- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- I1-836-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04901-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- K. L.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 42-1705 (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2S-2626 (toliau – Tarnybos sprendimas).
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas 2022 m. liepos 4 d. prašymu Nr. 29-2516 kreipėsi į Vilniaus pataisos namų vadovą, jog jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 str., patenkintų pareiškėjo prašymą ir perkeltų jį iš drausmės grupės į paprastąją nuteistųjų grupę, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas dėl to, kad jis neatitinka vienos iš būtinų sąlygų, t. y. nesistemingai vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl neatitinka keliamų kriterijų ir tolimesniam bausmės atlikimui negali būti perkeltas į paprastąją nuteistųjų grupę.
2.2. Pasak pareiškėjo, skundžiamame Sprendime yra nurodyti netinkami argumentai dėl jo neperkėlimo į nuteistųjų grupę. Pažymi, kad dėl pateikto prašymo pareiškėjas net nebuvo iškviestas pokalbiui pas Resocializacijos skyriaus specialistę ir psichologę, nors jos teikė rekomendacijos dėl pareiškėjo perkėlimo iš drausmės grupės į paprastąją grupę. Mano, kad jo atžvilgiu yra taikomi dvigubi standartai (palyginus su kitais nuteistaisiais).
2.3. Pažymi, kad nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti individualiame socializacijos plane nurodytas priemones. Tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. lapkričio 5 d. galimai papildytu ir koreguotu individualiame socializacijos planu pareiškėjas susipažino 2022 m. rugsėjo 15 d. pasirašytinai.
2.4. Teigia, kad pareiškėjas Sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau ir Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundo netenkino, net neatsakydamas į jo argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas (iki reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai, toliau – Kalėjimas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
3.1. Paaiškina, kad Patariamoji komisija nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (toliau – Komisija) posėdžio metu susipažino su pareiškėjo asmens byloje esančiais duomenimis ir nustatė, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2010 m. vasario 23 d., bausmės pabaiga numatyta 2025 m. vasario 23 d. Vertinant pareiškėjo atitikimą teisės aktų numatytoms sąlygoms, nustatyta, kad 2022 m. sausio 4 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-4 pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę (šiuo metu – galiojančių nuobaudų neturi).
3.2. Paaiškina, kad iš pareiškėjo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas ne kartą priešiškai reagavo į jam siūlomas tikslines priemones:
3.2.1. Parengtoje pareiškėjo Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-167 yra nurodyta, jog Saugumo valdymo skyriaus specialistė 2019 metų I ketvirtį vedė programą „R.A.K.T.A.S“, nuteistasis K. L. buvo nukreiptas dalyvauti programoje. Nuteistąjį supažindinus su programos nuostatomis, jam asmeniškai buvo duota užpildyti sutikimo ar atsisakymo dėl programos lankymo blankas, bet nuteistasis vengė tai daryti ir išsisukinėjo, į užsiėmimus, vykstančius maždaug 1 kartą per savaitę, nors ir kviečiamas iš kameros neidavo, (sakydamas “pas mentus aš į programą nevaikštau“). 2020 m. rugpjūčio 20 d. jis vėl buvo kviečiamas dalyvauti adaptuotoje programoje „R.A.K.T.A.S.“, tačiau vėl atsisakė dalyvauti.
3.2.2. 2020 m. kovo 20 d. Marijampolės pataisos namuose konsultuotas psichologės, datą sutarus iš anksto, tačiau atėjęs į konsultaciją psichologinio pobūdžio problemų neišsakė, užduočių, kurias turėjo atlikti buvo neatlikęs.
3.2.3. 2020 m. balandžio 3 d. nuteistasis buvo kviestas psichologo konsultacijai, tačiau neatėjo. Priežastį dinaminės priežiūros pareigūnui įvardino netinkamą laiką, kadangi konsultacijos laikas sutapo su maitinimosi laiku. Toks nuteistojo požiūris leidžia manyti, kad poreikis psichologinei
konsultacijai galimai neturi rimto pagrindo.
3.2.4. 2021 m. sausio 11 d. Marijampolės pataisos namuose nuteistasis atsisakė dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“.
3.3. Taip pat pažymi, kad šiuo metu taip pat nėra stebimas rekomenduojamų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (darbinės patirties stoka, lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka; neigiama nuostata į nekvalifikuotą, mažai apmokamą darbą; gyvenimo būdo neigiami aspektai; alkoholio vartojimas bausmės atlikimo metu; problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka; kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes) valdymą priėmimas. Todėl Komisija teikė siūlymą pareiškėjo prašymo netenkinti, kadangi jis neatitinka BVK 68 str. 5 d. 3 p. reikalavimų. Tuo tarpu nuteistieji iš drausmės grupės į paprastąją grupę perkeliami tik tuomet, kai atitinka visas BVK 68 str. 5 d. numatytas sąlygas, todėl nors vienos iš sąlygų neatitikimas reiškia, jog nuteistasis negali būti perkeltas iš drausmės grupės į paprastąją grupę.
