Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. A. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 16 d. Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė žinomai melagingą 2015 m. sausio 15 d. pareiškimą iškelti baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo persiųstas Kauno miesto Centro policijos komisariatui, esančiam Kęstučio g. 42, Kaune, kuriuo tyčia, turėdamas tikslą melagingai pranešti apie nebūtą nusikaltimą ir tokiu būdu melagingai įskųsti K. K., neva padariusią nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o būtent, jog K. K., tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, už jį pasirašė (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiuose bei (duomenys neskelbtini) skolos raštelyje ir šiuos dokumentus pateikė Kauno apylinkės teismui, siekdama iš jo apgaulės būdu prisiteisti skolą, bei 2015 m. sausio 23 d., laikotarpiu nuo 11.05 val. iki 12.00 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate medžiagos, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patikslinimo metu bei 2015 m. vasario 19 d., laikotarpiu nuo 13.15 val. iki 13.45 val., jau pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, tyčia davė žinomai melagingus parodymus, nepagrįstai apkaltindamas K. K. nebūtų nusikaltimų padarymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, kuriai šio melagingo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įteiktas nutarimas ją apklausti specialiąja liudytoja dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, o jos namuose atlikta krata. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatui, esančiam Kęstučio g. 42, Kaune, pateikė žinomai melagingą 2015 m. rugpjūčio 3 d. papildomą pranešimą apie padarytą nusikaltimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) prie jau pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, kuriuo tyčia, turėdamas tikslą melagingai pranešti apie nebūtą nusikaltimą ir tokiu būdu melagingai įskųsti K. K., kaip padariusią nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad K. K., tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, už jį parašė jo vardą ir pavardę ant (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. 9duomenys neskelbtini) ketvirto lapo po darbo sutarties pakeitimu bei parašė jo vardą, pavardę ir jo vardu pasirašė ant (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl automobilio skyrimo bei eksploatacijos tvarkos nustatymo“ ir (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl automobilio skyrimo bei eksploatacijos tvarkos nustatymo“, kuriuos pateikė Kauno apylinkės teismui, siekdama apgaulės būdu išvengti prievolės – atsiskaityti su juo kaip buvusiu darbuotoju.

Nuteistasis T. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2018 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas nuteistajam T. A. 30 MGL dydžio baudą pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teigiama, kad skolą įmonės direktorei K. K. apeliantas grąžino, kai ji buvo išskaičiuota iš jo darbo užmokesčio, tačiau direktorė išsaugotą ir pakoreguotą skolos raštelį pateikė teismui neva jis negrąžino skolos. Pažymima, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl įmonės direktorė neatskaitė skolos iš jo darbo užmokesčio anksčiau, o likus trims dienoms iki T. A. išėjimo iš darbo dar išmokėjo jam avansą. Nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad įmonės direktorė ne kartą liepė įmonės darbuotojams pasirašinėti ant tuščių lapų, norėdama vėliau tai panaudoti dokumentų klastojimui.Skunde taip pat pažymima, kad Alytaus apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta neteisinga informacija, kadangi įmonės direktorė K. K. nepateikė savanoriškai dokumentų originalų, su padirbtais nuteistojo parašais. Tačiau policijos tarnybiniai pranešimai įrodo, kad K. K. su sutuoktiniu vengė perduoti prašomus dokumentus, taip pat slapstėsi ir melavo, kad neva reikalingi dokumentai yra perduoti teismui. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderio apeliantas negalėjo pasirašyti, nes tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę, ką patvirtina įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas ieškinys, kuriame nurodyta, kad T. A. nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. gegužės 3 d. buvo komandiruotėje. Tuo tarpu dokumento pasirašymo faktą 2014 m. balandžio 6 d. patvirtino teismo posėdyje apklausiama direktorė K. K.. Akivaizdu, kad apeliantas fiziškai būti dviejose vietose vienu metu negalėjo. Kas įrodo, kad jo parašas ant duomenys neskelbtini) išlaidų orderio yra suklastotas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji K. K. prašo atmesti nuteistojo T. A. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir 2018 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį palikti galioti. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Simona Naskauskaitė prašo nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo T. A. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš apelianto skundo turinio, apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą bei nurodo tas pačias aplinkybes, kurios apylinkės teismo jau buvo ištirtos ir įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes; apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nurodė ir vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (nukentėjusiosios, paties nuteistojo parodymus), kitus rašytinius byloje esančius įrodymus – (duomenys neskelbtini) pareiškimą, (duomenys neskelbtini) pareiškimą, (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą, ir padarė atitinkamas išvadas dėl jų. Pats apeliantas savo skunde iš esmės nenurodė jokių naujų duomenų, kurių būtų netyręs ar neaptaręs savo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistojo T. A. kaltės, argumentuotai nurodė, kuo grindžiama apelianto kaltė ir kodėl teismas atmetė jo parodymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, tačiau teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus įvykdė, priimtas nuosprendis yra motyvuotas ir pagrįstas.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Nusikaltimas padaromas tyčinės kaltės forma ir žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis 2015 m. sausio 15 d. