- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-14
- Bylos Nr.
- A-575-631-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Kauno teritorinei muitinei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovams Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno teritorinės muitinės 2002 - 2004 m. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį -6162,67 Lt. Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad ji dirba Kauno teritorinėje muitinėje nuo 2002 m. liepos 1 d. Paaiškino, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l str. 3 d., Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, jai už darbą buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, kadangi nesant lėšų buvo taikytas indeksavimo koeficientas. Kokiais konkrečiai individualiais teisės aktais ir kokio dydžio indeksavimo koeficientas buvo taikomas, nežinojo, nes su Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymais nebuvo supažindinta. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ pripažino, kad Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai bei šiuo nutarimu patvirtintos Taisyklės prieštarauja Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 d., 29 str., 48 str. 1 d. bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Pareiškėjos teigimu, Vyriausybės neteisėti veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Be to, jai žala buvo padaryta ne tik Vyriausybės veiksmais, bet ir Kauno teritorinės muitinės veiksmais, kuri vykdydama neteisėtą Vyriausybės sprendimą, nepagrįstai iš to gavo naudos (be teisinio pagrindo įgijo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį). Atsakovai pažeidė jos teisę gauti visą priklausantį darbo užmokestį. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad tokia teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 str.). Pareiškėjos nuomone, remiantis Civilinio kodekso 6.237 str. 1 ir 2 d., neišmokėtas lėšas atsakovai privalo jai grąžinti. Dėl nepagrįsto praturtėjimo padarytą žalą atsakovai, remiantis Civilinio kodekso 6.279 str., turėtų atlyginti solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovai prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose nurodė, kad apskaičiuotas lėšų poreikis Kauno teritorinės muitinės pareigūnams viršijo atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, todėl Kauno teritorinės muitinės pareigūnų – karjeros valstybės tarnautojų - darbo užmokestis, tame tarpe ir pareiškėjos, buvo skaičiuojamas taikant indeksavimo koeficientus 2002 metų II pusmetį, 2003 metais ir 2004 metų I ir II ketvirčiais. Indeksavimo koeficientai buvo taikomi vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“. Atsakovai nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu pripažino, kad minėtų teisės aktų nuostatos, nustatančios indeksavimo koeficientų taikymą apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, prieštarauja Konstitucijai. Tačiau pripažinus įstatymą ar jo dalį prieštaraujančiais Konstitucijai, toks įstatymas ar jo dalis netaikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas. Paaiškina, kad Kauno teritorinės muitinės viršininkas, išleisdamas įsakymus dėl muitinės pareigūnų darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo, veikė teisėtai ir tuo metu galiojusių teisės aktų nepažeidė. Valstybės tarnautojų veiksmai, taikant indeksavimo koeficientą buvo teisėti, todėl valstybei negali atsirasti civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 2.271 str. Be to, pareiškėja dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo į teismą kreipėsi jau po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, nors apie tai, kad jai yra taikomas indeksavimo koeficientas turėjo žinoti nuo tada, kai negavo viso priklausančio darbo užmokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja skundą grindė nepagrįstu atsakovų praturtėjimu dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, tokiu būdu padarant jai žalą, susijusią su atsakovų deliktine atsakomybe (CK 6.263, 6.271, 6.273 str.). Teismas nustatė, kad pareiškėjai darbo užmokestis jos nurodytu laikotarpiu, taikant indeksavimo koeficientą, buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymais. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymų priėmimo ir taikymo metu galiojo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio pakeitimo įstatymo l str. 3 d. nuostatos, Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 patvirtintos Darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmečio taisyklės ir Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno teritorinėje muitinėje 2002 m. II pusmetyje bei 2003 - 2004 metais darbo užmokesčio lėšų poreikis viršijo teritorinei muitinei patvirtintus asignavimus, todėl pareiškėjai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, taikant darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą. Teismas nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarime buvo pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio pakeitimo įstatymo 1 str. 3 d., Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 patvirtintos Darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmečio taisyklės bei Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 patvirtintų Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių l ir 2 punktai prieštarauja Konstitucijai. Teismas nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti vykdomas iki bus konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai (Konstitucijos 102 str.). Pripažinus įstatymą ar jo dalį prieštaraujančiais Konstitucijai, toks įstatymas ar jo dalis netaikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas bei neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymui (Konstitucinio teismo įstatymo 72 str.). Teismas pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Šiuo atveju, sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo pareiškėjos atžvilgiu buvo įvykdyti iki buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas. Todėl teismas padarė išvadą, kad Kauno teritorinės muitinės veiksmuose nėra CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų civilinės atsakomybės pagrindų, kadangi Kauno teritorinė muitinė, indeksuodama pareiškėjos darbo užmokestį veikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. Teismas taip pat nurodė, administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko ir Vyriausybės veiklos, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, susijusius su Vyriausybės veikla.