- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-28
- Bylos Nr.
- 1S-629-768/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria nutrauktas privataus kaltinimo bylos procesas pagal privačios kaltintojos R. V. skundą dėl N. V. V. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. V. 2015-08-31 skundu kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka N. V. V. atžvilgiu pagal BK 140 str. 1 d. Skunde nurodė, kad N. V. V. 2015-08-24, apie 16.15 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto dėl R. V. sūnaus F. V. grąžinimo metu, ją (R. V.) stumdė, tampė už plaukų, rankų, draskė, mušė, padarydama poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiajame žaste ir tuo nežymiai sutrikdė jos (R. V.) sveikatą.
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi privataus kaltinimo bylos procesą pagal privačios kaltintojos R. V. skundą nutraukė, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinama N. V. V. yra buvusi privačios kaltintojos R. V. anyta, todėl veika, kuria R. V. kaltina N. V. V. pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą vertinama kaip smurtas artimoje aplinkoje, o pagal minėto įstatymo 7 str. 1 d. dėl smurto artimoje aplinkoje turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas ir tokio pobūdžio bylos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyrių privataus kaltinimo tvarka nenagrinėjamos. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas nurodė, kad R. V. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 1 d., gali kreiptis į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą arba Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą (BPK 166 str.).
Šalies argumentai
R. V. pateikė skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir įpareigoti apylinkės teismą tęsti privataus kaltinimo procesą pagal pateiktą skundą bei skundo reikalavimus, o tuo atveju, jeigu skundą nagrinėjantis teismas nuspręstų, kad baudžiamoji byla turėjo būti nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-11 -25 nutartį, papildomai nurodant prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat prašo dėl Utenos miesto ir rajono teisėtvarkos institucijų suinteresuotumo bylos nagrinėjimu ir šališkumo, perduoti baudžiamosios bylos Nr. PK-152-373/2015 nagrinėjimą Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris pavestų bylą nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūrai ir ikiteisminis tyrimas būtų atliktas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Pareiškėja prašo išspręsti ir klausimą dėl patirtos žalos atlyginimo.
Skunde nurodo, kad 2015-08-24 atvykusi į Lietuvą pasiimti čia atostogaujančio sūnaus, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena A. V. (buvusio vyro) motina N. V.. Sūnų rado atostogaujantį N. V. namuose. Siekiant pasiimti sūnų su savimi, N. V. mažamečio vaiko akivaizdoje sukėlė didelį konfliktą: pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, keikėsi, kategoriškai pareiškė, kad vaiko neatiduos, puolė ją mušti, tampyti, draskyti. Dėl N. V. panaudoto smurto jai buvo sukeltas skausmas ir sveikatos sutrikdymas – liko kraujosruvos ant rankos, sudraskymai. Į įvykio vietą pati iškvietė Utenos AVPK policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai nesuteikė jokios pagalbos. Tą patį vakarą pati nuvyko į Utenos AVPK ir nesulaukusi, kad ją kas nors apklaus kaip nukentėjusiąją, parašė pareiškimą apie įvykį ir pati jį įteikė komisariato Budėtojų dalies pareigūnui (ROIK 0115000481164). Utenos AVPK praleido 3 val., tačiau pareigūnai ne tik jos neapklausė, bet ir nenukreipė atlikti medicininės ekspertizės (nors ji pareiškime ji nurodė, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, yra likusios žymės ant kūno). Kitą dieną pati kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių dėl teismo medicinos eksperto apžiūros. Apžiūra buvo atlikta 2015-08-25 ir Teismo medicinos tarnybos išvadoje Nr. G2775/15(01) užfiksuotas faktas, kad 2015-08-24 įvykio metu jai buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl pateikto pareiškimo 2015-08-25 el. laišku iš Utenos AVPK gavo raštą (2015-08-24 dienos) ir nutarimą Nr. 89-At-00182-15 dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime minima, „kad susipažinus su R. V. pažeidimu, M. N. tarnybiniu pranešimu, apklausos duomenimis, darytina išvada, kad <...