R. į lytinius organus, tokiais savo įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei nukentėjusiajam A. R. sukėlė fizinį skausmą.
R. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta:
- kaltinamojo R. J. visišku prisipažinimu ir parodymais, kad 2020 m. rugpjūčio mėn., dienos nepamena, būdamas neblaivus, per langą pamatė į namus pareinantį V. S. ir išėjo į koridorių jo pasitikti bei išsiaiškinti santykius. Jis konfliktavo su V. S. dėl jo sugyventinės. Kai išėjo į koridorių, jame jau buvo A. R., V. S. ir A. R. sesuo K. Jis bandė aiškintis santykius su V. S. ir tuo metu jį užstojo A. R., sakydamas „ko tu lendi pas V., ko ten aiškinies, ko prie jo prikibai“. Tada jis su A. R. susistumdė, sakė jam, jog šis nesikištų į suaugusiųjų pokalbį. Tuo metu, kai jis stovėjo priešais A. R., V. S. praėjo pro jų nugaras ir nuėjo į savo butą. Žodinio konflikto metu, jis A. R. prispaudė prie sienos, ties buto Nr. 22 siena, viena ranka laikė už nuleistos A. R. rankos, o su kita savo per alkūnę sulenkta ranka, laikė ties A. R. kaklu ir spaudė jį prie sienos. Taip pasielgė, nes A. R. jo atžvilgiu jam atrodė agresyvus. Išgirdusi triukšmą, į koridorių, iš buto Nr. 26 išėjo kaimynė D. M., kuri jam liepė paleisti A. R.. Konflikto metu jis galėjo su keliu netyčia įspirti A. R. į lytinius organus, to momento jis tiksliai nepamena. Spausdamas ties kaklu prie sienos A. R. ir spirdamas į lytinius organus, jis suvokė, jog galėjo jam sukelti fizinį skausmą, bet taip elgėsi nenorėdamas jo užgauti, o tik sulaikyti nuo jo neprognozuojamo elgesio jo atžvilgiu. Tik po to, jis pamatė, kaip iš laiptinės į koridorių ateina A. R. mama D. J.. Tuo metu jis A. paleido ir jie visi nuėjo į savo butus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 127-130, 133-135, 140-143);
- nepilnamečio nukentėjusiojo A. R. parodymais, kad jam yra 16 metų. 2020 metais, mėnesio ir dienos nepamena, jis buvo Joniškio m., pas mamos draugą V. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Jam paskambino mama ir pakvietė ateiti jos pasitikti, nes ji sunkiai nešė prekių maišelius. Įėjus į laiptinę, pas juos atėjo V. S. ir jie visi trys lipo laiptais į trečią aukštą, kur gyvena V. S.. Mama ir V. S. lipo pirmi, jis lipo jiems iš paskos. Jiems užlipus į trečią aukštą, ant paskutinio laiptelio stovėjo pažįstamas, V. S. kaimynas R. J.. Matė, jog R. J. buvo neblaivus, nes jo kalba buvo nerišli, jis vartojo kalėjimo žargonus. Girdėjo, kaip R. J. pasakė mamai, jog neįleis jos į koridorių. Matė, kaip R. J. bandė suimti už gerklės V. S., tačiau šis numušė jo rankas. Tada R. J. bandė pastumti mamą, ar ją palietė ar nepalietė, nepamena, nes jis puolė ir nustūmė R. J. nuo mamos. Tuomet R. J. įstūmė jį į kampą ir suėmęs dviem rankomis už kaklo, jį spaudė, jam dėl to buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu, kai R. J. jį nustūmė į kampą ir spaudė jo kaklą, matė R. J. kaimynė D. ir jos dukra R. Kaimynė šaukė: „R. nesmauk vaiko, mes filmuojam“, o R. stovėjo koridoriuje ir rankose laikė mobilų telefoną, ar juo filmavo, ar nefilmavo, nežino. Po to, besitęsiant konfliktui, R. J., stovėdamas priešais jį, su keliu jam spyrė į tarpukojį. Dėl suduoto smūgio, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Paskui R. J. bandė jį vėl smaugti, bet to nepadarė, nes jis nuo jo išsilaisvino. Greitai su mama nuėjo į V. S. butą ir ten užsirakino. Užduotį dėl sužalojimų nustatymo gavo, bet pas medicinos ekspertus nevyko, nes sužalojimai padaryti jam nebuvo (b. l. 54-57);
- liudytojos D. J. parodymais, jog 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 8 val., ji kartu su keturiais nepilnamečiais vaikais atvyko į Joniškio m., pas gydytojus. Buvo ankstus laikas, todėl su vaikais nuėjo iki savo draugo V. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Pas jį prabuvo iki 9 val. ir išėjo į medicinos įstaigą, pas gydytojus. Apie 11 val., grįžo su vaikais pas draugą V. S., ten papietavo. Apie 13:30 val., palikusi vaikus pas V. S., išėjo į miesto parduotuves nusipirkti produktų. Apie 15:15 val., grįždama iš miesto, paskambino sūnui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kad šis ją pasitiktų ir padėtų parnešti pirkinius. Ją sūnus pasitiko ir su juo kartu grįžo į (duomenys neskelbtini) namą. Apie 15:30 val., užlipus į trečią aukštą, koridoriuje ją pasitiko R. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), draugo V. S. kaimynas. Sūnus A. R. ėjo už jos. Akivaizdžiai matėsi, kad R. J. yra girtas, jis svirduliavo, rėkavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis, atsistojęs prieš ją, pasakė „tu čia nepateksi“. Ji klausė, kodėl, R. J. atsakė - nesvarbu. Tuo metu koridoriuje buvo V. S., kuris pradėjo R. J. raminti ir šis, pasisukęs į V. S. čiupo jam už kaklo ir pradėjo smaugti. Tuomet jos sūnus A. R. padėjo krepšius su prekėmis ant laiptų ir R. J. atstūmė nuo V. S.. R. J., atsisukęs į jos sūnų A. R., rankomis jį nustūmė į koridoriaus sienos kampą ir paėmęs rankomis sūnui A. R. už kaklo, pradėjo jį smaugti, sakydamas „aš tave paštyrinsiu“. Peilio ar kitų daiktų, pas R. J. nematė. Sūnus A. R. išsilaisvino ir