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovų veikloje nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Paaiškina, kad Vyriausybės veiksmai, priimant 2003-01-17 nutarimą Nr. 53, kiek tai susiję su indeksavimo koeficientu ir viso darbo užmokesčio neišmokėjimu, buvo neteisėti. Tai pripažino Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime. Todėl sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti - neteisėti veiksmai – yra įrodyti. Apeliantas pažymi, kad esant neteisėtiems veiksmams atsakovas, šiuo atveju Kauno teritorinė muitinė, be pagrindo įgijo jai priklausančio darbo užmokesčio dalį, o remiantis CK 6.237 str. 2 d., be pagrindo įgytas turtas turi būti grąžinamas. Apeliantė paaiškina, kad atsakovas Kauno teritorinė muitinė privalėjo vykdyti ir įvykdė neteisėtu pripažintą Vyriausybės nutarimą, todėl yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp Vyriausybės nutarimo ir jai padarytos žalos. Apeliantės nuomone, byloje yra nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, todėl padaryta žala jam turėtų būti atlyginta. Apeliantė taip pat pažymi, kad neteisėti Vyriausybės veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei, todėl šioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šioje byloje turi būti vertinama Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos, veikla. Apeliantės teigimu, žala (nepagrįstas praturtėjimas) jam buvo padaryta tiek Kauno teritorinės muitinės, tiek ir Vyriausybės neteisėtais veiksmais, todėl, remiantis CK 6.279 str., padarytą žalą turėtų atlyginti abu atsakovai solidariai. Pareiškėja D. V. pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius, kad Kauno teritorinė muitinė 2002 - 2004 m. jai neišmokėjo 7289,39 litų.
Muitinės departamentas prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjos apeliacinis skundas neturi būti tenkinamas, kadangi Kauno teritorinės muitinės viršininkas, išleisdamas įsakymus dėl pareigūnų atlyginimų indeksavimo, veikė teisėtai ir tuo metu galiojusių teisės aktų nepažeidė. Nesant valdžios institucijų darbuotojų veiksmuose neteisėtumo, negali atsirasti valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. Muitinės departamento nuomone, teismas teisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas.
Kauno teritorinė muitinė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad teritorinės muitinės veiksmuose nebuvo CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų civilinės atsakomybės pagrindų, nes indeksuodama pareiškėjos ir kitų valstybės tarnautojų darbo užmokestį, muitinė veikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo teisę veikti. Iki Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimo paskelbimo muitinė vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir neturėjo teisės nevykdyti įstatymo ar kito galiojančio teisės akto. Taip pat pažymi, jog Kauno teritorinės muitinės 2002-2004 metų išlaidų sąmatas, kuriose buvo nustatytos lėšos ir darbo užmokesčiui, tvirtino Muitinės departamentas, kaip vienintelis visų Lietuvos muitinei skirtų asignavimų valdytojas ir Kauno teritorinė muitinė negalėjo įtakoti šių lėšų skirstymo proceso. Be to, įstatymuose nenumatyta galimybė išieškoti įstatymų leidėjo padarytą žalą, t.y. įstatymų leidybai taikomas valstybės civilinės atsakomybės imunitetas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliantė prašo priteisti dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Šis reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nelaikytinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir nesietinas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.
Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjai buvo taikomi, vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjai buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jam buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjai.
Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjai metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, A1-638/2005 suformuluota praktika, ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja į teismą kreipėsi laiku, nepraleisdama valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, todėl ji turi teisę į dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą.
Priteisiant dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį, pakanka konstatuoti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005).
Atsakovo pažyma ir paaiškinimai (b.l. 95, 105) patvirtina, kad pareiškėjai dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo buvo nepriskaičiuota 7289,39 litų. Ši suma ir priteistina pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė D. V. reikalavimą priteisti iš atsakovo Kauno teritorinės muitinės neišmokėtą darbo užmokestį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
Pareiškėjos D. V. skundą patenkinti, priteisti D. V. iš atsakovo Kauno teritorinės muitinės 7289,39 litų neišmokėtą darbo užmokestį.
Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.