- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-2395-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11655-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- G. M., V. P., D. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. M., V. P., D. G. ieškinį atsakovui G. V. dėl įpareigojimo nugriauti nelegalų statinį bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovams dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovas G. V. pateikė teismui prašymą – išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo vykdymą, nurodant, kaip reikėtų vykdyti teismo sprendimą nugriauti garažą: griauti visą garažą, tik savo pastatytas konstrukcijas, paliekant stovėti ankstesnes konstrukcijas ar kitaip (t. 4, b. l. 3-4).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovo G. V. prašymą atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovui V. P. 100 Eur advokato išlaidų. Priteisė iš atsakovo G. V. ieškovui D. G. 200 Eur advokato išlaidų (t. 4, b. l. 39-40).
Motyvuose nurodė, kad pagal CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendimą galima aiškinti, kai atskiros jo dalys ar formuluotės yra dviprasmiškos ar neaiškios. Sprendimo išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės ir turinio, nes sprendimo išaiškinimo instituto paskirtis – pašalinti teismo sprendimo neaiškumus. 2015 m. vasario 18 d. sprendimu atsakovas įpareigotas savo sąskaita ir jėgomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, nelegaliai pastatytą patalpą – garažą ir sutvarkyti sklypo, kuriame stovėjo garažas, dalį. Sprendimas yra visiškai aiškus ir jame konkrečiai nurodytas atsakovo įpareigojimas ir jo apimtis, t. y. nelegaliai pastatytos negyvenamosios patalpos – garažo, o ne atskirų sienų fragmentų, pamatų ar perdangos ir pan., nugriovimas. Juk atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios ir nekintančios pozicijos, kad, neva, jis ir jo tėvas B. V., panaudoję savo darbą ir lėšas, sukūrė naują statinį, todėl neįtikinami atsakovo argumentai, jog dabar jam neaišku, kaip jis turi nugriauti garažą: ar visą statinį, ar tik savo pastatytas konstrukcijas, paliekant stovėti ankstesnes. Teismas sutiko su ieškovo V. P. pozicija, kad atsakovas, iškilus techniniams garažo griovimo klausimams, privalo kreiptis ne į teismą, o į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1396-375/2015 ir perduoti klausimą dėl reikalavimų, susijusių su teismo sprendimo išaiškinimu, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 4, b. l. 53-55).
Motyvuose nurodė, kad atsakovas įpareigotas nugriauti kapitališkai suremontuotą garažą, bet atliekant garažo remonto darbus buvo paliktos seniau stovėjusio garažo esminės konstrukcijos (pamatai, grindų perdanga, sienų fragmentai, konsolės ir pan.), šio garažo siena ribojasi su gretimu garažu, tai nugriovus šią sieną, gretima patalpa liktų be šoninės sienos ir būtų pažeisti kaimyninio garažo savininko interesai, nes gali nukentėti jo nuosavybė. Dokumentuose yra nurodyti garažo išmatavimai, kurie skiriasi nuo faktinių duomenų ir tai sudaro keblumų vykdant teismo sprendimą. Atsakovas neprašo teismo motyvuoti, kodėl jis priėmė tokį sprendimą, tiesiog prašo paaiškinti, kaip tą sprendimą vykdyti. Teismas nutartyje konstatavo, kad sprendimas yra visiškai aiškus ir jame konkrečiai nurodytas atsakovo įpareigojimas ir jo apimtys, t. y. nelegaliai pastatytos negyvenamosios patalpos garažo, o ne atskirų sienų fragmentų, pamatų ar perdangos ir pan., nugriovimas, tačiau atkreipė dėmesį, kad garažas (duomenys neskelbtini) yra sujungtas su garažu (duomenys neskelbtini), todėl vykdant teismo sprendimą (griaunant garažą), yra didelė tikimybė, kad nugrius ir kita garažo konstrukcija ir taip bus padaryta žala kitiems nesuinteresuotiems asmenims ir kito savininko nuosavybei.
Atsiliepimas
Ieškovas V. P. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 63-64).
Motyvuose nurodė, kad atsakovui neaiškus ne pats teismo sprendimas, o jo vykdymas. Apelianto atskirasis skundas prieštarauja sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai. Dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo gali kreiptis ne atsakovas, o antstolis. Atsakovas, iškilus technologiniams garažo griovimo klausimams, turi kreiptis ne į teismą, o į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Apelianto atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Teismas pagrįstai nurodė, kad prašomas išaiškinti sprendimas yra aiškus.
