Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 str. 2 d.(2010-10-19 įvykdytas nusikaltimas) 30 MGL bauda;

- pagal BK 201 str. 2 d. 35 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL bauda.

E. V. pagal BK 201 str. 1 d. išteisintas.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2 p., automobilis ,,Ford Tranzit“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausantis J. V., konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas A. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. spalio 19 d. 7.30 val. iš Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) garažo, esančio pirmos garažų bendrijos (duomenys neskelbtini) eilėje, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), jam priklausančiu automobiliu ,,Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno 159,930 dm³ (litrus) namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 39,0–47,3 %, kol 15.30 val. jį sulaikė Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Be to, E. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio mėn., tiksli ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą datą ir laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. spalio 17 d. 14.40 val., veikdamas tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje su A. J., automobiliu „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino neteisėtai gabenti 1190,880 dm³ (litro) naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija (35,3-58,2) % .

E. V. buvo išteisintas dėl to, kad veikdamas tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje kartu su A. J. neteisėtai laikė du aparatus naminei degtinei gaminti bei dėl to, kad jis, veikdamas tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje, kartu su A. J. neteisėtai pagamino ir ūkiniame pastate, esančiame Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) k., bei šalia stovėjusiame automobilyje „Ford Transit“ laikė 1309,230 litrų namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo, taip pat dėl to, jog iš neteisėtai pagamintos 7500 litrų brogos, tinkamos naminei degtinei gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, kėsinosi pagaminti 867 litrų absoliutaus etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nusikalstamą veiką atskleidė pareigūnai.

Apeliantai skunde deklaruoja manymą, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas (LR BK 72 str.), nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teismų praktikos, taikant turto konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1, kat. 1.1.9.6; Teismų praktika Nr. 32).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. V., nuteistasis E. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, E. V. pripažino kaltu įvykdžius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 str. 2 d., o pagal BK 201 str. 1 d. išteisino. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir suinteresuotas asmuo – automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė J. V., neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, E. V. inkriminuotų veikų kvalifikacijos, jam paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės, tačiau apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo J. V. priklausantį automobilį ir šią skundžiamo nuosprendžio dalį prašo pakeisti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).

Kritikuodami pirmosios instancijos teismo sprendimą konfiskuoti J. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 17 –174 b. l.), kuriuo, kaip nustatyta, nuteistasis E. V. kėsinosi neteisėtai gabenti 1190,880 dm³ (litro) naminės degtinės, apeliantai teigia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos, sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, ir nemotyvavo, kodėl yra konfiskuojamas kitam fiziniam asmeniui (nepatrauktam baudžiamojon atsakomybėn) priklausantis turtas. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išsamių aptariamo savo sprendimo motyvų skundžiamame nuosprendyje neišdėstė, tačiau tai savaime nereiškia, kad automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas nesant tam įstatyminio pagrindo.

Nors apeliaciniame skunde minimos kitos BK 72 str. dalys, tačiau šios bylos kontekste galima suprasti, jog iš tikrųjų apeliuojama į BK 72 str. 4 d. (2010-12-02 įstatymo Nr. XI-1199 red.) nuostatas, reglamentuojančias kitam fiziniam asmeniui priklausančio turto konfiskavimą, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas, ar ne. Pasak apeliantų, konfiskuotas automobilis E. V. buvo suteiktas jo darbinėms funkcijoms vykdyti, o ne nusikalstamam sumanymui įgyvendinti. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilio savininkė – nuteistojo motina J. V., nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, jog tą konfiskuotą automobilį jos sūnus naudos nusikalstamai veikai daryti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertą turinčius daiktus. Teismų praktikoje BK 72 str. 2 d. prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, 2K-24/2011).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad tais atvejais, kai darydamas nusikalstamą veiką kaltininkas kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris priklauso kitam fiziniam asmeniui, tas turtas, esant BK 72 str. 4 d. 1–5 p. sąlygoms, taip pat konfiskuojamas. Byloje yra duomenys, rodantys, kad automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso E. V. motinai J. V., o ne J. V. įmonei (1 t., 170–171 b. l.), kurioje dirbo nuteistasis E. V.. Apeliantai savo skunde tvirtina, kad automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. buvo perduotas darbinėms funkcijoms vykdyti, nors iš E. V. ir J. V. parodymų teisiamajame posėdyje (3 t., 53–54 b. l.) akivaizdu, kad apylinkės teismo konfiskuotą automobilį E. V. naudojo savo nuožiūra, laikė jį pas save, duodavo pasinaudoti kitiems asmenims ir pan. Iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad konfiskuotu automobiliu E. V. naudojosi ne tik kaip įmonės darbuotojas, o ir kaip automobilio savininkės artimas giminaitis. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad J. V. elgėsi atsainiai jai priklausančio turto atžvilgiu ir neatsakingai visuomenės interesų požiūriu. Toks turto savininko elgesys iš esmės prasilenkia su deklaruojamais teisėtais interesais, tuo labiau, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, E. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad turėdamas tikslą realizuoti savo automobiliu gabeno 159,930 litrus naminės degtinės (BK 201 str. 2 d.), pagal laidavimą, perduodant jį vieneriems metams jo motinos J. V. atsakomybėn, kad pastaroji darytų teigiamą įtaką baudžiamąjį įstatymą pažeidusiam savo sūnui ir pastarasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų (2 t., 203–205; 206–208 b. l.). Tačiau akivaizdu, jog norimų rezultatų pasiekti nepavyko – nepraėjus nei metams E. V. padarė naują analogišką nusikalstamą veiką, kaip priemonę nusikalstamam sumanymui įgyvendinti naudodamas laiduotojos jam perduotą turtą – automobilį. Kolegijos nuomone, J. V., vykdydama savo, kaip laiduotojos, pareigas, turėjo ir galėjo žinoti, kad E. V. perduotas jos automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.).

Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, kadangi savininkas turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas nusikalstamą veiką, jį prarado.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis E. V. su jam nepriklausančiu automobiliu „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėsinosi neteisėtai gabenti 1190,880 litrų naminės degtinės. Akivaizdu, kad be transporto priemonės panaudojimo nusikalstamo dalyko – tokio didelio kiekio naminės degtinės – gabenimas būtų neįmanomas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. V., pripažino nusikaltimo padarymo priemone ir jį konfiskavo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. V. ir J. V. apeliacinį skundą atmesti.