3.4. Mano, kad skundžiamas Sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, tos pačios pozicijos laikosi ir Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
4.1. Anot Tarnybos, Patariamoji komisija nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdžio metu išsamiai susipažino su pareiškėjo asmens byloje esančiais duomenimis ir visapusiškai juos įvertinusi nustatė, kad pareiškėjas nesistemingai vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat nėra stebimas rekomenduojamų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (darbinės patirties stoka; lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka; neigiama nuostata į nekvalifikuotą, mažai apmokamą darbą; gyvenimo būdo neigiami aspektai; alkoholio vartojimas bausmės atlikimo metu; problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka; kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes) valdymą priėmimas. Patariamoji komisija nusprendė siūlyti Kalėjimui pareiškėjo prašymo perkelti iš drausmės grupės į paprastąją grupę netenkinti, kadangi pareiškėjas neatitinka BVK 68 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų. Taigi Kalėjimo direktorius, įvertinęs Patariamosios komisijos siūlymą ir su juo sutikdamas, priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymo perkelti jį iš drausmės grupės į paprastąją grupę netenkino.
4.2. Taip pat nurodo, kad Tarnybos sprendimas priimtas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą, išdėstytos aiškiai ir suprantamai, jo turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Tarnybos sprendimas, nesudaro pagrindo jo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėjas 2022 m. liepos 4 d. prašymu kreipėsi Kalėjimo direktorių, prašydamas iš drausmės grupės perkelti į paprastą grupę, 7 būrį, 403 sekciją.
5.2. Komisija posėdžio metu susipažino su pareiškėjo asmens byloje esančiais duomenimis ir
5.2.1. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2010-02-23, bausmės pabaiga numatyta 2025¬02-23, 2022-01-04 Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-4 pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę (komisijos nagrinėjimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo);
5.2.2. remiantis pareiškėjo asmens byloje bei kituose bausmės atlikimo metu formuotuose dokumentuose, tame tarpe ir prie atsiliepimo pridedamoje 2022-06-15 Socialinio tyrimo išvadoje Nr, 57-167, esančia informacija, matyti, kad pareiškėjas ne kartą priešiškai reagavo į jam siūlomas tikslines priemones. Parengtoje pareiškėjo Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-167 yra nurodyta, jog:
5.2.2.1 Saugumo valdymo skyriaus specialistė 2019 metų I ketvirtį vedė programą „R.A.K.T.A.S“, nuteistasis K. L. buvo nukreiptas dalyvauti programoje. Nuteistąjį supažindinus su programos nuostatomis, jam asmeniškai buvo duota užpildyti sutikimo ar atsisakymo dėl programos lankymo blankas, bet nuteistasis vengė tai daryti ir išsisukinėjo, į užsiėmimus, vykstančius maždaug 1 kartą per savaitę, nors ir kviečiamas iš kameros neidavo, sakydamas “pas mentus aš į programą nevaikštau“. 2020-08-20 jis vėl buvo kviečiamas dalyvauti adaptuotoje programoje „R.A.K.T.A.S.“, tačiau vėl atsisakė dalyvauti;
5.2.2.2. 2020-03-20 Marijampolės pataisos namuose konsultuotas psichologės, datą sutarus iš anksto. Atėjęs į konsultaciją psichologinio pobūdžio problemų neišsakė, užduočių, kurias turėjo atlikti buvo neatlikęs;
5.2.2.3. 2020-04-03 nuteistasis buvo kviestas psichologo konsultacijai, tačiau neatėjo. Priežastį dinaminės priežiūros pareigūnui įvardino netinkamą laiką, kadangi, konsultacijos laikas sutapo su maitinimosi laiku. Toks nuteistojo požiūris leidžia manyti, kad poreikis psichologinei konsultacijai galimai neturi rimto pagrindo;
5.2.2.3. 2021-01-11 Marijampolės pataisos namuose nuteistasis atsisakė dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“.
5.2.3. Pažymėta, kad šiuo metu taip pat nėra stebimas rekomenduojamų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (darbinės patirties stoka, lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka; neigiama nuostata į nekvalifikuotą, mažai apmokamą darbą; gyvenimo būdo neigiami aspektai; alkoholio vartojimas bausmės atlikimo metu; problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka; kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes) valdymą priėmimas. Įvertinus aprašytas aplinkybes, Vilniaus PN Komisija teikė siūlymą pareiškėjo prašymo netenkinti, kadangi jis neatitinka LR BVK 68 str. 5 d. 3 p. reikalavimų.
5.3. Vilniaus PN vadovas, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą, 2022-07-29 raštu Nr. 42-1705 informavo pareiškėją apie atsisakymą tenkinti prašymą dėl perkėlimo į paprastąją grupę, nurodydamas Komisijos motyvus, aptartus šio sprendimo 5.2 papunktyje.
5.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN 2022-07-29 atsakymu, apskundė jį Kalėjimų departamentui, kuris 2022-09-30 sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.
5.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kalėjimų departamento 2022-09-30 sprendimu, pateikė skundą administraciniam teismui.
