Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-587-899/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-27
Bylos Nr.
1-587-899/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
V. B.
Kaltinamasis
R. K.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-587-899/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02183-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.1; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,nukentėjusiajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., LR pilietė, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai, profesinio išsilavinimo, dirbanti I. J. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja, teista 2013-06-13 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 MGL dydžio bauda, baudos pilnutinai nesumokėjusi, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2013 m. lapkričio 15 d. apie 23.00 val. bute, esančiame Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N70“ 350 Lt vertės su beverte TELE 2 Pildyk SIM kortele bei piniginę 20 Lt vertės, su joje buvusiais 80 Lt, vairuotojo pažymėjimu, išduotu V. B. vardu, pensininko pažymėjimu, išduotu V. B. vardu, AB „Swedbankas“ mokėjimo kortele, nuolaidų kortelėmis, iš viso turto už 450 Lt, tuo padarydama nukentėjusiajam V. B. 450 Lt turtinę žalą.

Kaltinamoji R. K. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta neprisipažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą nuėjo pas žmogų, kurio namie nebuvo, buvo jo draugė, ji (R. K.) turėjo sidro. Pas ją išgėrė pusę butelio sidro, pabuvo apie 30 minučių. Po to susitiko V. B., pradėjo kalbėti, sakė, kad turi sidro, jis sako „užeik“. V. B. ėjo iš tualeto, ji ėjo iš R. link durų. Iš pradžių nebuvo kalbos apie telefono davimą. Kalbėjosi apie sidro išgėrimą. Pas jį pabuvo pusę valandos, po to paprašė išsikviesti taksi. Išsikvietė taksi ir išvažiavo, grįžo namo. Kitą rytą apie 12.00 val. nuėjo į bendrabutį, nuėjo pas A., paskui užėjo pas A., ji minėjo V. B., klausė, ar jie kalbėjosi. Ji (R. K.) sakė „tai pakviesk jį“, ji pakvietė V. B.. Sakė „kviesk policiją, tegul viską aiškinasi“. Jis išėjo. Po to antradienį grįžo iš darbo ir motina pasakė, kad kažkoks vyras buvo atėjęs pas ją. Ketvirtadienį atėjęs V. B. motinai pasakė, kad jos dukra jį apvogė. A. B. sakė netiesą, ji nesėdėjo ir niekam neskambino. Konfliktų su A. B. ar V. B. iki to įvykio nėra buvę. Neprašė SIM kortelės, turėjo pinigų, davė jiems pinigų alui. Jei liudytojas sako, kad ji skambino, tai išklotinėse turi matytis kam skambino. Vienaip yra parašyti parodymai, kitaip jie kalba. Telefoną turėjo pati ir kortelės nesidėjo. Pas V. B. kambaryje viena nebuvo, gal jis ir buvo nusisukęs. Kaltę lengviausiai suversti R. K., nes V. B. pasakymas „žmonės šneka“. Su A. B. yra turėjusi konfliktą dėl jo dingusių telefonų. Nežino kuris meluoja. A. B. parodymus girdėjo, bet žino, kad pati neskambino. Kad A. B. nukentėjusiojo nepažįsta, girdėjo.

Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad kaltinamoji yra buvusi jo kaimynė, tarp jų jokių piktumų nėra. Lapkričio 15 d. ėjo iš tualeto, sutiko R. K.. Rakino kambario duris, ji pasakė „neturiu telefono, negaliu išsikviesti taksi automobilio“. Jis jai padavė telefoną, ji paskambino, sako „septintas“, operatorė jai pasakė, kad užimtas ir liepė paskambinti už 15 minučių. Ji turėjo sidro, atsisėdo, nusivilko švarką, laukė 15 minučių, ji užsinorėjo į tualetą. Skambino į taksi firmą, bet dar buvo užimta. Paskui ji išbėgo į automobilį, pažiūrėjo, kad nėra telefono, piniginės. Jai skambino, nes galvojo, kad netyčia telefoną išsinešė, rašė žinutę. Po to pamatė numestą piniginę ir suprato, kad jį apvogė. Iškvietė pareigūnus, jie atvyko apie 01.00 val. Užblokavo korteles, parašė pareiškimą. Tai buvo prieš 24.00 val. Ji atsinešė nugertą butelį sidro. Ji norėjo išsikviesti M., bet neturėjo telefono. Ji buvo lengvai apsvaigusi, kvapas buvo. Daiktų pasigedo būdamas namie. Po įvykio su ja buvo susitikęs. Jam yra svarbūs dokumentai, vairuotojo pažymėjimas, banko kortelės. Sakė, jeigu jas grąžins, pretenzijų neturės. Po kelių dienų sutiko R., ji sakė „aš nieko neturiu“. Prieš porą savaičių dar išgėrusi norėjo užeiti. Įvykio metu bute daugiau nieko nebuvo. Suklydo, kad ją įleido. Nežino kokiai taksi firmai ji skambino. Neteko vairuotojo pažymėjimo, banko kortelės, pensininko pažymėjimo, pinigų 80 Lt, kurie buvo po 50, 20 ir smulkiomis kupiūromis ir telefono NOKIA 70. Telefoną pirko lombarde prieš metus ar du. Ant palangės buvo piniginė su automobilio dokumentais, piniginė su pinigais buvo stalčiuje. Jai išėjus, dingo viena piniginė. Ji pas jį prabuvo apie pusę valandos. Piniginę jai atėjus padėjo į stalčių dėl saugumo. Ji tai galėjo matyti, nes buvo tame pačiame kambaryje. Ji tik atėjusi įpylė sidro, rūkė. Jis išgėrė sidrą. Kai pajuto, kad po kojomis piniginė su dokumentais, pažiūrėjo, kad nėra kitos piniginės stalčiuje. Ji nusivilko striukę, paprašė tualeto rakto. Jis ėjo į prieškambarį paimti rakto, užtruko 1-2 sekundes. Paskui ji sako „atnešk striukę“, mano, kad tuo metu ji galėjo paimti piniginę, nes jai reikėjo tik ranką ištiesti. Bendrabutyje nebendrauja su niekuo. Dėl įvykio žmonės sakė, kad jis ne pirmas jos apvogtas. Kortelės numerio neprisimena, tą dieną taksi nekvietė. A. B., D. jam yra negirdėti. Kitų žmonių kartu nebuvo. Gyvena pas draugę, tą vakarą buvo grįžęs. Telefonas Tele2 tinkle, PILDYK kortelė. Stalčiukas atsidaro tyliai, išėjus iš kambario jis nesimato. Kiti dokumentai buvo kitoje piniginėje. Telefono prašė 23.00 val. Kortelė buvo papildyta 20 Lt. Telefoną „Nokia 70“ įvertino 350 Lt, nes tokie nauji telefonai labai brangūs, tokią sumą mokėjo pirkdamas iš lombardo 2011 metais. Nemano, kad jo suma turėtų būti mažesnė. Piniginę pirko prieš du metus. Už naujus dokumentus sumokėjo, šiai dienai jau turi naujus. Mano, kad kaltinamoji meluoja. Civilinį ieškinį palaiko, nors jam žala buvo padaryta didesnė. Prarado darbą, kuris jam buvo siūlomas, nes neturėjo dokumentų.

Liudytojas E. D. teisme parodė, kad R. K. yra kaimynė, jis gyvena (duomenys neskelbtini). V. B. nepažįsta. Su R. K. šventė, ji pasiskolino telefoną, įsidėjo į jį kortelę, po to telefoną atidavė. Jie buvo pas A. B. adresu (duomenys neskelbtini). Telefonas buvo NOKIA. Pasiskolinusi telefoną, grąžino, dabar nepamena. Ji telefoną pasiskolino iš A. B.. Tai vyko dieną, apie 13.00 val. Aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek dabar prisiminė vienodai. Yra geriantis. Pas tyrėją kalbėjo neblaivus, ką jam sakė, buvo tiesa. Kam R. K. skambino, neklausė. Telefoną ji pasidėjo ant stalo. Gali būti, kad R. K. išėjo pirma, ar telefonas pas A. B. liko, nežino. Apklausą skaitė, ji parašyta teisingai. Telefoną R. K. atidavė. Ką kalbėjo pas tyrėją, nepamena, buvo girtas, kad greičiau būtų, pasirašė. Telefoną R. K. padėjo ant stalo, kur telefonas dingo vėliau, nežino. Ji turėjo savo telefoną, bet jis buvo išsikrovęs. Pasiskambinusi ji grąžino telefoną. A. B. jai davė telefoną. Savo telefoną R. K. laikė rankinėje. Pasinaudojusi telefonu, ji išsiėmė kortelę ir įsidėjo atgal į savo telefoną. Susitikęs su R. K. pakalbėjo, paprašė cigaretės, paklausė kaip brolis. Nežino kieno buvo telefonai, jam nebuvo įdomu, jis gėrė. Ką sakė tyrėjui, nepamena. Matė, kad mėtėsi kortelės, o kieno ir kuri buvo, nežino.

