Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-10 · Administracinė byla Nr. I-4100-279/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
I-4100-279/2019
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00060-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
T. P.
Atsakovas
Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos Utenos rajono savivaldybės administracijos, Utenos rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų, Utenos rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4100-279-2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00060-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 14.4.1; 20.2.1.1, 20.2.3.2, 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 10 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės,

sekretoriaujant Ingridai Petuškinienei,dalyvaujant pareiškėjui T. P.,

dalyvaujant atsakovių Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos Utenos rajono savivaldybės administracijos, ir Utenos rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti atstovei A. V. M.,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovui E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovams Utenos rajono savivaldybės administracijai, Utenos rajono savivaldybei, atstovaujamai Utenos rajono savivaldybės administracijos, Utenos rajono savivaldybės komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. P. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Utenos rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti ( toliau - ir Komisija) 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau - ir ginčijamas sprendimas ir 2019 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ), 2) priteisti iš Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos Utenos rajono savivaldybės administracijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 24-28) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. spalio 10 d. atvykęs į savo sodybą ir pastebėjęs šernų padarytą žalą, 2018 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą (toliau - ir Prašymas) Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl jo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemui, sodui ir žemės ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, šernų padarytai žalai įvertinti ir apskaičiuoti pinigine išraiška. Šernai, kurių medžioti nėra uždrausta ištisus metus, jam padarė didelę žalą, iškniso nemažą plotą daugiamečių pievų ( ganyklų), kiemą ir sodą. 2018 metais sklypas buvo sutvarkytas, daugiametės pievos ( ganyklos) buvo šienaujamos ir derlius sudorotas, jis prašė apskaičiuoti šernų padarytą žalą , vertinti, kad šernų suniokota žemė liko dirvonuoti, vietoj visiškai sunaikintų pasėlių reikės įveisti naujus pasėliai, tačiau derliaus arba visiškai nebus, arba pakenktame plote derlius bus žymai mažesnis, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Buvo nustatyta, kad šernų išknistas plotas sudaro 0,13 ha. Komisija apskaičiavo pievos atnaujinimo vidutines išlaidas, kurios sudaro 18,85 Eur. Tačiau komisija nustačiusi, kad šernai pareiškėjui iškniso sodybos kiemą, sodą, pievą, nutolusius nuo sodybos ne daugiau kaip 100 metrų atstumu, ginčijamu sprendimu nusprendė žalos neatlyginti, nes medžioklės plotų naudotojas, (duomenys neskelbtini), negalėjo naudotis pareiškėjo pievomis kaip medžioklės plotais, nes tai draudžia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 72.11 papunktis. Pareiškėjas prieš tai nėra kreipęsis į (duomenys neskelbtini) dėl šernų daromos žalos sodybos teritorijoje ir nėra išreiškęs sutikimo šaudyti arčiau kaip 200 metrų nuo jo sodybos. Pareiškėjas mano, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes (duomenys neskelbtini) buvo žinoma, kad klubas galėjo ir gali naudotis jo pievomis kaip medžioklės plotais bei šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo sodybos, nes jis niekada tam neprieštaravo.

Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo padaryta ir neturtinė žala, t. y. buvo pažemintas , patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, pablogėjo sveikata. Padarytą neturtinę žalą vertina 500 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovai Utenos rajono savivaldybės administracija ir Utenos rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, pateikę iš esmės panašius argumentus ir motyvus, remdamiesi tų pačių teisės normų aiškinimu, atsiliepimais (b. l. 49-54) ir (b. l. 56-61 ) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepimuose nurodė, o jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, 2018 m. lapkričio 8 d. dalyvaujant pareiškėjui T. P. ir (duomenys neskelbtini) atstovui, nuvyko apžiūrėti vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. 2018 m. lapkričio 8 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Apžiūros aktas). Apžiūros akte nurodyta, kad buvo apžiūrėti žemės ūkio pasėliai, konstatuota, kad bendras sklypo plotas yra 6,84 ha, pažeidimas nustatytas 0,13 ha plote, nustatytas pažeistų plotų pakenkimo intensyvumas: 1 plotas- 40 proc., 2 plotas – 60 proc., 3 plotas- 60 proc., 4 plotas- 70 proc., įvertino bendrą žemės ūkio pasėlio būklę ir nurodė, kad pieva gausiai išknista šernų, knisimai švieži, nuo sodybos nutolę iki 100 metrų. Apžiūros aktą pasirašę asmenys, taip pat ir pareiškėjas, pastabų dėl apžiūros akte nustatytų faktų ir vertinimo nepareiškė. Kadangi medžiojamieji gyvūnai padarė žalą žemės ūkio pasėliui - pievai, todėl Komisija padarytą žalą apskaičiavo, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau - ir Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 ,,Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ II skyriumi.

