Kauno apygardos teismo nutartis

2009-05-15 · Byla Nr. 1Sk-183

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-15
Bylos Nr.
1Sk-183
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
S. V.
1Sk-183/2009
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėjo Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą dėl S. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi teikimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, neįgyvendinta bausmės paskirtis.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis S. V. prašo patenkinti Marijampolės pataisos namų teikimą dėl jo lygtinio paleidimo, atsižvelgti į teigiamas, o ne tik - į neigiamas aplinkybes. Nurodo, kad yra skatintas 10 kartų, pataisos namuose įgijęs specialybes, neturi galiojančių nuobaudų, pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai, visą bausmės laiką dirba, išlaiko 2 nepilnamečius vaikus, jų išlaikymui moka alimentus, palaiko gerus santykius su artimaisiais, tėvai priima gyventi. Nurodo, kad likusi laisvės atėmimo bausmės dalis yra 9 mėnesiai. Teigia, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis yra nepakeitęs gyvenimo būdo, kad bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Nuteistasis tvirtina, kad savo elgesiu yra įrodęs, jog pakeitė gyvenimo būdą ir yra pasiruošęs integruotis į visuomeninį gyvenimą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms: 1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį. Pateiktoje charakteristikoje patvirtinama, kad nuteistasis S. V. bausmės atlikimo metu 14 (keturiolika) kartų pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, 11 (vienuolika) kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, kurios šiuo metu negalioja, skatintas 10(dešimt) kartų. Iš Marijampolės pataisos namų charakteristikos matyti, kad nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai, apibūdinamas kaip dirglaus charakterio, lengvai pasiduodantis neigiamai įtakai, kartais nepagalvojantis apie savo veiksmų pasekmes. Nurodyta, kad nuteistais turi polinkį vartoti alkoholį bei psichotropines medžiagas. Marijampolės pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, nuteistasis yra dirglios nervų sistemos, elgesį dažniau įtakoja emocijos, o ne loginis mąstymas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas teikimą, įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, nuobaudas, nuteistojo asmenybę. Taip pat, įvertino tai, kad kai kurie padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai grubūs, nuteistasis ankščiau teistas du kartus, bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų, vertinamos visos aplinkybės ir duomenys visumoje, kurie yra surinkti medžiagoje. Sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, svarbus jo elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Nuteistojo elgesys pataisos namuose, padarytų pažeidimų, skirtų nuobaudų skaičius ir pobūdis, pataisos namų charakteristika, sunkumas ir pavojingumas nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę nuteistasis, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, jog toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Pataisos namų administracija, kuri geriausiai gali charakterizuoti bausmę atliekantį asmenį, įvertinusi ne tik nuteistąjį neigiamai, bet ir teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuoja tik patenkinamai. Medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. V. bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo (nužudymas) padarymą, anksčiau teistas, padarė grubius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, kurie nors ir negalioja, bet yra neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Be to, S. V. linkęs vartoti alkoholį bei psichotropines medžiagas, nusikaltimą padarė būdamas girtas. Taigi, visos šios aplinkybės yra nuteistojo asmenybę charakterizuojančios ir į jas teismas privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šias aplinkybes teismas vertino tinkamai, jos neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą ir rodo, kad ir laisvėje nuteistasis gali netinkamai elgtis.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nuteistojo charakteristiką, kad bausmės atlikimo metu dirba, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas 10 kartų, palaiko santykius su artimaisiais bei atsižvelgiant į likusią neatliktą bausmės dalį, į tai, kad atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas, teisėjų kolegija sprendžia, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria aukščiau išvardintų neigiamų aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals bei laikysis įsipareigojimo laikytis įstatymų. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. V. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principas. Tai, kad nuteistasis išlaiko du nepilnamečius vaikus, dirba, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes kaip minėta anksčiau,vertinamos visos aplinkybės, o ne vien tik atskiros.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus visas aplinkybes, kurios nurodytos aukščiau apie nuteistąjį, yra pagrindas tvirtinti, jog paleidus nuteistąjį į laisvę, bausmės tikslai nebus pasiekti. Todėl išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Ta aplinkybė, kad nuteistasis skatintas, dirba, įgijo keletą specialybių, rodo, jog S. V. tinkamai elgiasi bausmės atlikimo vietoje, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Vien šios aplinkybės nėra pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Bausmių Vykdymo Kodekso 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį. Nuteistojo S. V. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja D.ŠiugždinytėKolegijos teisėjai V.VitunskasG.Večerskas