Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovui Valdemarui Nenartavičiui, administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas juridiniam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau ir – bendrovė), registruotai (duomenys neskelbtini), dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – Statybos įstatymas) 56 straipsnio 13 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-20 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, atliko daugiabučio gyvenamojo namo unikaliu Nr. 1094-0386-3012 kapitalinį remontą, taip pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalių, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto 22 dalies reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 13 dalyje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. J. teismo posėdyje paaiškino, kad skubėjo atlikti darbus nurodytame statybos objekte, gavo ne visus būtinus leidimus. Pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kad galėtų įgyvendinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto projektą, tikėjosi netrukus gauti leidimą ir skubėjo pradėti darbus. Supranta, kad be leidimo nereikėjo to daryti. Statybos leidimą šiuo metu jau yra gavę. Pažeidimą pripažįsta, gailisi, prašo skirti švelniausią nuobaudą.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas Valdemaras Nenartavičius paaiškino, kad institucija atliko patikrinimą dėl Vilniaus miesto senamiestyje, (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų. Buvo nustatyta, kad statybos leidimo bendrovė nėra gavusi, todėl surašytas savavališkos statybos aktas, statybos sustabdymo aktas, nusižengimo protokolas. Prašė skirti nuobaudą sankcijos ribose.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas tyrimo metu pateikė paaiškinimą, kad objektui (duomenys neskelbtini)buvo parengtas ir gautas leidimas pagal Tvarkybos darbų projektą, buvo atliekami statybos darbai ir susiję darbai pagal Tvarkybos darbų projektą, kurie numatyti ir logiškai susiję su kapitalinio projekto sprendiniais. Leidimui gauti buvo pateiktas prašymas. (7 b. l.)

Iš Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad statybos darbai vykdomi 2018-11-20; namo (duomenys neskelbtini)išorėje pakeista stogo danga ir išvaizda iš kiemo pusės – įrengti 5 tūriniai ir 5 plokštuminiai stoglangiai; namo viduje įrengta laiptinė nuo rūsio iki mansardos aukšto, įrengta monolitinė perdanga, perdanga sustiprinta metalinėmis sijomis; pakeistos stogo konstrukcijos – gegnės. (8-9 b. l.)

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatyti namo (duomenys neskelbtini) pakeitimai užfiksuoti nuotraukose. (11-15 b. l. )

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos Savavališkos statybos akte, iš kurio taip pat matyti, kad aptariamas statinys (duomenys neskelbtini)yra gyvenamosios paskirties, priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, yra Kultūros paveldo statinys Vilniaus senamiestyje, nesaugojamoje teritorijoje. (16-19 b. l. )

Iš atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovo teismui pateiktų dokumentų nustatyta: iš Kultūros paveldo departamento leidimo atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus matyti, jog bendrovei leidžiama atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus – restauravimą, remontą, avarijos grėsmės pašalinimą pagal tvarkybos darbų projektą; paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę 2018-06-25 atliko tinkamai atestuotas specialistas. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijos skyriaus leidimo kasti Nr. AK-2269/42/2018 matyti, kad namo (duomenys neskelbtini) restauravimo ir remonto darbams atlikti leidžiama atlikti aptvėrimą (stogo ir pamatų tvarkybos darbai) ardyti ir atstatyti šaligatvį. (21-22, 23 b. l.)

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato juridinių asmenų atsakomybę už savavališką statybą, taip pat statinio savavališką kapitalinį remontą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 67 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Fizinių asmenų atsakomybė už tokius pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352, 353 straipsniuose.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 13 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtinta administracinė atsakomybė už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą. Minėto įstatymo sąvokų išaiškinime nurodyta, kad ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys; statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė daugiabučio gyvenamojo namo patalpų kapitalinio remonto darbus neturėdama statybą leidžiančio dokumento ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas.

Pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra priskiriamas ypatingojo statinio kategorijai, jis nėra saugomoje teritorijoje, tad teismas vertina, kad padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 13 dalį kaip ypatingojo statinio savavališkas, tai yra, neturint reikalingo ir privalomo leidimo, kapitalinis remontas valstybės nesaugomoje teritorijoje, šiais veiksmais pažeidžiant Statybos įstatymo 3 straipsnio ir 14 straipsnio nuostatas, nes bendrovė savo teises siekė įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka negavusi ir neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Teismas nustato savavališkai, ir dėl to neteisėtai, atliktą ypatingojo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbų faktą. Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 13 dalyje, pagrindžia tiek šio asmens atstovo paaiškinimai tyrimo metu ir teisme, tiek fotonuotraukomis užfiksuoti darbai, taip pat faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, savavališkos statybos aktas.

Statybos įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad be statybą leidžiančio dokumento atlikti statinio kapitalinio remonto darbus galima kai tai būtina ir reikalinga avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Teismas pastebi, kad šiuo atveju avarijos ar kitokios nelaimės padarinių nebuvo, todėl buvo leistina atlikti tik tokią darbų apimtį, kuri buvo nurodyta Kultūros paveldo departamento išduotame leidime dėl pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarkomųjų paveldosaugos darbų. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto ir prie jo esančių fotonuotraukų, savavališkos statybos akto duomenimis nustatyta, kad minėtame paveldo leidime nurodytų darbų apimtis tikrovėje buvo žymiai viršyta, dėl ko minėtos Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatos netaikytinos ir nešalina juridinio asmens atsakomybės dėl pažeidimo vykdant tokius statybos darbus, kuriems leidimas būtinas.

Juridinio asmens atsakomybę lengvina aplinkybė, kad pažeidėjo atstovas pripažino padarytą nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, ką patvirtina geranoriškas pažeidėjo atstovo bendradarbiavimas su pažeidimus nustačiusia institucija; atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Teismas, skirdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis, lėšų metinę apyvartą ir gaunamą pelną, būtinumą vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Byloje nėra duomenų, kad juridinis asmuo būtų baustas administracine tvarka. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimo siekia skirdamas sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais, teismas

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 13 dalyje, skirti 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį A14.-165-506/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.