Komisija, vadovaudamasi Metodikos 6.1 papunkčiu konstatavo, kad pievai padaryta žala atsirado medžiojamiesiems gyvūnams - šernams, ją išknisus. Komisija, siekdama apskaičiuoti derliaus netekimą, atsižvelgdama į Metodikos 8, 9 punktų nuostatas, 2019 m. sausio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl informacijos pateikimo“ paprašė pareiškėjo pateikti informaciją apie tai, kokią apskaitą, jis kaip žemės ūkio veiklos subjektas, tvarko ir kokios rūšies derliaus neteko dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pievai. Pareiškėjas, atsakydamas į Komisijos paklausimą 2019 m. sausio 6 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad jis nėra žemės ūkio veiklos subjektas įstatymų nustatyta tvarka ir jokios apskaitos netvarko. Nurodė, kad 2018 metais daugiametės pievos (ganyklos) buvo šienaujamos ir derlius sudorotas. Todėl Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktą informaciją, apžiūros metu užfiksuotas fotonuotraukas, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė žalos dėl derliaus netekimo, nes pievos derlius buvo sudorotas paties pareiškėjo dar prieš šernams išknisant pievą, ir sprendime konstatavo, kad žalos pinigine išraiška dėl derliaus netekimo nėra pagrindo skaičiuoti . Komisija, vadovaudamasi Metodikos 10 punktu, taikydama normatyvinės kainos vidurkį -145Eur/ha, apskaičiavo pareiškėjo pakenktos pievos - 0,13 ha, atnaujinimo vidutines išlaidas, kurios sudarė 18,85 Eur. Pažymėjo, kad medžioklės plotų naudotojui kiltų pareiga atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų pasėliui padarytą žalą, pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 3 dalies 1 punkte nustatytą reguliavimą, yra reikalingos dvi sąlygos: pirma, jog žemės, miško ir vandens telkinių sklypuose nėra uždrausta medžioti, antra , šių gyvūnų medžioklė nėra uždrausta ištįsus metus. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ( toliau - ir Taisyklių) 15.2.5 papunktyje nurodyta, jog šernų medžioklė leidžiama ištisus metus. Nurodė, kad minėtų Taisyklių 72.11 papunktyje yra imperatyviai įtvirtinta, kad draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai at valdytojai tam neprieštarauja. Komisija, įvertinusi situaciją vietoje, nustatė, kad šernai pareiškėjui iškniso sodybos kiemą, sodą ir pievą, nutolusius nuo sodybos ne daugiau kaip 100 metrų atstumu. Be to Komisija nustatė, kad pareiškėjas prieš 2018 m. lapkričio 5 d. nėra kreipęsis į (duomenys neskelbtini) dėl šernų daromos žalos jo sodybos teritorijoje ir nėra išreiškęs neprieštaravimą šaudyti arčiau kaip 200 metrų nuo sodybos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatavo, kad medžioklės plotų naudotojas, (duomenys neskelbtini), negalėjo naudotis ir nesinaudojo pareiškėjo pievomis kaip medžioklės plotais, nevykdė jose medžioklių , todėl negalėjo užtikrinti , kad nebūtų daroma laukinių žvėrių žala. Komisija pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja medžioklės plotų naudotojo žalos atlyginimą šalinanti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta aplinkybė - žemės sklype, kuriame šernai pareiškėjui padarė žalą, yra uždrausta medžioti. Atsakovai mano, kad Komisijos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Nenustačius neteisėtų Utenos rajono savivaldybės administracijos žalos atlyginimas negalimas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) savo atsiliepime (b. l. 47) ir jo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo T. P. sodyba randasi kaime, kur be jo pastatų yra kelios sodybos, arčiau kaip 200 metrų , todėl šaudyti tokioje teritorijoje yra pavojinga, tai daryti draudžia taisyklių 72.11 papunktis. Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio mėn. buvo organizuotos keturios medžioklės su varovais šalia T. P. sodybos ir gretimose teritorijose, tačiau šernų užtikti nepavyko. Papildomai bandė organizuoti saugią medžioklę tykojant , kreipėsi į pareiškėją, kad leistų įrengti šernų viliojimo vietas, tačiau sutikimo iš pareiškėjo negavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2019 m. vasario 15 d. sprendimo „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta kad pareiga (duomenys neskelbtini) atlyginti T. P. pievai padarytą žalą nekyla, teisėtumo ir pagrįstumo.

Taigi nagrinėjamas ginčas yra kilęs laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo teisinių santykių srityje.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymas (toliau - ir Medžioklės įstatymas), Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „ Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ , Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 ,,Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo “. Be to, atsakovės Komisijos, vykdančios viešąjį administravimą medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo srityje, veiklai taikomas Viešojo administravimo įstatymas.

Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą <...> medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti, kai: 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 proc. arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 proc. ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės nuostolių skaičiavimo komisija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintų teisės normų prasmę, yra konstatavęs, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą nuostolių skaičiavimo komisija įformina individualiu administraciniu aktu. Šio akto / sprendimo turiniui yra taikomi VAĮ 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia minėtas viešojo administravimo subjektas, akto surašymo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad išvardyti reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, o taip pat teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo aplinkybes ir jos apskaičiavimo teisinį pagrindą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu, todėl privalo atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir VAĮ nuostatas (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009; 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010; 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014).

Bylos medžiaga nustatyta, kad T. P., atvykęs 2018 m. lapkričio 3 d. į jam priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad sodybos teritorija - kiemas, sodas, bei žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išknista laukinių žvėrių, jam padaryta žala. 2018 m. lapkričio 5 d. Utenos rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą padarytai žalai įvertinti ir apskaičiuoti pinigine išraiška (b. l. 71).

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (b. l. 88), dalyvaujant pareiškėjui T. P. ir (duomenys neskelbtini) atstovui E. S., 2018 m. lapkričio 8 d. apžiūrėjo vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, surašė Apžiūros aktą (b. l. 68-70). Apžiūros akte konstatavo, kad apžiūrėtas 6,84 ha bendro ploto žemės ūkio pasėlių sklypas, pažeidimai nustatyti 0,13 ha plote, nustatytas pažeistų plotų pakenkimo intensyvumas: 1 plotas- 40 proc., 2 plotas – 60 proc., 3 plotas- 60 proc., 4 plotas- 70 proc. Komisija įvertino bendrą žemės ūkio pasėlio būklę ir nurodė, kad pieva gausiai išknista šernų, knisimai švieži, nuo sodybos nutolę iki 100 metrų. Apžiūros aktą pasirašę asmenys , taip pat ir pareiškėjas, pastabų dėl apžiūros akte nustatytų faktų ir vertinimo nepareiškė.

Kaip minėta, Komisija nustatė, kad medžiojamieji gyvūnai padarė žalą pareiškėjo T. P. žemės ūkio pasėliui-pievai. Medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo padarytos žalos apskaičiavimo tvarka yra detaliai reglamentuota Metodikos II skyriuje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas“. Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad Komisija, priimdama individualų administracinį aktą dėl pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, jame privalo įvardinti Metodikos 7, 8 ir 10 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 8, 9 ir 12 punkte nurodytas aplinkybes. Minėta, kad ginčijamame sprendime (žalos apskaičiavime) yra nurodyti visi Metodikoje nurodyti rodikliai bei aptartos aplinkybės.

Metodikos 6.1 papunktyje nustatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams yra žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams , daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami.

Kaip minėta, Komisija nustatė, kad medžiojamieji gyvūnai- šernai, padarė žalą pareiškėjo T. P. žemės ūkio pasėliui-pievai, ją išknisdami. Komisija, siekdama apskaičiuoti derliaus netekimą, vadovaujantis į Metodikos 8, 9, 10 punktų nuostatomis, 2019 m. sausio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl informacijos pateikimo“ paprašė pareiškėjo pateikti informaciją apie tai, kokią apskaitą, jis kaip žemės ūkio veiklos subjektas, tvarko, ir kokios rūšies derliaus neteko dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pievai (b. l.16). Pareiškėjas T. P., atsakydamas į Komisijos paklausimą, 2019 m. sausio 6 d. rašte „ Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad jis nėra žemės ūkio veiklos subjektas įstatymų nustatyta tvarka ir jokios apskaitos netvarko. Nurodė, kad 2018 metais daugiametės pievos (ganyklos) buvo šienaujamos ir derlius sudorotas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino aplinkybę, kad pievos buvo nušienautos ir derlius sudorotas dar prieš šernams pievas išknisant. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kokios produkcijos vertės iš pakenktų pievų jis negavo.

Todėl Komisija , atsižvelgdama į pareiškėjo 2019 m. sausio 6 d. rašte pateiktą informaciją, apžiūros metu užfiksuotas fotonuotraukas ( b.l. 76-81) , padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė žalos dėl derliaus netekimo, nes pievos derlius buvo paties pareiškėjo suimtas dar prieš šernams išknisant pievą, ir kad žalos pinigine išraiška dėl derliaus netekimo nėra pagrindo skaičiuoti.