Ieškovas D. G. atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, skirti jam 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 65-67).
Motyvuose nurodė, kad teismas sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodė, kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas. Teismas konstatavo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios ir nekintančios pozicijos, kad neva jis ir jo tėvas, panaudoję savo darbas ir lėšas, sukūrė naują statinį, todėl teismas nurodė, kad neįtikinami atsakovo argumentai, jog dabar jam neaišku, kaip turi nugriauti garažą. Nors atsakovas nurodo, kad vykdant teismo sprendimą nugrius kita garažo konstrukcija ir bus padaryta žala kito savininko nuosavybei, tačiau šių klausimų atsakovas nekėlė bylos nagrinėjimo eigoje, todėl teismas negali aiškintis to, ko netyrė. Atsakovas, pakartotinai prašydamas išaiškinti teismo sprendimo vykdymą, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, atsakovas teismui teikia procesinius dokumentus su nepagrįstais reikalavimais, kurie teisme jau buvo išnagrinėti. Procesinėmis teisėmis atsakovas naudojasi ne pagal paskirtį, sąmoningai sukeldamas esminę žalą. Prašo skirti atsakovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Remiantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas sprendimą (nutartį), teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų. CPK 278 straipsnio 2 dalyje numatyta, kada teismo sprendimą galima aiškinti, t. y. teismo sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat, jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.
Apeliantas prašyme dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo išaiškinimo nurodė, kad jis įpareigotas nugriauti kapitališkai remontuotą garažą. Teismo prašė išaiškinti, kaip jam reikėtų vykdyti teismo sprendimą nugriauti garažą: griauti visą garažą, tik savo pastatytas konstrukcijas, paliekant stovėti ankstesnes konstrukcijas ir kt., kadangi atliekant garažo remonto darbus buvo paliktos seniau stovėjusio garažo esminės konstrukcijos (pamatai, grindų perdanga, sienų fragmentai, konsolės ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo pažymi, kad atsakovas, prašydamas taikyti sprendimo išaiškinimo instituto nuostatas, netinkamai aiškina teismo sprendime nustatytas aplinkybes.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendime nurodė, kad savavališka garažo (duomenys neskelbtini), esančio sklype (duomenys neskelbtini), Kaunas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statyba nustatyta 1982-10-20 metais, kai atsakovo tėvas B. A. V. buvo įpareigotas nedelsiant nutraukti bet kokius statybos darbus, nes jam buvo leista atlikti tik esamo garažo remontą, o ne pradėti naują statybą. 1983-10-18 B. A. V. buvo įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytą statinį, už įpareigojimų nevykdymą nubaustas administracine tvarka – skirta 10 rublių bauda. Remiantis bylos duomenų visetu teismas sprendime konstatavo atsakovo savavališkos statybos faktą, t. y. garažas (duomenys neskelbtini) yra iš esmės savavališkos statybos objektas, nelegalus statinys, stovintis ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl įpareigojo atsakovą – savo sąskaita ir jėgomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nelegaliai pastatytą patalpą – garažą (plane pažymėtą (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti sklypo, kuriame stovėjo garažas, dalį; atsakovui G. V. nustatytu terminu nenugriovus nelegaliai pastatytos negyvenamosios patalpos – garažo, leido jį nugriauti ieškovų G. M., V. P., D. G. nuožiūra, atlyginant visas patirtas išlaidas iš atsakovo G. V. (Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi sprendimą laiko nepakeistą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš esmės nustatydamas ieškovo savavališkos garažo statybos faktą, sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodė jos teisinius padarinius – nugriauti nelegaliai pastatytą garažą (plane pažymėtą (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti sklypo, kuriame stovi garažas, dalį. Iš tokios teismo sprendimo rezoliucinės dalies aišku, koks turi būti galutinis teismo sprendimo įvykdymo rezultatas – sutvarkyta statybvietė, kas reiškia, kad iš esmės neturi likti viso savavališkos statybos objekto. Kokius konkrečiai garažo griovimo darbus atsakovas turi atlikti (pvz:. išardyti konkrečias sienas, pamatus ir kt.) teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje detalizuoti neprivalėjo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl baudos skyrimo.
Ieškovas D. G. prašo skirti 5 000 Eur baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesu. CPK 95 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prašymo dėl sprendimo išaiškinimo padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, įvertinus atsakovo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas tokio pobūdžio prašymu sąmoningai siekia veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas V. P. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 100 Eur, o ieškovas D. G. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2015-03-19 nutarimu ir LR teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio sprendžia, kad ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.