Liudytojas M. Z. teisme parodė, kad R. K. yra jo draugė, ankščiau buvo kaimynė. Ji atvažiuoja į svečius. Nukentėjusysis yra kaimynas, santykiai su juo geri. R. K. atvažiavo į svečius, jis (M. Z.) buvo pas kaimyną A. J. iš 99 buto. R. atėjo į svečius, išgėrė sidro ir išėjo, buvo ne vėlus metas. Atsisveikinusi ji išėjo važiuoti namo. Turbūt važiavo taksi automobiliu, nes ji sakė, kad išsikvies. Jis (M. Z.) telefono neturėjo, ji taip pat turbūt neturėjo. Kitą dieną V. B. jam pasakė, kad dingo jo telefonas, 80 Lt ir dokumentai. Sakė, kad paėmė R.. Nežino kokiu tikslu ji nuėjo pas V. B.. V. B. sakė, kad ji atėjo pasiskolinti telefono. Su R. K. nekalbėjo apie įvykius. Susitikę buvo senokai.

Liudytojas P. P. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. R. K. yra matyta iš matymo. Liudytojus, apklaustus byloje, pamena. Liudytojai buvo adekvatūs, kalbos rišlumas normalus. Tiksliai negali pasakyti, ar liudytojas E. D. buvo blaivus, tačiau jis buvo adekvatus. Jei atliko apklausą, tai matė, kad supranta ką šneka ir kaip šneka. Pagrindinis liudytojas yra jo draugas. Asmuo pasakojo nuosekliai. Apklausa vyko iš ryto. Nepamena, ar apklausos protokolą asmuo pats skaitė, ar jam perskaitė, jis pastabų nereiškė. Jis tvirtino, kad buvo atėjęs į R. gatvę. Tvirtino, kad R. K. pažįsta.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad R. K. matyta, ji pažįstama, bendrauja su jos broliu. Gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. R. K. dabar gyvena netoli R. gatvės. Nukentėjusysis nematytas. Grįžus namo iš darbo, pas juos buvo atėjusi R., ji pasiskolino jo telefono SIM kortelę, įsidėjo į savo, pasiskambinusi grąžino. Ikiteisminio tyrimo metu viską pasakojo teisingai. Telefono numerio nepamena, nes jį pavogė. Tyrimo metu numerį įvardino. R. K. turėjo kortelę, bet neturėjo joje sąskaitos. Jo kortele ji naudojosi neilgai, gal 10-15 minučių. Pokalbio negirdėjo, kam skambino, nežino. Telefono nematė, nekreipė dėmesio į jį. Kartu dar buvo sesuo, draugė, bet niekas nekreipė dėmesio, nes visi buvo išgėrę. Padavęs kortelę, nuėjo į kitą kambarį, ji stovėjo virtuvėje.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, R. K. kaltę įrodo nukentėjusiojo V. B., liudytojų A. B., P. P. teisme duoti parodymai, iš dalies liudytojų E. D., M. Z. teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2013-11-21 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta, (duomenys neskelbtini) (6-11 b. l.);

- akistatos tarp liudytojo A. B. ir įtariamosios R. K. metu abu asmenys liko prie savo parodymų (122-123 b. l.);