ėjo link V. S. buto. Jau buvo ties butu Nr. 26, kai R. J. vėl puolė prie sūnaus A. R. ir keliu spyrė sūnui į lytinius organus, bei rankomis griebė už jo kaklo ir smaugė. Ji puolė ginti sūnaus, įlindo tarp jo ir R. J. į tarpą, R. J. atsitraukė, o sūnus A. R. nuėjo į butą. R. J. skambino į V. S. buto duris, bet jo niekas neįleido. Po šio įvykio atvyko į policiją rašyti pareiškimo. R. J. buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius „kurva“, „blede“ ir kitus. Toks R. J. elgesys jos ir jos sūnaus A. R. atžvilgiu, ją papiktino ir išgąsdino. Tuo metu koridoriuje dar buvo ir įvykį matė V. S. kaimynės D., kurios pavardės nežino, ir jos dukra R. R. J., smaugdamas ir spirdamas į lytinius organus, jos sūnui A. R. sukėlė fizinį skausmą. Į medicinos įstaigą po įvykio nesikreipė, sužalojimų padaryta nebuvo, sūnus išsigando, jam skaudėjo kaklą ir lytinius organus (b. l. 39-42);
- liudytojo V. S. parodymais, jog 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 11.30 val., jis su jo draugės sūnumi A. R. išėjo iš jo buto pasitikti jo draugės D. J., kuri su pirkiniais ėjo į namus. Į daugiabučio namo laiptinę užėjo visi trys, jis su D. J. ėjo pirmi, vienas šalia kito, o A. R. lipo laiptais jiems iš paskos, pas juos visus rankose buvo prekių maišeliai. Jiems užlipus į trečią aukštą, su D. J. dar stovint laiptinėje ant laiptų, pamatė tarp laiptų ir koridoriaus stovintį kaimyną R. J.. Matė, jog R. J. yra neblaivus, jis parodė pirštu į D. J. ir pasakė: „tu neįeisi į koridorių“. Jis R. J. pasakė, kad šis ramintųsi, tada jis, tiesdamas ranką į jį, norėjo suimti jam už kaklo, tačiau R. J. ranką jis numušė. Tada R. J. ištiesta ranka bandė nustumti D. J. nuo laiptų, bet D. J. įsikibo į laiptų turėklus, ar D. J. jis prilietė ar ne, nepamena. Tada A. R., stovėdamas tarp antro ir trečio aukštų, paliko prekių maišelius, atbėgo prie R. J. ir nustūmė jį nuo savo mamos. Matė, kad A. R. su R. J. apsistumdė, ir kas vyko toliau jis nematė, nes surinkęs visus maišelius su prekėmis, nuėjo pas save į butą. Matė, kad iš savo buto buvo išėjusi kaimynė D. M., kuri ant R. J. rėkė, sakydama „R., nekišk rankų prie vaiko“. Sugrįžęs į butą, A. R. sakė, jog R. J. jį smaugė ir vieną kartą įspyrė į tarpukojį. Žymių ant vaiko kūno nebuvo, todėl A. R. su mama į med. pagalbą nesikreipė. R. J. prieš jį nėra smurtavęs, konflikto metu jis nenukentėjo, jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Toks R. J. elgesys jį papiktino, būti pripažintas nukentėjusiuoju nepageidauja (b. l. 68-71);
- 2020 m. rugpjūčio 13 d. protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad nepilnamečio vaiko A. R. atstovė pagal įstatymą D. J. pranešė apie jos nepilnamečio vaiko A. R. atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą (16-20);
- 2020 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusįjį A. R. buvo panaudotas fizinis smurtas bei fotolentele, kurioje užfiksuotas daugiabučio ir laiptinės trečiame aukšte vaizdas, kur buvo įvykdyta nusikalstama veika (b. l. 9-14).
Kaltinamojo R. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes jis daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, smurtavo prieš nukentėjusįjį A. R., tokiais savo įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurios padarymą įstatymo sankcijoje yra numatyta arešto bausmė, kaip alternatyvi bausmė.
Baudžiamojoje byloje yra visos sąlygos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorė siūlo kaltinamajam R. J. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą skirti 45 parų arešto bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 30 parų arešto bausmę.
Kaltinamasis R. J. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tik prašo skirti jam kitą bausmės rūšį, nes yra dirbantis (b. l. 147-151).
Priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas bausmę kaltinamajam R. J., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 93-108), paskutiniai teistumai yra už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, jis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. R. J. laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), yra baustas administracine tvarka (b. l. 109-114), tačiau dirba (b. l. 115-116), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir spręsdamas kaltinamajam paskirtinos bausmės klausimą, teismas sutinka su prokuroro siūloma kaltinamajam skirti arešto bausme ir jos dydžiu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Skirti kaltinamajam R. J. kitą bausmės rūšį nėra pagrindo, nes jis anksčiau ne katą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistumas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas neišnykęs, jam jau anksčiau buvo skiriamos švelnesnės nei areštas bausmės.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, paliktina galioti kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 144-146).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendė:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Išaiškinti R. J., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą.
Išaiškinti R. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.