6. Ginčas kilo dėl Vilniaus PN Sprendimo ir Tarnybos sprendimo. Iš esmės pareiškėjas remiasi tuo, kad buvo vertinti jo duomenys iš Marijampolės pataisos namų, kurie neturi nieko bendro su bausmės atlikimu Vilniaus PN, jis nebuvo išklausytas (Resocializacijos skyriau specialistė neišsikvietė pokalbiui), vykdė resocializacijos planą, Vilniaus PN sprendimas yra nemotyvuotas.
BVK 68 str. 5 d. (redakcija, galiojusi nuo 2022-07-01 iki 2023-01-01) nurodyta, kad nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, į paprastąją grupę grąžinamas, kai atitinka visas šias sąlygas: 1) drausmės grupėje po perkėlimo į ją yra atlikęs ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius; 2) užsiima pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones; 4) neturi galiojančių nuobaudų už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus.
Pagal Viešojo administravimo (toliau 0 ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, bet kuris administracinis sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, motyvuotai ir argumentuotai. Minėto įstatymo 10 str. 5 d. 6 p. yra įtvirtintas reikalavimas tinkamai motyvuoti priimamus administracinius sprendimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.), todėl, jei tokių elementų administraciniame sprendime nėra, LVAT tokius sprendimus naikina (žr. pvz., LVAT 2022-02-25 nutartis adm. b. Nr. A-326-442/2022).
8. Vilniaus PN Sprendime buvo nurodytos konkrečios aplinkybės, kurios sudarė pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nepilnai vykdo resocializacijos plane numatytas priemones – pareiškėjas keletą kartų atsisakė dalyvauti jam siūlomose programose. Be to, pateikta bendra pareiškėjo resocializacijos charakteristika: „stebimas rekomenduojamų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (darbinės patirties stoka, lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka; neigiama nuostata į nekvalifikuotą, mažai apmokamą darbą; gyvenimo būdo neigiami aspektai; alkoholio vartojimas bausmės atlikimo metu; problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka; kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes) valdymą priėmimas“.
Vilniaus PN ir Komisijos išvada rėmėsi 2022-06-15 Socialinio tyrimo išvada Nr. 57-1657 (toliau – ir Išvada). Šioje Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad 2018-01-18 Marijampolės PN buvo sudarytas individualus pareiškėjo socialinės reabilitacijos planas (toliau - ir Planas), kuris 2021-07-30 buvo papildytas. Išvados 5 punkte atlikta Plano priemonių vykdymo analizė, tame tarpe, nurodytos priemonės, kurios buvo pasiūlytos pareiškėjui, bet jis jose dalyvauti atsisakė: 2019 m. I ketvirtyje programa „R. A. K. T. A. S.“, 2020-03-20 kviečiamas į psichologo konsultaciją neatvyko; 2021-01-11atsisakė dalyvauti pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Išvadoje taip pat nurodyta, kad bausmės atlikimo laikotarpiu (nuo 2010-02-23) pareiškėjas skatintas 3 kartus ir 36 kartus baustas drausmine tvarka. Išvadoje aprašyti ir 2021-11-19 pokalbio su Vilniaus PN psichologu rezultatai: „<...> nuteistasis kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta. <...>Stebimos smurtą palaikančios nuostatos bei smurtinio elgesio istorija, neigiamas požiūris į teisėsaugos pareigūnus bei kitus darbuotojus.<...> Nuteistasis teigia, kad dirbti jis neplanuoja <...>“.
Pareiškėjas skunde ir neginčija Vilniaus PN Sprendime nurodytų konkrečių aplinkybių/vertinimų. Tik, jo nuomone, nepagrįstai remtasi jo elgesio istorija iš Marijampolės PN. Teismas nesutinka su tokia pozicija, nes resocializacijos proceso vertinimui svarbi visa bausmes atlikimo eiga ir nuteistojo elgesio korekcija, o ne elgesys atskirose pataisos įstaigose.
BVK 68 straipsnio 5 dalis numato imperatyvias sąlygas perkėlimui iš drausmės grupės į paprastąją, tame tarpe ir šiuos reikalavimus: užsiima pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip šešis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. Iš aptarto matyti, kad pareiškėjas ne tik, kad nedirba (t. y. netenkina vienos iš imperatyvių sąlygų), bet ir nevisiškai vykdo jam siūlomas resocializacijos priemones. Taigi Vilniaus PN teisingai įvertino faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka BVK 68 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų. Kaip aptarta, Vilniaus PN Sprendime nurodė ir konkrečias aplinkybes, kuriomis rėmėsi darydamas tokią išvadą ir atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į švelnesnę grupę.
9. Dėl pareiškėjo argumento, kad jo prašymas vertintas neturėjus pokalbio su resocializacijos specialistu, pasakytina, kad teisės aktai nenustato, kad toks pokalbis turi įvykti pateikus prašymą. Šiuo atveju atsakovas rėmėsi anksčiau vykusių pokalbių rezultatais ir kita Išvados medžiaga. Taip pat pareiškėjas ir nenurodo, kokias aplinkybes būtų nurodęs pokalbio metu, kurios būtų reikšmingos skundžiamo sprendimo priėmimui.
10. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo panaikinti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.