Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-03-02 · Civilinė byla Nr. 2S-227-102/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-02
Bylos Nr.
2S-227-102/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška, Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė
Skolininkas
Žemės ūkio kooperatyvo „Ramygalos aruodai“
Kreditorius
UAB „Norsvin Lietuva“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-227-102/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Valiulienės ir Ramunės Čeknienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko Žemės ūkio kooperatyvo „Ramygalos aruodai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-878-400/2010 pagal kreditorės UAB „Norsvin Lietuva“ pareiškimą skolininkui Žemės ūkio kooperatyvui „Ramygalos aruodai“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorė UAB „Norsvin Lietuva“ Panevėžio miesto apylinkės teismui padavė pareiškimą, prašydama CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iš skolininko Žemės ūkio kooperatyvo „Ramygalos aruodai“ 9 796,95 Lt skolą užparduotas prekes ir 73 Lt bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko pinigines lėšas bankuose, o nesant piniginių lėšų ar jų esant nepakankamai, areštuoti skolininko kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, nes prašoma priteisti suma didelė, skolininkės administracija, sužinojusi apie bylos iškėlimą teisme, gali stengtis turtą paslėpti ir todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 144-151 str., 2010 m. sausio 6 d. nutartimi kreditorės UAB „Norsvin Lietuva“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti skolininko Žemės ūkio kooperatyvo „Ramygalos aruodai“ kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bendrai 9 796,95 Lt sumai, o šių daiktų nesant, areštuoti pinigines lėšas banke, uždraudžiant skolininkui disponuoti turtu ar piniginėmis lėšomis, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi pagal teismui pateiktą pareiškimą, darbo užmokesčio mokėjimą ir atsiskaitymus su valstybe. Nutartį motyvavo tuo, kad skolininkas už parduotas prekes neatsiskaito jau daugiau nei metai laiko ir, pasitvirtinus reikalavimų pagrįstumui, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas Žemės ūkio kooperatyvas „Ramygalos aruodai“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad reikalaujama priteisti suma yra nedidelė, kreditorė laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti nemotyvuodama, dėl kokių priežasčių šias priemones reikia taikyti, nepateikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie skolininko nesąžiningumą. Pagal teismų praktiką didelė reikalaujama priteisti suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones(Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2008-11-20 civ. byloje Nr. 2-877./2008, 2009-04-09 - civ. byloje Nr. 2-283/2009). Skolininko turtas yra įkeistas bankams ir pagal dabartinę kooperatyvo ekonominę padėtį visos skolos iš karto sumokėti negali, tačiau artimiausiu metu skola bus padengta. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu jų nesiėmus teismo įsakymo(sprendimo) įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas(CPK 144 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, skolininko atskirąjį skundą atmesti. Skolininkas neneigia to, kad su kreditore už parduotas prekes neatsiskaitė, uždelsdamas apie metus laiko. Tai rodo, kad yra prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Procesinis įstatymas nereikalauja, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas pareiškimo pagrįstumas. Teismų praktika patvirtina, jog skolininko atžvilgiu reiškiamų reikalavimų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo finansinius rodiklius. Skolininko finansinė padėtis yra sunki, ką patvirtina pats skolininkas, todėl, atsižvelgiant į tai, reikalavimo suma negali būti laikoma nedidele.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo( įsakymo ) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. nustatytas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, tarp jų ir atsakovo(skolininko) nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui(skolininkui) ir esančių pas atsakovą(skolininką) ar trečiuosius asmenis, areštas bei jų taikymo tvarka. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu ir bendra ribojimų suma, taikant laikinąsias apsaugos priemones, negali būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Ekonomiškumo principas turi užtikrinti, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų sutrikdyta įprasta gamybinė ūkinė asmens, ypač juridinio asmens, veikla.

Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui ( įsakymui ) įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamoje byloje kreditorė prašo priteisti 9 796,95 Lt sumą už pagal 2008 m. sausio 22 d. ir 2008 m. rugsėjo 23 d. su skolininke pasirašytas sutartis parduotas prekes. Reikalaujama priteisti suma nėra labai didelė, tačiau skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, visas jo turtas yra įkeistas bankams ir iš karto visos skolos sumokėti negali. Todėl pagal skolininko finansinę padėtį reikalavimo suma laikytina didele. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarties motyvuojamoje dalyje padarė išvadą, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kreditorės reikalavimų patenkinimo atveju, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti teismo įsakymo(sprendimo) įvykdymą. Įstatymas nenumato, kad kreditorius (ieškovas) turėtų pateikti papildomus įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, įrodyti, kad skolininkas (atsakovas) nebus finansiškai pajėgus atsiskaityti, jeigu jo reikalavimai bus patenkinti, ar jis bus nesąžiningas. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jog kreditorė nenurodė jokių faktinių duomenų ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą apie skolininko nesąžiningumą ar bandymą nuslėpti turtą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas yra veiklą vykdantis juridinis asmuo ir vadovaudamasis ekonomiškumo principu, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės skolininko piniginėms lėšoms taikomos tik tuo atveju, jeigu nėra areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų arba jų yra nepakankamai. Be to skolininkas apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad jo turinė padėtis leidžia įvykdyti kreditoriaus reikalavimą netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.

Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo kreditoriaus(ieškovo) reikalavimas atmestas, skolininkas(atsakovas) turi teisę reikalauti, kad kreditorius(ieškovas) atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė kreditoriaus prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d. ).

Procesinės teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tvarką ( CPK 146 str. ). Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu skolininkas(atsakovas) įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už jį yra laiduojama. Taip pat skolininkas(atsakovas) gali įkeisti turimą turtą (CPK 146 str. 2 d. ).

Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 str. 1 p.,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Romualdas JanuškaBirutė ValiulienėRamunė Čeknienė