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą K. K. atžvilgiu dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo bei 2015 m. sausio 23 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate pateikto pareiškimo patikslinimo metu, ir 2015 m. vasario 19 d. jau pradėto pagal jo pareiškimą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu apklausiamas liudytoju, būdamas įspėtas dėl melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, pranešė apie padarytus nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje – dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderių, (duomenys neskelbtini) skolos raštelio suklastojimo, BK 182 straipsnio 1 dalyje – sukčiavimo, t. y. minėtų neva suklastotų dokumentų pateikimo Kauno apylinkės teismui siekiant apgaulės būdu iš nuteistojo prisiteisti skolą. Taip pat tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2015 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatui pateikė žinomai melagingą papildomą pranešimą apie padarytą nusikaltimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) prie jau pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, dėl K. K. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl pasirašymo T. A. vardu ir pavarde ant (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirto lapo, (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl automobilio skyrimo bei eksploatacijos tvarkos nustatymo“ ir (duomenys neskelbtini). įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl automobilio skyrimo bei eksploatacijos tvarkos nustatymo“) bei BK 182 straipsnio 1 dalyje (minėtų dokumentų pateikimo Kauno apylinkės teismui, siekiant apgaulės būdu išvengti prievolės – atsiskaityti su juo kaip buvusiu darbuotoju). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad dėl aukščiau nurodytų pareiškimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, šio tyrimo metu buvo atlikta krata K. K. darbo vietoje, K. K. buvo apklausta, ji turėjo vykti į policijos komisariatą ir duoti laisvosios rašysenos pavyzdžius, kad būtų galima atlikti rašysenos ekspertizės tyrimą, o 2016 m. sausio 26 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokurorės nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aukščiau aptarti duomenys, nukentėjusiosios K. K. parodymai, kai ji parodė, kad jos akivaizdoje T. A. pats pasirašė (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiuose, (duomenys neskelbtini) skolos raštelyje, (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje, (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), ant jokių dokumentų už T. A. ji nepasirašinėjo (1 t., b. l. 185), tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtinanti Teismo ekspertizės centro rašysenos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad minėtuose dokumentuose ties žodžiais „T. A.“ ir eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė pats T. A. (1 t., b. l. 77-80), neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis T. A. pranešė įstaigai ir pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad T. A., net būdamas susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga (1 t., b. l. 155), taigi, tame tarpe ir su 2015 m. gruodžio 22 d. specialisto išvada (1 t., b. l. 77-80), apylinkės teismo posėdžio metu vis tiek tvirtino, kad jis (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiuose, (duomenys neskelbtini) skolos raštelyje, (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje, (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirašė (1 t., b. l. 177), nors tiek 2015 m. gruodžio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ją atitinkančiais nukentėjusiosios parodymais neginčijamai nustatyta, kad kasos išlaidų orderiuose (duomenys neskelbtini) ties žodžiais ,,T. A.“ ir eilutėje ,,gavėjo parašas“ pasirašė T. A., (duomenys neskelbtini) skolos raštelyje savo parašu pasirašė T. A., (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirto lapo viršutinėje dalyje vardą ir pavardę parašė T. A., (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl automobilio skyrimo bei eksploatacijos tvarkos nustatymo“ bei (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl automobilio skyrimo bei eksploatacijos tvarkos nustatymo“, įrašą ,,T. A.“ parašė ir greta pasirašė T. A.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderio apeliantas negalėjo pasirašyti, nes tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę.

Tokį kategorišką nuteistojo T. A. kaltės neigimą ir tendencingą siekimą nekaltą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už žinomai nebūtų nusikaltimų įvykdymą patvirtina ir jo pareiškimų pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, turinys. Iš 2015 m. sausio 15 d. pareiškimo Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, matyti, kad apeliantas aiškiai nurodė, kad įmonės, kurioje anksčiau dirbo, direktorė K. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir pateikė suklastotus dokumentus, t. y. skolos raštelį ir kasos išlaidų orderius, prašydama iš apelianto priteisti 1500 litų skolą, tvirtino, kad šiuose dokumentuose jo parašo nėra, įmonės direktorė turėjo galimybę vienašališkai pasirašyti šiuos dokumentus už jį, todėl tikslinga atlikti rašysenos ekspertizę (1 t., b. l. 54). Patikslintame 2015 m. rugpjūčio 3 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo apeliantas taip pat nurodė, kad įmonės direktorė K. K. pateikė Kauno apylinkės teismui, nagrinėjančiam ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, papildomus suklastotus dokumentus – (duomenys neskelbtini) darbo sutartį, (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti atsakomybės atsiskaitant su buvusiu darbuotoju T. A. Šiuose dokumentuose apeliantas nepasirašė (1 t., b. l. 59-60). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokie kategoriški nuteistojo teiginiai, kad parašai yra ne jo ir kad tokią aplinkybę lengvai nustatys rašysenos ekspertizė, patvirtina, kad nuteistajam abejonių dėl savo reiškiamų kaltinimų ir jų turinio nebuvo. Todėl įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. A., pranešdamas Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui apie žinomai nebūtų nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, žinojo ir suprato, kad jo pateikiama informacija neatitinka tikrovės. Tai reiškia, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia pateikė melagingus pareiškimus, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas K. K. atžvilgiu. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo T. A. veiką kvalifikavo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą (lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą sunkinančią aplinkybę, ankstesnius teistumus, tai, kad šią veiką padarė turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, galiojančias administracines nuobaudas, tai, kad dirba) ir pagrįstai T. A. paskyrė 30 MGL dydžio baudą, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir T. A. pagrįstai už melagingą K. K. įskundimą įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nuteisė pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Įvertinus tai, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o tenkinti nuteistojo T. A. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.