> nors veiksmuose, kuomet R. V. buvo įbrėžta kairė ranka, liko kraujosruvos, galimai yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), tačiau remiantis BPK 407 str. (Privataus kaltinimo bylos), numatyta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, bet ikiteisminis tyrimas šiose bylose neatliekamas“. Vadovaudamasi šiuo nutarimu ir Utenos AVPK policijos pareigūnų paaiškinimais, kad dėl smurto panaudojimo ir sveikatos sutrikdymo turi kreiptis į Utenos rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, ir turėdama medicininę išvadą, kad buvo padaryti sveikatos sutrikdymas, 2015-08-31 Utenos rajono apylinkės teismui pateikė privataus kaltinimo skundą su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą ir patraukti N. V. baudžiamojon atsakomybėn pagal BPK 140 str. 1 d. Skundas buvo priimtas Utenos rajono apylinkės teisme ir N. V. iškelta baudžiamoji byla Nr. PK-152-373/2015. 2015-09-02 el. laišku iš Utenos rajono apylinkės teismo gavo šaukimą atvykti 2015-09-22 į taikinamąjį posėdį. Tam, kad pati galėtų dalyvauti šiame teismo posėdyje, specialiai užtruko Lietuvoje ir atkėlė savo skrydį į Ispaniją (kur yra gyvenamoji vieta). Posėdžio dieną į teismą vyko iš Vilniaus, skolinosi automobilį, mokėjo už kurą, gaišo savo laiką. Posėdžio metu šalys nesusitaikė, todėl teismas nusprendė baudžiamąją bylą toliau nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tą pačią dieną ji teismui įteikė prašymą kitą posėdį organizuoti vaizdo konferencijos būdu, nes gyvena Ispanijoje ir atvykti į Lietuvą dėl brangių kelionės išlaidų ir išnaudotų atostogų sudėtinga. Prašymas buvo priimtas ir patenkintas. Utenos rajono apylinkės teismo sekretorė R. F. 2015-10-01 el. laišku pranešė, kad teisiamasis posėdis vyks 2015 m. lapkričio 25 d. 10 val. Teismas raštu kreipėsi dėl teismo posėdžio vaizdo konferencijos organizavimo į Ispanijoje esantį Torremolinos teismą (priedas Nr. 2). 2015-11-13 į jos mobilųjį telefoną paskambino iš Malagos provincijos Torremolinos teismo atsakingas asmuo ir pranešė, kad šis teismas pagal Utenos rajono apylinkės raštą dėl teisinės pagalbos suteikimo prašant organizuoti posėdį vaizdo konferencijų būdu sutinka bendradarbiauti ir ji yra kviečiama atvykti į Torremolinos teismą. Tačiau 2015-11-20 iš Utenos rajono apylinkės teismo gavo raštą, pasirašytą teisėjos L. D., kuriame pranešama, kad jos skundas dėl N. V. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. galimai nenagrinėtinas privataus kaltinimo tvarka ir klausimas dėl bylos tęsimo bus nagrinėjamas 2015-11-25 teismo posėdyje Utenos rajono apylinkės teisme, o posėdis vaizdo konferencijų būdu nebus organizuojamas (priedas Nr. 3 ). Daugiau rašte nebuvo nurodyta jokių tokio sprendimo motyvų. Paskambinus į teismą, teisėja L. D. paaiškino, kad: anksčiau nepastebėjo aplinkybės, jog smurtavo buvusio vyro A. V. motina N. V. ir šiuo atžvilgiu turi būti taikomas Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Buvo šokiruota tokiu teisėjos atsakymu ir jos pasiaiškinimu, nes visuose dokumentuose yra įvardinta kas naudojo smurtą ir tai, kad, N. V., yra jos buvusi anyta. Skundžiama nutartis buvo priimta 2015-11-20, t.y. likus 5 dienoms iki posėdžio organizavimo dienos, neatsižvelgiant į tai, jog jos gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, Malagos provincijoje, be to, klausimas buvo sprendžiamas jai nedalyvaujant ir tokiu būdu pažeidžiant jos teisėtus lūkesčius bei teises dalyvauti teismo posėdyje, būti išklausytai, teikti paaiškinimus ir pan. Įstatymo leidėjas yra numatęs, kad nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį yra iškviečiamas šaukimu. Nors šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas, tačiau jis įvyko ne tokiu būdu,, apie kokį ji buvo informuota. Pažymi, kad 2015-10-25 dienos ryte sulaukė skambučio iš Malagos provincijos Torremolinos teismo atsakingo asmens, kuris