- akistatos tarp liudytojo D. D. ir įtariamosios R. K. metu abu asmenys liko prie savo parodymų. Nors D. D. nurodė, kad nebepamena, kas kam davė telefoną ar SIM kortelę, bet patvirtino, jog apklausos metu buvo davęs konkretesnius parodymus, nes tada viską prisiminė (124-125 b. l.);

- atlikus V. B. turėtos ir pavogtos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo kontrolę, TELE 2 duomenų bazės pažymoje matyti, jog ši kortelė 2013-10-31 – 2013-11-16 laike buvo naudojama mobiliojo ryšio telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (tai V. B. telefonas), o 2013-11-16, 12.57 val. tame pačiame telefono aparate panaudota kita SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., būtent A. B. naudota SIM kortelė (26-28 b. l.);

- atlikus telefoninių skambučių išklotinės apžiūrą, nustatyta, kad 2013-11-16, nuo 12.57 val. iki 13.01 val. SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytojo A. B. kortelė) buvo panaudota telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (V. B. telefonas), ir tuo metu išsiųsta 19 SMS žinučių trumpuoju numeriu 1504, kuris priklauso mobiliojo ryšio bendrovei TELE 2. Išanalizavus SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo V. B. kortelė), nustatyta, jog šia kortele iki 2013-11-15 naudojosi pats nukentėjusysis, 23.41 val. iš jos skambinta į SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso taksi firmai UAB „D.“. Po vagystės į V. B. SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) gautos įeinančios SMS žinutės iš kitos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat priklauso V. B.. Taip pat iš pavogtos SIM kortelės padarytas išeinantis skambutis į SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso taip pat taksi firmai (37 b. l.).

