- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2T-34/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- O. D.
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. D. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Pervomaisko rajono teismo 2001 m. balandžio 10 d. nutarties dėl teismo įsakymo dalį dėl alimentų (išlaikymo) priteisimo iš V. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Pervomaisko rajono teismas 2001 m. balandžio 10 d. nutartimi dėl teismo įsakymo nutarė iškelti bylą ir išieškoti iš suinteresuoto asmens V. D. pareiškėjai O. D. alimentus sūnui E., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti – 25 proc. visų rūšių V. D. uždarbio, išieškant kas mėnesį, išieškojimą pradedant nuo 2001 m. balandžio 10 d. iki sūnaus pilnametystės. Teismas taip pat nutarė išieškoti iš V. D. 11 191 Baltarusijos rublių dydžio teismo išlaidas valstybės naudai.
Šalies argumentai
Pareiškėja O. D. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Pervomaisko rajono teismo 2001 m. balandžio 10 d. nutarties dėl teismo į sakymo dalį dėl alimentų (išlaikymo) priteisimo iš V. D.. Be to, prašo informuoti apie priimtą teismo sprendimą ir persiųsti išieškotas sumas jos nurodytu adresu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos prašymą suinteresuotas asmuo V. D. prašo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Pervomaisko rajono teismo 2001 m. balandžio 10 d. nutarties dėl teismo įsakymo dalį dėl alimentų (išlaikymo) priteisimo. Atsiliepime nurodo, kad minėtas Baltarusijos Respublikos teismo nutartis dėl teismo įsakymo prieštarauja Lietuvos teismų praktikai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Prašoma pripažinti ir leisti vykdyti nutartis dėl teismo įsakymo neužtikrina vaiko interesų, nes fiksuotas 25 proc. išlaikymas sūnui nėra susietas su tėvo turtine padėtimi. Suinteresuotam asmeniui ateityje pradėjus gauti minimalią algą ir atskaičius sūnui pagal prašomą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo įsakymą 25 proc. dydžio išlaikymą, nebūtų tenkinami net minimalūs vaiko poreikiai. Be to, nurodo, kad pareiškėja nepateikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 813 straipsnio 4 dalyje nurodyto dokumento, patvirtinančio, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo įsakymas gali būti vykdomas Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies.
CPK 810 straipsnyje įtvirtinta nagrinėjamiems santykiams taikytina teisės normų konkurencijos taisyklė – užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sąlygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybės su Lietuva nesieja tarptautinė sutartis.
Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 str. 5 d.). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialinius ir procesinius įstatymus, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Tarptautinė sutartis) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Tarptautinės sutarties 59 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje priimtas sprendimas, įstatymus šis sprendimas nėra įsiteisėjęs arba neturi būti vykdomas, išskyrus atvejus, kai sprendimas turi būti vykdomas iki jo įsiteisėjimo; 2) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų; 3) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 4) jeigu pagal Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai; 5) pasibaigė sprendimo vykdymo senaties terminas.
Teismas minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Pervomaisko rajono teismo 2001 m. balandžio 10 d. nutarties dėl teismo įsakymo dalį dėl alimentų (išlaikymo) priteisimo iš V. D. nenustatė.
Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Pervomaisko rajono teismo pažymoje nurodyta, kad V. D. buvo laiku ir tinkamai pranešta apie nutartį dėl teismo įsakymo (b.l. 6-7). Prašoma pripažinti ir leisti vykdytis Lietuvos Respublikoje nutartis dėl teismo įsakymo yra įsiteisėjusi (b.l. 10-11). Pagal minėto teismo pažymą 2011 m. liepos 1 d. alimentų skola sudarė 1 020 435 Baltarusijos rublių (b.l. 12-13).
Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių anksčiau būtų buvęs priimtas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, jog byla priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.
Suinteresuotas asmuo V. D. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame prašyme atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Pervomaisko rajono teismo 2001 m. balandžio 10 d. nutarties dėl teismo įsakymo dalį dėl alimentų (išlaikymo) priteisimo nurodė, kad minėta nutartis dėl teismo įsakymo prieštarauja Lietuvos teismų praktikai, nes ši nutartis dėl teismo įsakymo neužtikrina vaiko interesų. Tarptautinės sutarties 30 straipsnyje nurodyta, kad teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą, įstatymai. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra vaikas, įstatymai. Kadangi vaikas, kurio išlaikymui priteisti alimentai, yra Baltarusijos Respublikos pilietis, teismas, nagrinėdamas O. D. pareiškimą dėl alimentų išieškojimo, pagrįstai vadovavosi Baltarusijos Respublikos teisės normomis. Teismas sprend˛ia, kad nėra pagrindo teigti, jog Baltarusijos Respublikos teismo nutartis dėl teismo įsakymo, kuria nuspręsta išieškoti 25 proc. visų rūšių suinteresuoto asmens u˛darbio vaiko naudai, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad Baltarusijos Respublikos nutarties pripažinimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui teikti vaikui didesnį išlaikymą, nei nustatytas aptariamoje nutartyje.
Pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens argumento, jog teismui nėra pateikto dokumento, patvirtinančio, jog Baltarusijos Respublikos teismo nutartis dėl teismo įsakymo gali būti vykdoma Lietuvos Respublikoje, teismas nurodo, kad CPK 813 straipsnio 4 dalyje, nurodyta, kad teismui turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas gali būti vykdomas toje valstybėje, kurioje priimtas. Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Pervomaisko rajono teismo pažymoje (b.l. 10) nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Pervomaisko rajono teismo 2001 m. balandžio 10 d. nutartis dėl teismo įsakymo yra vykdytina.
Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Pervomaisko rajono teismo 2001 m. balandžio 10 d. nutarties dėl teismo įsakymo dalį dėl alimentų (išlaikymo) priteisimo iš V. D..
Pareiškėja O. D. be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo nutartį Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškė prašymą išieškotas sumas persiųsti nurodytu adresu. Atsižvelgiant į šį prašymą, pareiškėjai išaiškinama, jog Tarptautinės sutarties 57 straipsnyje nustatyta, kad sprendimų (nutarčių) vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio arbitražo teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdama pripažintą ir leistą vykdyti Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Pervomaisko rajono teismo nutarties dėl teismo įsakymo dalį vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios nutarties patvirtintą kopiją, pripažintos ir leistos vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo nutarties patvirtintą kopiją ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 814 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto Pervomaisko rajono teismo 2001 m. balandžio 10 d. nutarties dėl teismo įsakymo dalį, kuria O. D. iš V. D. priteisti alimentui sūnui E., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti – 25 proc. visų rūšių V. D. uždarbio, išieškant kas mėnesį, išieškojimą pradedant nuo 2001 m. balandžio 10 d. iki sūnaus pilnametystės.
Ši nutartis per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.