Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. F., Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei Violetai Zeltinienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. F. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė

Administracinė nuobauda V. F. buvo paskirta už tai, kad ji 2010 m. rugpjūčio 16 d. 19:00 val. vedžiojo staforšyro terjero veislės šunį be pavadėlio ir antsnukio netoli pastato Islandijos pl. 31, Kaune. Tuo pažeidė Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-24 įsakymu Nr. 242, 19 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 110 str. 2 d. nustatyta, kad agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Ši teisės norma yra banketinė, nukreipianti į kitas teisės normas.

Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintas Agresyvių šunų veislių sąrašas, kuriame amerikiečių Stafordšyro terjero veislės šuo priskirtas pavojingų šunų veislei ir jų mišrūnams.

Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintos Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklės. Šių taisyklių 19 punktas numato, kad laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedžiojimo vietose agresyvūs šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Vežti liftu agresyvų šunį galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte. Agresyvūs šunys neturi kelti grėsmės praeiviams ir kitiems gyvūnams. Esant pašalinių asmenų ir kitų gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. F. tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu neginčijo to, kad pažeidimo protokole nurodytu laiku prie Islandijos pl. 31 apleistoje teritorijoje, nešienaujamoje žolėje, buvo paleidusi šunį be antsnukio ir pavadėlio. Šuo, kad ir paleistas, būna prie jos. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes teisme patvirtino liudytojai O. V. ( b.l. 42), R. V. ( b.l. 43), kurie parodė, kad kitoje gatvės pusėje priešais jų namą, pievoje prie garažų F. vedžiojo šunį be antsnukio ir pavadėlio, o taip pat R. V. pateikta filmuota medžiaga ( AD-1066 l. 29). Pareiškėjos įsitikinimu, ji nieko nepažeidė, nes šunį paleido brūzgynuose kur niekas nevaikšto. Pareiškėjos argumentas, kad šunį be antsnukio ir pavadėlio ji vedžiojo ne viešoje vietoje atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010, N62-600/2011 ir kt.). Todėl vertintina, kad pagal ATPK 110 str. 2 d. V. F. pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.

ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti teisės pažeidimą padariusius asmenis bei siekti auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų – paskiriant švelnesnę nuobaudą būtų nepasiekti.

Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Tokie nepalankūs, nemalonūs nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymą bei institucijos, turinčios teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Baudos dydis buvo parinktas sankcijos vidurkio ribose. Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo ir nuobaudos skyrimo metu pareiškėja buvo bausta pagal ATPK 110 str. 5 d. ir turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (ATPK 32 str. 5 p.), tačiau teismas savo iniciatyva nesunkina pareiškėjos teisinės padėties.

Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., teisėja

n utaria:

V. F. skundą atmesti.

Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. AD-1066, kuriuo V. F. paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt (trys šimtai litų) bauda be gyvūno konfiskavimo, už administracinį teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 2 d. padarymą, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.