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad R. K. 2013 m. lapkričio 15 d. apie 23.00 val. bute, esančiame Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 70“ 350 Lt vertės su beverte TELE 2 Pildyk SIM kortele bei piniginę 20 Lt vertės, su joje buvusiais 80 Lt, vairuotojo pažymėjimu, išduotu V. B. vardu, pensininko pažymėjimu, išduotu V. B. vardu, AB „Swedbankas“ mokėjimo kortele, nuolaidų kortelėmis, iš viso turto už 450 Lt, tuo padarydama nukentėjusiajam V. B. 450 Lt turtinę žalą. Visų pirma, pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai apie jo atžvilgiu įvykdytą vagystę yra nuoseklūs, vieningi ir detalizuoti, teisme jo duoti parodymai atitinka tuos parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis aiškiai nurodė, kad turto pasigedo būtent po R. K. apsilankymo jo bute 2013-11-15; tuo metu kitų asmenų bute nebuvo. R. K. taip pat neneigia tos aplinkybės, kad 2013-11-15 vėlai vakare buvo užėjusi pas V. B.. Nukentėjusysis aiškiai nurodė, kokie daiktai buvo iš jo pagrobti, paaiškino kokių šių daiktų vertė, kada jie buvo įsigyti. Teismas, atsižvelgdamas, kad iki 2013-11-15 tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo nebuvo jokių nesutarimų, neturi pagrindo abejoti V. B. duotais parodymais. Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad lapkričio 15 d. ėjo iš tualeto, sutiko R. K.; rakino kambario duris, ji pasakė „neturiu telefono, negaliu išsikviesti taksi automobilio“. Jis jai padavė telefoną, ji paskambino, sako „septintas“, operatorė jai pasakė, kad užimtas ir liepė paskambinti už 15 minučių; ji turėjo sidro, atsisėdo, nusivilko švarką, laukė 15 minučių, ji užsinorėjo į tualetą; skambino į taksi firmą, bet dar buvo užimta; paskui ji išbėgo į automobilį, jis pažiūrėjo, kad nėra telefono, piniginės; jai skambino, nes galvojo, kad netyčia telefoną išsinešė, rašė žinutę; po to pamatė numestą piniginę ir suprato, kad jį apvogė; daiktų pasigedo būdamas namie; įvykio metu bute daugiau nieko nebuvo; ji nusivilko striukę, paprašė tualeto rakto; jis ėjo į prieškambarį paimti rakto, užtruko 1-2 sekundes; paskui ji sakė „atnešk striukę“, mano, kad tuo metu ji galėjo paimti piniginę, nes jai reikėjo tik ranką ištiesti; piniginę jai atėjus padėjo į stalčių dėl saugumo; ji tai galėjo matyti, nes buvo tame pačiame kambaryje. Tai rodo, kad pagal buvusią situaciją kaltinamoji tikrai galėjo pagrobti iš V. B. kaltinime nurodytus daiktus. Liudytojas A. B. teisme parodė, kad grįžus namo iš darbo, pas juos buvo atėjusi R., ji pasiskolino jo telefono SIM kortelę, įsidėjo į savo, pasiskambinusi grąžino; telefono numerio nepamena, nes jį pavogė; tyrimo metu numerį įvardino; R. K. turėjo kortelę, bet neturėjo joje sąskaitos; jo kortele ji naudojosi neilgai, gal 10-15 minučių. Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas A. B. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (19 b. l.). Nors liudytojas E. D. teisme parodė, kad R. K. pasiskolino būtent telefoną, įsidėjo į jį kortelę, po to telefoną atidavė; ji telefoną pasiskolino iš A. B., teismas laiko, kad tai neteisingi liudytojo, kuris yra pažįstamas su kaltinamąja, duoti parodymai, kadangi jie prieštarauja surinktai bylos medžiagai ir šio liudytojo parodymais, duotais teisme, nesiremia. Gi ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. D. aiškiai buvo nurodęs, kad R. K. paprašė jo draugo A. B. jo SIM kortelės bei ją įstatė į savo atsineštą mobiliojo ryšio telefoną; pasinaudojusi A. B. kortele, jam grąžino, o telefoną pasiliko sau. Įvertinus tokį duotų parodymų pasikeitimą, teismas sprendžia, kad liudytojas E. D. teisme iš esmės bandė lengvinti kaltinamosios teisinę padėtį. Juolab, kad liudytoju apklaustas P. P. teisme parodė, kad liudytojus, apklaustus byloje, pamena; liudytojai buvo adekvatūs, kalbos rišlumas normalus; tiksliai negali pasakyti, ar liudytojas E. D. buvo blaivus, tačiau jis buvo adekvatus; jei atliko apklausą, tai matė, kad supranta ką šneka ir kaip šneka; asmuo pasakojo nuosekliai; nepamena, ar apklausos protokolą asmuo pats skaitė, ar jam perskaitė, jis pastabų nereiškė. Tokiu būdu teismas remiasi liudytojo E. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (20 b. l.). Taip pat kritiškai vertintini ir liudytojo M. Z. duoti parodymai, nes R. K. yra jo draugė, todėl jis gali siekti padėti jai išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamosios R. K. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, akistatos protokolai. Be to, atlikus V. B. turėtos ir pavogtos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo kontrolę, TELE 2 duomenų bazės pažymoje matyti, jog ši kortelė 2013-10-31 – 2013-11-16 laike buvo naudojama mobiliojo ryšio telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (tai V. B. telefonas), o 2013-11-16, 12.57 val. tame pačiame telefono aparate panaudota kita SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), t.y., būtent A. B. naudota SIM kortelė (26-28 b. l.). Atlikus telefoninių skambučių išklotinės apžiūrą, nustatyta, kad 2013-11-16, nuo 12.57 val. iki 13.01 val. SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytojo A. B. kortelė) buvo panaudota telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (V. B. telefonas), ir tuo metu išsiųsta 19 SMS žinučių trumpuoju numeriu 1504, kuris priklauso mobiliojo ryšio bendrovei TELE 2. Išanalizavus SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo V. B. kortelė), nustatyta, jog šia kortele iki 2013-11-15 naudojosi pats nukentėjusysis, 23.41 val. iš jos skambinta į SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso taksi firmai UAB „D.“. Po vagystės į V. B. SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) gautos įeinančios SMS žinutės iš kitos SIM kortelės Nr. 8-602 49811, kuri taip pat priklauso V. B.. Taip pat iš pavogtos SIM kortelės padarytas išeinantis skambutis į SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso taip pat taksi firmai (37 b. l.). Nors kaltinamajai ir jos gynėjai buvo kilę abejonių dėl nukentėjusiojo turėto mobiliojo ryšio telefono vertės, teismas atsižvelgia, kad nukentėjusiojo pozicija dėl telefono vertės nuosekli per visą procesą, jis aiškiai nurodė, kad telefonas buvo pirktas 2011 metais už 350 Lt. Tai, kad lombardas rašte nurodė, kad 2011 m. vasarą telefonas „Nokia N70“ kainavo apie 120 Lt (193 b. l.), nepaneigia tos aplinkybės, kad nukentėjusysis iš jo pagrobtą telefoną įsigijo būtent už 350 Lt. Atskirų telefonų vertė (net jei jie ir pagaminti tokiu pačiu laiku) gali būti skirtinga priklausomai nuo jų techninės būklės, susidėvėjimo ir kt. dalykų. Be to, pagal gautą bendrovės „Bitė“ atsakymą matyti, kad paskutinė žinoma mobiliojo ryšio telefono „Nokia N70“ vertė buvo tris kartus didesnė nei ją įvardino nukentėjusysis. Todėl teismas nagrinėtinu atveju neturi pagrindo abejoti nurodoma pagrobto telefono verte. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog R. K. kaltė pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį visiškai įrodyta. Kaltinamoji suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi pagrobto turto bendra vertė viršijo 3 MGL, bet neviršijo 250 MGL dydžio sumos.

Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu netiksliai buvo nurodęs iš jo pagrobto mobiliojo ryšio telefono pavadinimą (nurodė „Nokia 70“, o tikslus pavadinimas turi būti „Nokia N70“, tuo pagrindu patikslinamas kaltinimas. Pažymėtina, kad šis kaltinimo patikslinimas nekeičia veikos teisinės kvalifikacijos ir nesunkina kaltinamosios teisinės padėties.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajai R. K. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

R. K., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Nusikalto būdama teista vieną kartą (91-92, 94-96 b. l.), naują nusikaltimą padarė teistumui neišnykęs, todėl LR BK 27 straipsnio prasme yra recidyvistė. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) – kaip pripažino pati R. K., tą vakarą ji buvo išgėrusi sidro; nukentėjusysis teisme parodė, kad R. K. buvo lengvai apsvaigusi, kvapas buvo; liudytojas M. Z. parodė, kad R. K. atėjo į svečius, išgėrė sidro ir išėjo; visa tai patvirtina, kad kaltinamoji tą vakarą buvo vartojusi alkoholio, kuris jos elgesį be jokios abejonės įtakojo. Bausta administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (99-103 b. l.), Pietinės policijos nuovados charakteristikoje nurodyta, kad dėl R. K. elgesio nuovadoje buvo gautas vienas skundas; yra bausta administracine tvarka (109 b. l.); dirbanti UAB „G.“ (89 b. l.), darbo biržoje buvo registruota nuo 2013-01-29 iki 2013-02-07 (88 b. l.). Nėra atlyginusi padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam V. B.. Esant šioms aplinkybėms, siekiant bausmės tikslų (LR BK 41 str.) už nusikalstamos veikos padarymą R. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė su atitinkamais įpareigojimais, numatytais LR BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2013-06-13 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta ir nesumokėta 289 Lt bauda.

R. K. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (126-127 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 565 Lt padarytos turtinės žalos (17 b. l.). 2013-12-09 buvo pripažintas civiliniu ieškovu (18 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad žala atsiradusi dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (360 Lt advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į kaltinamosios turtinę padėtį, šios išlaidos iš jos nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- trys kompaktinės plokštelės su informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. per bausmės atlikimo laiką tęsti darbą, o jo netekus – per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis; būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2013-06-13 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį paskirta ir nesumokėta 289 Lt bauda, ir galutinę subendrinti bausmę R. K. skirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant R. K. per bausmės atlikimo laiką tęsti darbą, o jo netekus – per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis; ir būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, su 289 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių litų) bauda.

R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nukentėjusiojo V. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 565 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš R. K. priteisti V. B. 565 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt penkis litus) turtinei žalai atlyginti.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokestis 360 Lt dydžio) priteisimo (LR 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:

– tris kompaktines plokšteles su informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas