Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-442-397/11

Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00080-2009-3

2011 m. rugsėjo 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Algimanto Smolsko, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. P., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, pagal 187 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės apribojimas 4 mėnesiams ir subendrinus bausmes nuteistas laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta UAB „Autokompanija“ civilinį ieškinį atmesti civilinio ieškovo atstovui jo atsisakius, o UADB „Ergo Lietuva“ iš V. P. priteisti 9261 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismas nuteisė V. P., a/k (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2009 m. sausio 28 d., apie 3.51 val., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, išdaužęs antro aukšto darbo kabineto lango stiklą, įsibrovė į komercines UAB „ Autokompanija“ patalpas, esančias Kaune, Jonavos g. 200, iš kurių slaptai pagrobė svetimą – UAB „Autokompanija“ priklausantį didelės vertės turtą: seifą 1985 Lt vertės bei jame buvusius 79.145,63 Lt, padarydamas UAB „Autokompanija“ 81.130,63 Lt turtinę žalą. Taip pat V. P. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 28 d., apie 3.51 val., slaptai grobdamas didelės vertės svetimą turtą iš UAB „Autokompanija“, tyčia sunaikino ir sugadino svetimą – UAB „Autokompanija“ priklausantį turtą: sulaužė stalą 1687,97 Lt vertės, kompiuterio procesorių 1312,49 Lt vertės, sulaužė palangę, suplėšė kiliminę dangą bei sugadino sieną bendros 8000 Lt vertės, sugadino dvi spinteles bendros 1292,30 Lt vertės, kėdę 780,90 Lt vertės, spausdintuvą 508,58 Lt vertės, išdaužė patalpos lango stiklą 842,10 Lt vertės, sugadino signalizacijos sistemą bendros 109,36 Lt vertės, padarydamas UAB „Autokompanija“14.533,70 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam V. P. paskirtos bausmės. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę, nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tuo pačiu paskirdamas neteisingą, per švelnią bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog visos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nustatytos aplinkybės nepagrįstai laikytos išimtinėmis ir leidžiančiomis V. P. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei nurodo, jog šios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad sunkų, gerai parengtą, bendrininkų grupėje nusikaltimą padariusiam V. P., laisvės atėmimo paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. V. P. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, o įstatyme, suprantant kur kas didesnį sunkaus nusikaltimo pavojingumą, pagrįstai neišskirta galimybė švelninti bausmę asmenims, net ir pirmą kartą teisiamiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tokia galimybė numatyta tik padarius nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi, nors V. P. teistumas išnykęs ir jis laikomas neteistu, byloje nėra duomenų, jog dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų Vokietijoje būtų nuteistas, bausmės švelninti jam remiantis tuo, jog jis teisiamas pirmą kartą, nebuvo pagrindo.

Nenustatyta, jog V. P. buvo kurstomas daryti nusikaltimus, kadangi nuteistasis pats nurodė, jog iš matymo pažįstami vyrai pasiūlė jam apvogti įstaigą ir jis sutiko. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, jog taip V. P. buvo sukurstytas, nes kurstymas turėjo pasireikšti aktyviais veiksmais, tokiais kaip įtikinėjimais, prašymais, pažadais, papirkimu, grasinimu, apgaule ir pan.. Taip pat, nenustatyti duomenys dėl neigiamos socialinės aplinkos, ką pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kaip V. P. įtakojusią jį padaryti nusikalstamas veikas. Apie neigiamą nuteistojo socialinę aplinką duomenų nėra, priešingai, aplinkybės, jog jis sukūręs šeimą, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, vertintinos kaip teigiama socialinė aplinka, kuri negalėjo skatinti V. P. atlikti priešingus teisei veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o savanoriškas prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos bendrininkų grupėje, pripažįstamas, kai kaltininkas atskleidžia ir bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas. Nuoširdžiu gailėjimusi dėl padaryto nusikaltimo laikoma, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tuo tarpu, iš bylos medžiagos matyti, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo iki dienos, kai V. P. buvo nustatytas, kaip galimai nusikaltimą padaręs asmuo, buvo praėję daugiau nei metai laiko, tačiau V. P. per šį laiko tarpą nesiėmė jokių priemonių, kad padėtų nustatyti tiesą ir pašalinti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, savo kaltę pripažino tik suvokdamas, jog jo kaltė jau nustatyta ir pilnai įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais, davė nenuoseklius parodymus, iš pradžių nurodydamas, kad nusikaltimą padarė vienas, vėliau, nors pripažinęs, kad nusikaltimą padarė su bendrininkais, neatskleidė jų tapatybių ir nenurodė jokių kitų tyrimui ar teismui reikšmingų naujų nusikaltimo detalių, kurios nebuvo išsiaiškintos. Visa tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip V. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes pripažino jo nuoširdų gailėjimąsi, visišką prisipažinimą ir padėjimą nustatyti objektyvią tiesą byloje.

Taigi, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskyrė nuteistajam V. P. bausmę, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-24 nuosprendis keistinas, V. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, kad aplinkybės, jog V. P. turi šeimą, dirba, išlaiko du mažamečius vaikus, savanoriškai atlygino daugiau nei 80000 Lt turtinę žalą, civilinio ieškovo atstovas jam pretenzijų neturi, apibūdinamas teigiamai, nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas ar teisės pažeidimus, nors pačios savaime nemažina V. P. padarytos veikos ar jo asmenybės pavojingumo, tačiau turi reikšmę nustatant sankcijoje numatytos bausmės dydį paskiriant laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už prašomą prokuroro apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir paskirti V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.