Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Antano Ablingio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimo G. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

G. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji, laikinai eidama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Liturimex“ viešbučiai direktorės pareigas, leido bendrovėje dirbti R. G., nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV teritorinis skyrius) apie asmens priėmimą į darbą. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio reikalavimai, o padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir įvertino surinktus įrodymus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d. Alytaus AVMI operatyvaus patikrinimo metu UAB „Liturimex“ viešbučiai priklausančiame viešbutyje „Regina“ rasta nelegaliai dirbanti R. G., su kuria nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie asmens priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo surašytas bendrovės direktoriaus pareigas laikinai ėjusiai G. R..

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. R. bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai nebuvo pranešta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. R. teismo šaukimai buvo siunčiami du kartus pagal asmens gyvenamąją vieną ir vieną kartą pagal asmens darbovietę. Pagal asmens gyvenamąją vietą siųsti teismo šaukimai grįžo neįteikti, kadangi į pranešimus nebuvo atsiliepta. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismo šaukimai buvo siunčiami tinkamu adresu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. R. sąmoningai vengė priimti teismo siųstus šaukimus ir piktybiškai vengė atvyti į bylos nagrinėjimą teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą G. R. nedalyvaujant. Be to, siekiant užtikrinti asmens teises, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka. Į teismo posėdį atvyko G. R. bei jos atstovas advokatas Domantas Skebas, kurie turėjo galimybę pasisakyti dėl nagrinėjamos bylos. Taigi Apeliantės teisė dalyvauti bylos nagrinėjime nepažeista.

R. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad bendrovės viešbutyje dirbo kambarine nuo 2009 m. rugpjūčio 23 d. nesudariusi darbo sutarties, tačiau iš byloje esančios R. G. darbo sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta 2009 m rugpjūčio 21 d. (b. l. 14). Pagal šią darbo sutartį darbuotojos darbo pradžios diena numatyta 2009 m. rugpjūčio 24 d. Pažymėtina, kad pagal DK 98 straipsnį nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas ne tik tada, kai nesudaryta darbo sutartis, bet ir tada, jeigu apie asmens priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Pažeidimo, kuris iš esmės yra trunkamasis, darymo metu galiojusių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-256 patvirtintų 1-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir 2-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.1 punktas numatė, kad draudėjas 1-SD pranešimą privalo pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Remiantis taisyklėmis, VSDFV teritoriniam skyriui apie R. G. priėmimą į darbą turėjo būti pranešta ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 23 d., t. y. dieną prieš numatytą darbo pradžią. Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3) nustatyta, kad apie R. G. priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta 2009 m. rugpjūčio 28 d. Atsižvelgiant į tai, VSDFV teritoriniam skyriui apie R. G. priėmimą į darbą buvo pranešta pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, todėl asmens darbas laikytinas nelegaliu.

Apeliaciniame skunde G. R. nurodė, kad bendrovės direktorius neturėjo teisės atšaukti save iš pareigų ir paskirti vietoje savęs kitą asmenį. Iš byloje esančio UAB „Liturimex“ viešbučiai generalinio direktoriaus R. A. įsakymo kopijos (b. l. 20) matyti, kad G. R. buvo pavesta laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas R. A. kasmetinių atostogų metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantys bendrovės įstatai nenumato bendrovės vadovo pavadavimo tvarkos, todėl bendrovės vadovas įsakymu turi teisę skirti pavaduojantį asmenį savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu. Be to, G. R. prisiėmė jai įsakymu suteiktas generalinio direktoriaus teises ir pareigas bei to neginčijo, o priešingai, savo valią išreiškė vykdydama generalinio direktoriaus funkcijas, t. y. būdama UAB „Liturimex“ viešbučiai atstovu – darbdaviu, priėmė į darbą R. G. kambarinės-valytojos pareigoms.

Apeliaciniame skunde G. R. taip pat nurodė, kad ji nėra tinkamas pažeidimo subjektas dėl to, jog ji bendrovės direktorių pavadavo tik vieną kalendorinę dieną, t. y. 2009 m. rugpjūčio 21 d., todėl už pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui apie priimtą dirbti asmenį yra atsakingas tas asmuo, kuris ėjo direktoriaus pareigas tą dieną, kai turėjo būti išsiųstas pranešimas, t. y. 2009 m. rugpjūčio 23 d. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo Apeliantės argumentu. Paskutinė diena, kurią, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, turėjo būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie R. G. priėmimą į darbą, buvo 2009 m. rugpjūčio 23 d. Tą dieną G. R. nebeturėjo įgaliojimo laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas, kartu ir nebeturėjo pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie R. G. priėmimą į darbą. Ši pareiga teko bendrovės direktoriui R. A.. Nepaisant to, kad 2009 m. rugpjūčio 23 d. buvo sekmadienis (poilsio diena), tačiau iki šios dienos pabaigos R. A., būdamas UAB „Liturimex“ viešbučiai generaliniu direktoriumi, turėjo pareigą susipažinti su minėta darbo sutartimi ir atitinkamai imtis priemonių, kad R. G. priėmimas į darbą būtų teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai įformintas. Be to, minėtų Taisyklių 8 punktas numato, kad 1-SD pranešimas ir 2-SD pranešimas teikiamas siunčiant elektroninį dokumentą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Tai reiškia, kad teisės aktais suteikta galimybė apie asmens priėmimą į darbą pranešti VSDFV elektroniniu būdu ir nėra būtina tai atlikti darbo dieną ar minėtos institucijos darbo laiku. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. R. nėra tinkamas subjektas, kurį galima traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju G. R. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. R. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.