Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Utetra“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria nutarta sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-91-544/2007 nagrinėjimą, pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Utetra“ ieškinį atsakovams M. B. , B. M. , uždarajai akcinei bendrovei ,,Bleiras”, tretiesiems asmenims J. T. , S. T. , K. J. T., J. S. , A. M. , uždarajai akcinei bendrovei ,,Astilbė”, L. M. dėl 195 400 Lt nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad, atsižvelgiant į ginčo teisinio santykio pobūdį ir pareikštų reikalavimų ryšį su dalyvaujančiu byloje asmeniu, byloje nenagrinėjamos asmeninės mirusiojo J. T. neturtinės ar turtinės teisės, kurios būtų neatskiriamai susijusios su jo asmeniu. Teismas padarė išvadą, kad ginčo materialiniame teisiniame santykyje yra leidžiamas mirusiojo teisių ir pareigų, vadinasi – leidžiamas ir procesinis teisių, perėmimas. Atsižvelgdamas į pareikštą ieškinį, kuris taip pat siejamas su 2002 m. gruodžio 20 d. mirusiojo J. T. sudarytu sandoriu, teismas padarė išvadą, kad jei ieškinys būtų patenkintas, atsakovai turėtų teisę pareikšti regresinį ieškinį tretiesiems asmenims, tarp jų – ir J. T.. Teisių ir pareigų perėmėjai turi būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nes būsimas sprendimas gali įtakoti jo teises ir pareigas. Tiek bylos esmei, tiek patiems teisių ir pereigų parėmėjams yra svarbu ne tik kokie asmenys, bet ir kokia apimtimi bei kokiu būdu (pagal apyrašą ar ne) priims (nepriims) palikimą po J. T. mirties.

1. Nesudarius testamento ar nesant kitų J. T. vaikų, visą jo turtą paveldi jo sūnus K. J. T. ir žmona S. T. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p, 5.13 str.), kurie yra įtraukti į bylą. Jie gali apsispręsti, ar priims palikimą, o notaras jau dabar gali jiems išduoti paveldėjimo teisės liudijimus.

2. Teismas nepagrįstai nesiėmė aktyvių veiksmų galimiems J. T. teisių ir pareigų perėmėjams nustatyti, t.y. įpareigoti žinomus galimus J. T. teisių ir pareigų perėmėjus - S. T. ir K. J. T. - pateikti teismui jiems išduotus paveldėjimo teisės liudijimus arba kitus dokumentus, patvirtinančius palikimo priėmimą pagal apyrašą arba atsisakymą nuo palikimo, atidedant bylos nagrinėjimą terminui, kuris būtinas tokiems dokumentams pateikti. Teismas nepagrįstai sustabdė bylą neapibrėžtam laikotarpiui, aplinkybių atsiradimą susiejęs su dalyvaujančių byloje asmenų veiksmais, kas pažeidžia ieškovo teisę į greitą bylos išnagrinėjimą.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad svarbu nustatyti ne tik kokie asmenys, bet ir kokia apimtimi bei kokiu būdu priims palikimą paveldėtojai po J. T. mirties. Palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis negalima (CK 5.50 str. 1 d.). Svarbu nustatyti tik palikimą priimančius ar nuo jo atsisakančius asmenis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui.

Remiantis CPK 164 straipsniu, teismas dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali sustabdyti civilinę bylą ne tik paskelbus atsakovo paiešką, paskyrus ekspertizę, esant paskelbtai karinei padėčiai, jeigu bent viena bylos šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, bet ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. Teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, turi įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis kitų joje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų.

Remiantis CK 6.190 straipsnio pirmąja dalimi, kai viena sutarties šalis miršta ar likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį.

Remiantis CPK 266 straipsniu, teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Be to, kaip vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Pareikšto ieškinio (t. 1, b.l. 3-20) reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas, be kita ko, ir trečiojo asmens J. T. sudarytu sandoriu dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo. Ieškinį patenkinus, atsakovai turėtų teisę reikšti regresinį ieškinį trečiajam asmeniu J. T. Byloje esantis mirties liudijimas patvirtina, kad J. T., byloje buvęs trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra miręs (t. 3, b.l. 9). Iš ieškinio matyti, kad reikalavimas nėra susijęs su J. T. asmeninėmis turtinėmis ar neturtinėmis teisėmis, betarpiškai susijusiomis su jo asmeniu, dėl ko negalėtų įvykti teisių ir pareigų perėmimas. Dėl šios priežasties visi mirusio J. T. teisių perėmėjai turi būti įtraukti į bylą.

Pagal CK 5.50 straipsnio antrąją dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). To paties straipsnio ketvirtoji dalis nustato, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Remiantis CK 5.67 straipsnio pirmąja dalimi, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą (CK 5.53 str. 1 d.). Taigi CPK nustato palikimo priėmimo tvarką ir atsakomybę už palikėjo skolas. Tik nustačius, kas yra mirusiojo asmens paveldėtojai, koks turtas liko po mirusiojo mirties, kokiu būdu paveldėtojai priima palikimą, gali būti sprendžiamas teisių perėmėjų įtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimas.

Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai sustabdė bylą neapibrėžtam laikotarpiui, aplinkybių atsiradimą susiedamas su dalyvaujančių byloje asmenų veiksmais. Kadangi J. T. mirė 2007 m. kovo 6 d. ir byloje nėra duomenų apie visus jo paveldėtojus, kuriuos būtina įtraukti į bylos nagrinėjimą, t.y. nėra suėjęs terminas notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, atsižvelgiant į palikimo priėmimo tvarką ir jos specifiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylą, kol paaiškės J. T. teisių ir pareigų perėmėjai ar aplinkybės, dėl kurių perėmimas neįvyko.

Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas nagrinėjamą bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, nepažeidė CPK 7 straipsnyje nustatyto proceso koncentracijos principo reikalavimų ir dėl bylos sustabdymo bylos išnagrinėjimas nepagrįstai neužsitęs.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, tinkamai nustatė ir įvertino šiam klausimui išspręsti svarbias faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė teisingai ir pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartį nepakeistą.