Pagal Metodikos 10 punktą apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų pakenkimo , prie negautos produkcijos vertės pridedamos daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose. Todėl Komisija apskaičiavo pareiškėjui priklausančios pievos atnaujinimo vidutines išlaidas. Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3D-768 “ Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metais sąrašo patvirtinimo“ 383 punkte nurodyta , kad daugiamečių žolių pasėlių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo kaina yra 120,00 -170,00 Eur/ha. Komisija, apskaičiuodama atnaujinimo vidutines išlaidas, taikė normatyvinės kainos vidurkį- 145 Eur /ha. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad šernų išknistas plotas sudaro 0,13 ha . Komisija apskaičiavo pareiškėjo pievos atnaujinimo išlaidas , kurios sudaro 18,85 Eur ( 145 Eur/ ha x 0,13 ha).

Kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas medžioklės plotų naudotojui kiltų pareiga atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliui padarytą žalą , privaloma, kad žemės sklype būtų galima medžioti, t. y. medžioklė jame neuždrausta, ir kad medžiojamųjų gyvūnų medžioklė nebūtų uždrausta ištisus metus.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad medžioti draudžiama kapinėse, urbanizuotose teritorijose, valstybiniuose rezervatuose ir rezervatuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, rezervatinėse apyrubėse ir kitose teritorijose, kuriose šią veiklą draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „ Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 15.2.5 papunktyje nurodyta, kad šernų medžioklė leidžiama ištisus metus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šernai pareiškėjui iškniso sodybos teritoriją- kiemą, sodą, bei žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurie yra nutolę nuo sodybos ne daugiau kaip 100 metrų atstumu. Minėtų Taisyklių 72.11 papunktyje imperatyviai įtvirtintas draudimas šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų , išskyrus atvejus, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja. Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis nustatė, kad pareiškėjas prieš 2018m. lapkričio 5 d. nėra kreipęsis į (duomenys neskelbtini) dėl šernų daromos sodybos teritorijoje ir nėra išreiškęs savo valią, jog neprieštarauja, kad būtų šaudoma arčiau kaip per 200 metrų nuo jo sodybos. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad anksčiau, prieš šernų padarytus knisimus, nebendravo su (duomenys neskelbtini) atstovais ir jiems nebuvo davęs leidimo medžioti arčiau kaip per 200 metrų nuo sodybos. Todėl akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo vykdyti medžioklių pareiškėjo sodyboje prieš tai negavęs jo sutikimo dėl medžioklių vykdymo.

Be to, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad toje teritorijoje, be T. P. priklausančios sodybos, yra ir kitiems asmenims priklausančios sodybos, kurių savininkai taip pat nėra davę sutikimo medžiotojų klubui šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo jų sodybų. (duomenys neskelbtini) atstovas pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio mėn. buvo organizuotos keturios medžioklės su varovais šalia T. P. sodybos ir gretimose teritorijose, tačiau šernų užtikti nepavyko. Klubas papildomai bandė organizuoti saugią medžioklę tykojant, kreipėsi į pareiškėją, kad leistų įrengti šernų viliojimo vietas, tačiau sutikimo iš pareiškėjo negavo. Komisija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad medžioklės plotų naudotojas, (duomenys neskelbtini), pagrįstai negalėjo naudotis ir nesinaudojo pareiškėjo pievomis kaip medžioklės plotais, nevykdė jose medžioklių, todėl negalėjo užtikrinti, kad nebūtų daroma laukinių žvėrių žala. Komisija konstatavo, kad egzistuoja medžioklės plotų naudotojo žalos atlyginimą šalinanti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta aplinkybė- žemės sklype, kuriame šernai pareiškėjui padarė žalą, yra uždrausta medžioti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančius įrodymus, nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą konstatuoja, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, jame aiškiai ir suprantamai nurodytos Sprendimo priėmimo priežastys. Komisijos Sprendimas atitinka jam keliamus Medžioklės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Metodikos reikalavimus. Dėl šių priežasčių Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos Utenos rajono savivaldybės administracijos, neturtinę žalą (500 Eur), kurią kildina iš nurodytų neteisėtų, jo manymu, veiksmų, priimant ginčijamą sprendimą.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų , privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

Sprendžiant valdžios institucijos veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios jos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Pažymėtina, kad neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010). Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, instituto samprata suponuoja, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, valstybės institucijų veiksmai turėtų būti įvertinti jų teisėtumo aspektu.

Pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumo neįrodė, todėl darytina išvada, kad nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlę veiksniai, negalimas ir žalos atlyginimas. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos Utenos rajono savivaldybės administracijos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo T. P. skundą atsakovams Utenos rajono savivaldybės administracijai, Utenos rajono savivaldybei, atstovaujamai Utenos rajono savivaldybės administracijos, Utenos rajono savivaldybės komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos : Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėIrena Varžinskienė