- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 1-2152-1013/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- R. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždrausta vartoti alkoholinius gėrimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 87 parų areštu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. 2019 m. birželio 10 d., apie 18.30 val., Vilniuje, Dūkštų gatvėje, ties pastatu Nr. 30, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,00 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu R. K. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 10 d., apie 17.00 val., po darbo su bendradarbiu atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę Dūkštų g. 30 ir sėdėdami automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdint automobilyje jis išgėrė 500 gramų degtinės. Apie 18.30 val. nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Sėdo vairuoti jam priklausantį automobilį „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo norėjo išvažiuoti iš aikštelės, tačiau pakeliamas užtvaras buvo nuleistas, todėl sustojo prie jo ir išlipo. Jam stovint lauke atvažiavo policijos pareigūnai ir nustatė jo girtumą. Kiek tiksliai nustatė, neatsimena. Po patikrinimo alkoholio matuokliu jį nuvežė į policijos komisariatą, o iš ten į areštinę. Labai gailisi dėl to, kad dėl girtumo prarado savikontrolę ir neblaivus vairavo automobilį. Sutinka procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 25).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. Č. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2019 m. birželio 10 d., apie 18.35 val., patruliavimo metu kartu su vyriausiuoju patruliu J. P. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Dūkštų g. 30, Vilniuje, stovi prie įvažiavimo automobilis „FIAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Jie atvyko į įvykio vietą tarnybiniu transportu „VW CADDY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė priešais juos ant važiuojamosios kelio dalies šalia mokyklos aikštelės, esančios Dūkštų g. 30, stovintį automobilį „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo vyras. Jis ir porininkas priėjo prie automobilio „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat prie jų priėjo pranešėjas V. L., kuris paaiškino, jog stovėdamas minėtoje aikštelėje matė, kaip automobilis „SEAT“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo iš gatvės į mokyklos automobilių stovėjimo aikštelę, apsisuko ir norėjo išvažiuoti iš aikštelės, tačiau išvažiuoti negalėjo, nes buvo nuleistas pakeliamas užkardas. Pranešėjas negalėjo išvažiuoti iš aikštelės, nes užtvėrė kelią minėtas automobilis, negalėdamas išvažiuoti. Pranešėjas nurodė, kad matė, kaip automobilį vairavo vyriškis su barzda ir jis automobilyje buvo vienas, kitų asmenų nei šalia, nei automobilyje nebuvo. Pranešėjas paaiškino, kad sustojus automobiliui „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie pakeliamo užkardo, automobilio vairuotojas persėdo iš vairuotojo vietos į keleivio priekinę vietą ir liko ten sėdėti. Pranešėjas iškarto iškvietė policiją. Porininkas pradėjo bendrauti su asmeniu, sėdėjusiu automobilyje „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paklausė kas vairavo automobilį. Asmuo negalėjo paaiškinti, kas vairavo automobilį, neigė jog jis vairavo. Iš minėto asmens burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, vyriškis teigė, kad alkoholį vartojo prieš 15 valandų. Porininkas paprašė pateikti asmens dokumentus ir automobilio dokumentus. Vyras pateikė tik savo asmens tapatybės kortelę ir automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną. Buvo nustatyta, kad minėtas asmuo yra R. K.. Jis nuėjo į tarnybinį automobilį ir paėmė alkotesterį. Po to patikrino R. K. blaivumą, jam 18.53 val. buvo nustatytas 3,27 promilės girtumas, o antru pūtimu 19.12 val. – 3,00 promilės girtumas. Kadangi liudytojas V. L. pasakė, kad matė, kaip R. K. vairavo automobilį neblaivus, todėl R. K. buvo sulaikytas apie 18.53 val. ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariatą. Į įvykio vietą buvo iškviestas techninės pagalbos automobilis, kuris automobilį „SEAT“, (duomenys neskelbtini) išvežė į Minsko pl. 21. Automobilis nufotografuotas. Automobilyje alkoholio taros nesimatė. Įvykio vieta yra filmuojama, nes ant mokyklos yra vaizdo stebėjimo kameros. Taip pat pranešėjas V. L., paaiškino, jog jo automobilyje „OPEL“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengtas video registratorius, kuris užfiksavo R. K. vairavimo faktą ir įrašą galės pateikti kitą dieną. R. K. su savimi vairuotojo pažymėjimo neturėjo (b. l. 36).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. Č. 2019 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime įvykio aplinkybės nurodytos iš esmės analogiškai (b. l. 7).
Patikrinus R. K. alkoholio matuokliu jo iškvėptame ore 2019 m. birželio 10 d. 18.52 val. nustatyta 3,27 promilės etilo alkoholio, o 19.12 val. – 3,00 promilės etilo alkoholio (b. l. 11-12). Patikros sertifikatas patvirtina, kad neblaivumo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. K. (b. l. 14).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „Seat Cordoba Vario 1.9 TDI“ (2000 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1170 Eur, be PVM – 967 Eur (b. l. 15).
BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato baudos, areštu arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.
Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuoja, kad R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. 2019 m. birželio 10 d., apie 18.30 val., Vilniuje, Dūkštų gatvėje, ties pastatu Nr. 30, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,00 promilės etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog ši R. K. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojo G. Č. parodymais, tarnybiniu pranešimu, alkotesterių parodymų pažymomis ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Kaltinamasis R. K. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė baudą išdėstyti dalimis (b. l. 61-63).
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.), į aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį R. K. – teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 54-55), administracine tvarka baustas (b. l. 56-60). Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam R. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 75 MGL bauda, kuri, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina 50 MGL dydžio bauda (BK 64¹ str.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 10 d. 18.53 val. iki 2019 m. birželio 11 d. 14.25 val. (b. l. 17, 64). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę.
Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad R. K. prašė leisti baudą mokėti dalimis, tačiau toks prašymas nėra konkretizuotas, nėra nurodyta per kokį laiką jis galėtų sumokėti jam paskirtą baudą ir pan. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą bei kaltinamojo išreikštą poziciją dėl baudos mokėjimo, įvertinęs paskirtos baudos sumą, tačiau byloje nesant duomenų apie realią kaltinamojo turtinę padėtį išskyrus tai, kad kaltinamasis yra dirbantis (iš pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu), sprendžia, kad R. K. nustatytinas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas, kuris nagrinėjamu atveju yra pakankamas.
R. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3.00 promilių neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju R. K. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholinių gėrimų sąmoningai sėdo neblaivus už vairo, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.
Prokurorė taip pat prašė taikyti kaltinamajam R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti transporto priemonę „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas numatyta BK 72 straipsnyje. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad šio automobilio savininkas yra pats R. K., minėtas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis R. K. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad egzistuoja imperatyvus draudimas vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, kai kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, asmenybę, konstatuotina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas. Tokiu būdu teismas siekia užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr.14745392) paėmimas ir teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 26, 28) – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti R. K. 50 MGL t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. K. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 10 d. 18.53 val. iki 2019 m. birželio 11 d. 14.25 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir R. K. skirti galutinę bausmę – 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti R. K. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti R. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
R. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr.14745392) paėmimą ir teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.