klausė, kodėl ji neatvyko į teismą nurodytu laiku dėl privataus kaltinimo skundo nagrinėjimo. Bandė paaiškinti atstovui, kad Utenos rajono apylinkės teismas nusprendė posėdžio nebeorganizuoti. Torremolinos teismas pasakė, kad jokio pranešimo apie tai nėra gavęs, posėdžių salė paruošta organizuoti posėdį vaizdo konferencijų būdu ir teisėjas laukia jos atvykstant. Buvo gėda dėl visos Lietuvos teismų darbo metodu ir neatsakingumo. Pareiškėja taip pat pažymi, kad tuo atveju, jei apeliacinis teismas nuspręstų, kad byla turėjo būti nagrinėjama ne pagal privataus kaltinimo skundą, o pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, ji neturėtų būti įpareigota pati kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Mano, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi turėjo įpareigoti teisėsaugos institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, pareiškėjos nuomone, Utenos rajono apylinkės teismui bylos nagrinėjimą užtęsus ir tik po 3 mėnesių nusprendus, kad ši byla turi būti nagrinėjama ne privataus kaltinimo tvarka, buvo pažeista įstatymo nuostata, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas, taip pat praėjus 3 mėnesiams po įvykio yra neįmanoma objektyviai atlikti įvykio vietos tyrimo, užfiksuoti visas su smurtiniu įvykiu susijusias aplinkybes, atlikti vietos apžiūrą. Skunde papildomai nurodoma, kad nuo pat pradžių teisėsaugos pareigūnų darbas ir situacijos vertinimas buvo šališkas. Nurodo turinti informacijos apie A. V. (N. V. sūnaus) daromą poveikį policijos pareigūnams, tiriantiems įvykio aplinkybes. Vyžuonų miestelio (Utenos r.) apylinkės policijos inspektorius yra I. Z., kuris yra jos sesers A. J. klasiokas (jie kartu mokėsi Vyžuonų vid. mokykloje), o jos sesers (su kuria nepalaiko ryšių jau ilgą laiką) vyras, M. J., yra nuo senų laikų geriausias A. V. (jos buvusio vyro) draugas, todėl pagrįstai mano, kad I. Z. nesugebės objektyviai vertinti situacijos nagrinėjant bylą ir bus priimtas jai nepalankus sprendimas. Atsižvelgdama į Utenos rajone ir Utenos mieste esančius Varnų šeimos: N. V., jo buvusio vyro A. V., A. V., G. V. (A. V. brolio, ilgą laiką gyvenusio Utenoje, D. V. (A. V. brolienės) ir kitų artimųjų, giminystės ryšius, pažintis įvairiose institucijoje, tuo pagrindu policijos pareigūnų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus priimamus nešališkus, neobjektyvius sprendimus ir siekiant, kad pagaliau įvykio aplinkybės būtų objektyviai ištirtos ir būtų pritaikyta atsakomybė už teisės aktų pažeidimus, tai padariusiam asmeniui (N. V.), prašo nušalinti visus Utenoje bylos nagrinėjime dalyvavusius, įvykį tyrusius policijos pareigūnus: Utenos apskrities VPK Utenos rajono Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjus M. N. ir vyriausiąją tyrėją K. S., Utenos apskrities VPK Utenos rajono Kriminalinės policijos skyriaus viršininkę A. P., Utenos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių, Vyžuonų miestelio apylinkės inspektorių I. Z.. Pagal BPK 57 straipsni, pasinaudodama savo, kaip nukentėjusiosios, teise reikšti nušalinimą prašo nušalinti Utenos miesto ir rajono teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijas nuo jos bylos nagrinėjimo ir bylą perduoti nagrinėti nešališkoje aplinkoje, t.y. Panevėžio miesto apylinkės teismui. Taip pat pagal pateiktus dokumentus prašo išspręsti klausimą dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesas privataus kaltinimo tvarka Utenos rajono apylinkės teisme buvo pradėtas gavus privačios kaltintojos R. V. skundą dėl N. V. V. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Skundas buvo priimtas ir, privačiai kaltintojai R. V. bei nusikalstamos veikos padarymu kaltinamai N. V. V. nesusitaikius, byla teismo nutartimi buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2015-11-25. Šio posėdžio metu teismas priėmė nutartį, kuria procesą nutraukė paaiškėjus aplinkybėms, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta artimoje aplinkoje ir dėl to privataus kaltinimo procesas šiuo atveju yra negalimas, o turi būti pradedamas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas bendra tvarka.
