Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2022 m. lapkričio 4 d., apie 23.58 val., Arsenalo g. – T. Vrublevskio g. sankryžoje, Vilniaus mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf Plus“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore alkotesteriu (Alkotest 6810 Nr. ARYE-0404, sertifikato Nr. 1709984) buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. T. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad dėl patiriamos įtampos dėl darbo paieškų bei magistro darbo rašymo nusprendė kaltinime nurodytą vakarą automobiliu nuvažiuoti į miesto centrą atsipalaiduoti. Važinėjimas automobiliu jį veikia raminančiai, tačiau tąkart nusprendė nueiti į barą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek tiksliai išgėrė alkoholio, nurodyti negali. Pamena, kad tikrai išgėrė keturis kokteilius, po to susipažino su užsieniečiais ir dar vartojo alkoholio. Kas vyko po to – nelabai pamena, įvyko tarsi kažkoks proto užtemimas. Pamena, kad lyg ir ėjo patikrinti automobilio, kurį buvo palikęs Tito g., tačiau kodėl sėdo už automobilio vairo ir jį vairavo – negali paaiškinti. Labai gailisi to, kas įvyko, supranta, savo neigiamo elgesio pasekmes ir tokio elgesio pavojingumą. Prašo, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja paskirti jo mamą G. T. Nurodė, kad jam mama yra autoritetas, nors mama gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jie nuolat bendrauja telefonu, taip pat jis per savaitę net kelias dienas praleidžia tėvų namuose (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo metu nedirba ir gali daugiau laiko ten pabūti. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad mama buvo pirmasis asmuo, kuriam papasakojo apie padarytą nusikalstamą veiką, su mama daug šneka apie tai, kas įvyko, jam mamos nuomonė yra labai svarbi, mama jam yra autoritetas. Atsakydamas į klausimus A. T. nurodė, kad įvykio metu vairavo automobilį, kuris yra registruotas jo mamos vardu, tačiau nuo pat šio automobilio registracijos Lietuvoje, tik jis naudojasi šiuo automobiliu.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. T. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 4 d., apie 20 val., išvažiavo iš namų su jo mamai G. T. priklausančiu automobiliu „VW GOLF Plius“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Jis šiuo automobiliu naudojasi, jį prižiūri ir remontuoja. Iš namų minėtu automobiliu važiavo į miestą prasiblaškyti, kadangi turi įtemptą laiką dėl darbo paieškų ir darbo pokalbių bei magistro rašymo, kas sukėlė labai daug streso ir bemiegių naktų. Atvažiavęs į miestą, automobilį prisiparkavo Tilto g., Vilniuje, ir nuėjo į barą „Plusplusplus“ Gedimino pr., Vilniuje. Namo planavo grįžti su viešuoju transportu. Bare „Plusplusplus“ jis išgėrė 4 skirtingų rūšių ir stiprumo kokteilius ir 1 alaus, vėliau susipažino bare su užsieniečiais ir su jais vartojo skirtingus alkoholinius kokteilius, kiek išgėrė toliau – neprisimena. 2022 m. lapkričio 4 d., apie 23:00 val., nuėjo prie automobilio, jam norėjosi patikrinti automobilį, dėl kokių priežasčių jis jį norėjo patikrinti – šiuo metu neprisimena. Atėjęs prie automobilio jį apžiūrėjo ir nežino kodėl, tačiau būdamas neblaivus, atsisėdo prie vairo ir norėjo automobilį „VW GOLF Plius“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), perstatyti į kitą parkavimo vietą, dėl kokių priežasčių norėjo perstatyti – neprisimena. Prisimena, tai, kad jam važiuojant jis atsitrenkė į kitą automobilį priekiu, kaip ir kokiu būdu atsitiko – neprisimena. Po to prisimena, kad atvyko policijos pareigūnai. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai nuoširdžiai gailisi (b.l. 53-56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. nurodė, kad 2022 m, lapkričio 4 d., apie 00.30 val., Vilniuje, Tilto g., pastebėjo važiuojantį automobilį „VW“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jo akivaizdoje vairuotojo puse kliudė stovintį automobilį „HONDA“. Po eismo įvykio automobilis „VW“ nesustojo ir važiavo toliau. Maždaug Tilto g., ties pėsčiųjų perėja, įrengta ties Šventaragio g., automobilis sustojo. Sustojo ir jis. Išlipo iš automobilio ir priėjo prie „VW“ automobilio vairuotojo pusės. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyras apie 30 metų amžiaus, vilkėjo tamsios spalvos rūbais, turėjo barzdą. Vyras jam pasirodė neblaivus, todėl nieko nelaukęs paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Vyras automobilyje buvo vienas. Maždaug po penkių minučių „VW“ automobilis pradėjo važiuoti Šventaragio g. į Mindaugo tilto pusę. Važiavo iš paskos jo. T. Kosciuškos g., ties Operos ir baleto teatru, automobilis „VW“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša atsitrenkė į priešais jį važiavusį automobilį. Automobilio „VW“ vairuotojas išlipo iš automobilio. Iki atvykstant policijos pareigūnams vyras buvo jo (liudytojo) akivaizdoje ir jokių skysčių nevartojo. Atvykusiems policijos pareigūnams jis nurodė automobilio „VW“ vairuotoją. „VW“ automobilio vairuotojo anksčiau matęs nėra ir nepažįsta (b.l. 41-44).

Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 4 d., 23.57 val., BPC buvo gautas D. K. pranešimas apie galimai neblaivų automobilio „VW“ vairuotoją ir minėto automobilio sukeltus eismo įvykius (b. l. 6).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus I-ojo poskyrio Specialisto P. L. 2022 m. lapkričio 5 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 23.58 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Tilto g. 2, Vilniuje, automobilis „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu ir susisiekus su pranešėju telefonu, jis paaiškino, kad minėtas automobilis iš eismo įvykio vietos Tilto g. pasišalino ir sukėlė kitą eismo įvykį Arsenalo - T. Vrublevskio g. sankryžoje. Paaiškėjo, kad eismo įvykyje dalyvauja automobilis „VW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir automobilis Audi valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. K. Nuo A. T. sklido aitrus alkoholio kvapas, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARYE-0404, jam buvo nustatytas 2,16 ir 2,01 promilių neblaivumas. E. K. paaiškino, kad stovėjo trečioje eismo juostoje Arsenalo g. ties sankryža su T. Vrublevskio g., laukdamas leidžiamo šviesoforo signalo, kai į jo automobilį atsitrenkė priešinga kryptimi atvažiavęs automobilis „VW“. E. K. pastebėjo, kad kito automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus. Eismo įvykio vietoje buvęs pranešėjas D. K. nurodė, kad automobilio „VW“ vairuotojas apgadino Tilto g. stovintį automobilį. Nuvykus į nurodytą vietą, prie Tilto g. 6 namo, pastebėtas apgadintas automobilis „Honda“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Su minėto automobilio savininke susisiekti nepavyko, todėl jai buvo paliktas šaukimas atvykti į KPS dėl eismo įvykio. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti tik automobiliai. (b. l. 10).??

Iš 2022 m. lapkričio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad Arsenalo g. - T. Vrublevskio g. apžiūrėtas automobilis VW, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 11-15).???

Iš 2022 m. lapkričio 4 d. Neblaivumo nustatymo akto nustatyta, jog A. T. 2022 m. lapkričio 4 d. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, po ko atlikus tikrinimą prietaisu Drager Alcotest 6810 Nr. ARYE 0404, pirmu pūtimu 2022 m. lapkričio 5 d., 00.05 val., nustatytas 2.16 prom. neblaivumas, antru pūtimu 2022 m. lapkričio 5 d., 00.21 val., nustatytas 2.01 prom. neblaivumas (b. l. 16-17, 19).

Iš AB „Vilniaus mertologijos centro“ pažymos nustatyta, kad alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARYE 0404 patikros sertifikatas Nr. 168078 galioja iki 2022 m. lapkričio 18 d. (b.l. 18).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad transporto priemonės „VW Golf Plus“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra G. T. (b.l. 21).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „VW Golf Plus“ 1.9 TDI Comfortline 2007 m. gamybos, vidutinė kaina 2022 m. lapkričio mėn. Lietuvoje yra 3190 eurų su PVM (b. l. 23).?

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. T. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieš sėsdamas už vairo, automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. K. parodymai, alkotesterio Drager Alcotest 6810 (patikros sertifikatas Nr. 168078) rodmenų kvitai, kuriuose užfiksuota, jog asmeniui 2022 m. lapkričio 5 d., 00.05 val., nustatyta 2.16 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o 00.21 val. – 2.01 prom. alkoholio koncentracija iškvėptame ore, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad A. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. T. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, A. T. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, A. T. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, kaltinamasis yra dar pakankamai jauno amžiaus. Teismo posėdyje A. T. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumažinti jų pavojingumo. A. T. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. T. laiduotoju prašo būti paskirta jo motina G. T. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes ją ir kaltinamąjį sieji labai artimi ir glaudūs santykiai, nors gyvena skirtinguose miestuose, tačiau bendrauja kasdien telefonu, sūnus dažnai grįžta į namus (duomenys neskelbtini). Jie daug bendrauja, sūnus jai pirmajai pranešė apie nagrinėjamą įvykį, jis pats suprato, kaip negerai pasielgė, kokią įtaką toks jo elgesys daro tiek jam pačiam, tiek ir aplinkiniams. Ji niekaip negali pateisinti sūnaus poelgio. Yra įsitikinusi, kad savo pavyzdžiu, nuolatiniu ryšio palaikymu, pokalbiais galės daryti sūnui teigiamą įtaką, kad toks jo elgesys ateityje nepasikartotų.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja G. T. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti A. T. elgesį, negalinti jo pateisinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad G. T. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant G. T. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant G. T. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo ir laiduotojos itin ilgalaikius santykius, nagrinėjamu atveju, papildomų priemonių, t. y. užstato, taikymas, nėra būtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. T. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų.

Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje A. T. nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą, į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, bei į tai, kad įvykio metu jam visgi nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2.01 prom.) kuris žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), kaltinamajam nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, nesiekiantis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkio. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 PK –ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo, kuriuo paskirta A. T. kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 61).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – G. T. (b. l. 21), tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas A. T., taip pat teisme apklausta G. T. nurodė, kad faktinis šio automobilio valdytojas yra būtent A. T., kadangi, nors automobilis yra registruotas G. T. vardu, tačiau automobilis buvo dovana A. T. ir tik jis naudojasi automobiliu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visgi sprendžia, jog šioje byloje taikytinas būtent transporto priemonės, o ne jos vertės, konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. gegužės 8 d. apribotos nuosavybės teisės į automobilį „VW Golf Plus“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), turto saugotoju paskiriant automobilio savininkę G. T. (b. l. 25). Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje automobilis „VW Golf Plus“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas G. T. vardu (faktiškai valdomas ir naudojamas – A. T.), konfiskuotinas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. T. priteistinos 55 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės A. Grinevič darbo užmokestis. Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį – A. T. yra nedirbantis, negaunantis pajamų, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. T., iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo G. T. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos t. y. 2022 m. lapkričio 8 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti G. T. priklausantį automobilį „VW Golf Plus“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu G. T. turtui paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „VW Golf Plus“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

A. T. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti– įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, siekiant informuoti apie A. T. paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. T., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.