Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4820-769/2016, kuria išspręstas kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius 2016-03-07 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 71,73 Eur skolos, 17,94 Eur paskaičiuotų už 1826 dienas nuo 2011-02-26 iki 2016-02-26, 5 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko G. L..

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas nustatė, jog kreditorius reikalavimą dėl skolos priteisimo grindė skolininko ir pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ 1998-04-25 sudaryta sutartimi, 1998-06-01 atsiradusia 71,73 Eur skola, reikalavimo teisę į skolininką įgijo, kai 2008-12-23 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ ją perleido kreditoriui Lindorff Oy. Nustatė ir tai, jog kreditorius, atsižvelgiant į CK 1.125 str. 9 d. numatytą penkerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą (t. y. už 1826 dienas), prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų–17,94 Eur. Konstatavo, kad CK 1.135 straipsnyje yra nustatyta, kad pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai. Pažymėjo, kad kreditoriaus pagrindiniam reikalavimui senaties terminas yra pasibaigęs 2008 metais, kreditorius taiko senaties terminą palūkanoms, tačiau netaiko jo pagrindiniam reikalavimui. Konstatavo, kad reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartis sudaryta 2008-12-23, t. y. jau pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui. Be to, pabrėžė, kad CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma (CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nustatė, kad skolininkas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos m. sav. Atsižvelgė į visa tai ir pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nurodė, kad vien faktas, jog kreditorius palūkanas apskaičiavo ieškinio senaties termino ribose, nesudaro pagrindo pasibaigti pagrindinio reikalavimo ieškinio senaties terminui ar jo senaties termino pasibaigimo konstatavimui. Atkreipia dėmesį, jog CK 1.126 str. 2 d. yra aiškiai įtvirtina, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, Pažymėjo, jog atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą, teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Šia nutartimi sprendžiamas teismo įsakymo (ne)išdavimo teisėtumo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog įstatymas numato teisinį instrumentą, apribojantį akivaizdžiai (aiškiai, matomai) neapgrįsto pareiškimo priėmimą - CPK435 straipsnio 2 dalį. Šios teisės normos vien formalus aiškinimas neatitiktų įstatymo leidėjo ketinimų CPK 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalyje įvardinto tikslo, kad aiškinant bei taikant įstatymus būtina vadovautis teisingumu, protingumu ir sąžiningumu. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog apylinkės teismas šią procesinę pareigą atliko netinkamai. Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK435 straipsnio 2 dalies 4 punktas), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas. Tačiau šios aplinkybės teismas netyrė. Tai reiškia, jog teismas neturi teisės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje vertinti ieškinio senaties terminus taikomus pagrindiniam bei papildomam reikalavimui. Šis klausimas galės būti sprendžiamas skolininkui CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka.

Antra, pagal CK 1.135 straipsnį, pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, nors jiems pareikšti nustatyti ieškinio senaties terminai dar ir nėra suėję. Tačiau ieškinio senaties termino pasibaigimas papildomam reikalavimui pareikšti nėra pagrindas pasibaigti ieškinio senaties terminui pagrindiniam reikalavimui pareikšti, kadangi pagal bendrą taisyklę ieškinio senaties terminai pagrindiniam ir papildomam reikalavimams pareikšti skaičiuojami nepriklausomai vieni nuo kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39). Be to, sutiktina su apeliantu, jog vien faktas, kad kreditorius palūkanas apskaičiavo ieškinio senaties termino ribose, nesudaro pagrindo pasibaigti pagrindinio reikalavimo ieškinio senaties terminui ar jo senaties termino pasibaigimo konstatavimui. Palūkanos yra papildoma, šalutinė ir nuo pagrindinės prievolės priklausanti prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės.

Apeliantas taip pat, atkreipia dėmesį, jog CK 1.126 str. 2 d. yra aiškiai įtvirtina, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, Akcentuotina, jog kreditoriaus prašymas dėl ieškinio senaties taikymo šioje civilinio proceso stadijoje nebuvo pateiktas, o skolininkui tokia galimybė iš viso nebuvo suteikta. Aktualu pažymėti, jog CK 1.126 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi, todėl nesant proceso šalies prašymo dėl senaties termino taikymo, ieškinio senaties taikymo klausimas nekyla ir teismas ex officio šio klausimo nenagrinėja, taipogi nesvarsto ir ieškinio senaties termino taikymo papildomiems reikalavimams ar atvirkščiai. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju apeliantas nėra praradęs teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl skolos priteisimo. Papildomai pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pabaiga nepanaikina kreditoriaus subjektinės materialinės teisės, taip pat, kaip ir procesinės teisės kreiptis į teismą.

Ketvirta, apylinkės teismas nurodė, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme, jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma (CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodė ne tik skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą (skolininkas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos m. sav.), tačiau ir paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Tokią teisę kreditoriui suteikia CPK 30 straipsnio 1 dalies reglamentavimas. Tai reiškia, kad tik tuo atveju, jeigu atsakovas, jam procesinius dokumentus išsiuntus paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu, prieštaravimų nepateiktų ar išsiųsti dokumentai nebūtų įteikti, tai būtų pagrindas pasiūlyti kreditorei papildomai sumokėti žyminį mokestį ir nagrinėti bylą ginčo teisena bei spręsti klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismo įsakymo išdavimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį ir perduoti kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.