Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skryll International“ ieškinį atsakovui D. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame internetiniame tinklalapyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio nuostatas, tai pripažįstama tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl gali būti priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. b2-5638-567/2014 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei “Skryll International”, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotas ir restruktūrizavimas“, nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Skryll International“ administravimo išlaidų sąmatą vienam mėnesiui bendrai 3 250 Lt su įskaitytais mokesčiais sumai. 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus, kurie 2015 m. balandžio 24 d. ir 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo patikslinti, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 5 119,19 Eur. Atsakovas uždarosios akcinės bendrovės „Skryll International“ direktorius buvo nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. Atsakovas prašomo priteisti žalos dydžio bei jos pagrįstumo neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai).

Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 3 dalimis numato, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, galiojusi ieškovui iškeliant bankroto bylą, numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas - įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo pareiga dėl ieškovo nemokumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir civilinės atsakomybės prievolė dėl žalos atsiradimo kyla įstatymų pagrindu. Civilinės atsakomybės, kuri atsirado įstatymo pagrindu dėl žalos atsiradimo apibrėžia civilinės teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens organų narių pareigas (CK 2.87 straipsnis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo savo kaltės dėl savalaikio nesikreipimo iškelti bankroto bylą, t.y. kaltės prezumpcijos nepaneiginėjo. Žala šiuo atveju yra ieškovo netektas turtas (piniginės lėšos). Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas, t. y. atsakovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonės nemokumui. Aplinkybė, kad ieškovui kilo žala, rodo, kad atsakovas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Nuostoliai atsirado dėl turto praradimo, t. y. kaip turto netekimo tiesioginė pasekmė, todėl yra priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Kadangi atsakovas buvo ieškovo direktorius, tai jam tenkanti valdymo kompetencijos pareiga vertinama kaip apdairus, rūpestingas ir atidus elgesys, siekiant tinkamai elgtis su ieškovo turtu. Taigi, nustatytas ir priežastinis ryšys būtinas civilinei atsakomybei atsirasti: jeigu bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, administravimo išlaidos, kreditorių reikalavimai būtų padengti realizavus bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą (CK 6.245 - 6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą dėl žalos atlyginimo, konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 119,19 Eur žalos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 154 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t.y. 3,36 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t.y. 157,36 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skryll International“ (juridinio asmens kodas 302549698) 5 119,19 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą devyniolika eurų, 19 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 157,36 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus, 36 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.