Pareiškėja ginčija tai, kad byloje turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas ir mano, kad apylinkės teismas toliau turėtų nagrinėti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka pagal pateiktus dokumentus. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. BPK 407 str. numato, kad baudžiamosios bylos dėl BK 140 str. 1 d. numatytos veikos padarymo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka ir šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. Tuo tarpu BPK 409 str. 3 d. imperatyviai nurodyta, kad jeigu BK 140 str. 1 d., 148, 152 ir 165 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Dėl šių veikų privaloma pradėti baudžiamąjį procesą bendra tvarka. Be to, BPK 409 str. 5 d. numato, kad jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. Taigi iš šių normų analizės akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, nustačius, jog smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės šios bylos toliau nagrinėti privataus kaltinimo tvarka, o privalėjo privataus kaltinimo procesą nutraukti, ką tinkamai ir padarė. Tačiau Utenos rajono apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nukentėjusioji R. V. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pati turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą. Jau minėto Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 7 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo skundo neteikia, o BPK 409 str. 5 d. numatyta, kad nutraukus privataus kaltinimo procesą, bylos medžiaga perduodama prokurorui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir aplinkybes prokurorui privalėjo pranešti šį faktą nustatęs apylinkės teismas ta pačia skundžiama nutartimi. Kadangi tai padaryta nebuvo, nutartis šioje dalyje keistina.
Skunde nurodoma ir tai, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės dalyvauti 2015-11-25 įvykusiame teismo posėdyje bei duoti paaiškinimus, kadangi, nors iš anksto ir buvo susitarta dėl posėdžio vedimo nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, nes ji gyvena Ispanijoje ir atvykti į Lietuvą jai sudėtinga, tačiau vaizdo konferencija buvo atšaukta, tokiu būdu apribojant jos teisę būti išklausytai. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad šiuo atveju iš tikrųjų R. V. teisė būti išklausytai ir duoti paaiškinimus teisme buvo apribota, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomai nuo jos paaiškinimų turinio, apylinkės teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, vis tiek būtų turėjęs priimti nutartį nutraukti privataus kaltinimo procesą, laikytina, kad sprendimas neberengti vaizdo konferencijos buvo priimtas pagrįstai ir laikantis proceso ekonomiškumo principo.
Pareiškėja taip pat prašo, nusprendus, kad byloje turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas bendra tvarka, išspręsti klausimą ir dėl visų bylos nagrinėjime dalyvavusių, įvykį tyrusių Utenoje AVPK policijos pareigūnų, Utenos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Vyžuonų miestelio apylinkės inspektoriaus I. Z. nušalinimo nuo jos bylos nagrinėjimo ir bylą perduoti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Pagal BPK 60 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo, vertėjo, eksperto ar specialisto nušalinimą gali pareikšti BPK 57 str. 1 d. išvardyti asmenys (įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai). Tuo tarpu BPK 60 str. 4 d. numato, kad klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų nušalinimo sprendžia išimtinai prokuroras, o dėl prokuroro nušalinimo – ikiteisminio tyrimo teisėjas. Atsižvelgdamas į tai skundą nagrinėjantis teismas nušalinimo klausimų šiuo atveju nesprendžia. Tačiau pažymėtina, kad R. V. nušalinimus teisėsaugos institucijų pareigūnams, esant pagrindui, turės teisę pareikšti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą ir laikydamasi BPK 60 str. numatytos nušalinimo pareiškimo tvarkos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, esant pagrindams, galės būti sprendžiamas ir klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam Panevėžio apygardoje esančiam apylinkės teismui.
Atsakydamas į skundo argumentą dėl žalos atlyginimo, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas tik pabaigus ikiteisminį tyrimą ir bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti apylinkės teismui pagal bendrąsias taisykles.
Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad apylinkės teismas iš dalies netinkamai taikė BPK 409 str. 5 d. nuostatas, neperduodamas bylos medžiagos prokurorui, o įpareigodamas pačią pareiškėją kreiptis į teisėsaugos instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl šioje dalyje tenkinant R. V. skundą Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis keičiama tikslinant priimtą sprendimą, jog bylos medžiaga perduodama prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį nustatant, kad baudžiamosios bylos Nr. PK-152-373/2015 medžiaga kartu su R. V. skundu perduodama Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.