Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūno (toliau – ir Institucija) 2013 m. gegužės 9 d. nutarimu J. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2013 m. gegužės 2 d. apie 20.45 val., medžiotojų klubo „Skirvytė“ medžiojamuosiuose plotuose, esančiuose Uostadvario k., Šilutės r. teritorijoje, kartu su P. B., naudodami šunį - vokiečių aviganio mišrūną vardu Džiumbo, neteisėtai medžiojo pilkuosius kiškius ir taip veiksmais J. S. pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijoje medžioklės taisyklių 11.4 punkto, 74.5 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 4 dalyje. J. S. paskirta nuobauda – trijų tūkstančių litų (3000 Lt) bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad J. S. yra pagrįstai nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimą, jo kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra visiškai įrodyta.

Apeliantas skunde akcentuoja, kad J. S. kaltė grindžiama prieštaringais liudytojo parodymais, kuriuos teismas įvertino netinkamai, neaptarė liudytojo M. M. parodymų prieštaravimo kito liudytojo M. B. parodymams. Tačiau tokius jo teiginius visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apelianto skundo argumentai apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo, yra nepagrįsti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais – užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (Valstybės Žinios, 2000, Nr. 53-1540), 12 punktas nustato, kad medžioti leidžiama tik su kilmės dokumentus turinčiais medžiokliniais šunimis. Medžioklinius šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui parengti arba lauko bandymus, varžybas medžioklės plotuose natūraliomis sąlygomis vykdyti leidžiama tik leidžiamu šiais būdais medžioti terminu. Šiems renginiams medžioklės plotuose organizuoti privaloma turėti visus medžioklei būtinus dokumentus. Kitais atvejais medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais. Tų pačių taisyklių 11.4 p. numato tokios medžioklės tvarką, o 74.5 punktas nustato, kad šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai kai medžiojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais būdais, priemonėmis ar įrankiais, šiuo atveju kai medžiojama su šunimi.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. S. 2013 m. gegužės 2 d., 20.45 val., medžiotojų klubo „Skirvytė“ medžiojamuosiuose plotuose, esančiuose Uostadvario k., Šilutės r. teritorijoje, naudodamas šunį - vokiečių aviganio mišrūną vardu Džiumbo, neteisėtai medžiojo pilkuosius kiškius ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijoje medžioklės taisyklių 11.4 punkto, 74.5 pinkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 4 dalyje.

Nors J. S. tvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė, tačiau šį tvirtinimą paneigia byloje surinkti įrodymai. J. S. pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (T II, b.l. 3 - 4), Šilutės gyvosios gamtos apsaugos vyresniojo specialisto laikinai einančio viršininko pareigas M. M. tarnybiniu pranešimu ir prie jo pridėtomis nuotraukomis (T II, b.l. 7 - 12). Teisės pažeidimo padarymo faktą teismo posėdžio metu apklausti patvirtino liudytojai M. M. ir M. B. (T I, b.l. 30 - 32).

Susipažinus su teismui pateikta administracinės teisės pažeidimo byla nustatyta, kad liudytojas M. M. patvirtino, kad 2013-05-02 jis kartu su kitais pareigūnais vykdė aplinkosauginį reidą Uostadvario k., Šilutės r. ribose. Potvynio vandens užlietame Uostadvario polderyje pastebėjo vaikštant du asmenis. Jie vaikščiojo melioracijos griovio pakraščiu, ant kurio nebuvo potvynio vandens ir vedžiojo šunį. Pastebėję pasibaidžiusį kiškį, J. S. atsegė šunį nuo pavadėlio ir ranka parodęs į kiškį, davė komandą jį vytis. Liudytojas parodė, kad J. S. veiksmai užsiundant šunį ant kiškio buvo aiškiai išreikšti ir jei jis (liudytojas) nebūtų užvedęs automobilio ir privažiavęs arčiau, taip pabaidydamas šunį, šuo be jokios abejonės kiškį būtų pavijęs, nes tuo metu pievos buvo apsemtos ir kiškis nebūtų turėjęs galimybės pabėgti. Po to, kai M. M. pabaidė šunį, išsikvietė kitus pareigūnus ir sulaikė minėtus du asmenis bei nustatė jų asmenybes. Šiuos M. M. duotus parodymus iš esmės patvirtino ir kitas liudytojas M. B., kuris parodė, kad 2013 m. gegužės 2 d. vyko reidas, M. M. vyko į Rusnę ir paskambino M. B. bei pranešė, kad 2 asmenys medžioja su šunimi. M. M. pasakė, kad jis matė, jog asmenys siundė šunį ant zuikio. Anot M. B., M. M. važiavo iš Uostadvario į Rusnę, iš kur turėjo išplaukti į reidą.

Analizuojant šių liudytojų parodymus nustatyta, kad šie parodymai dėl J. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo iš esmės sutampa. Aplinkybė, kaip liudytojas M. M. pamatė J. S. daromą teisės pažeidimą, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi jis šį pažeidimą užfiksavo vykdydamas tiesiogines savo pareigas, ir neturi reikšmės, ar jis tai, kad J. S. siundė šunį ant zuikio pamatė važiuodamas automobiliu, ar jį stebėdamas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Valstybės žinios, 2002, Nr. 72-3017) 12 straipsnyje reglamentuotos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos, ir viena iš pareigų, numatyta 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte, yra šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sustabdyti fizinių ar juridinių asmenų vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą. Akivaizdu, kad M. M., pamatęs, kad J. S. siundo šunį ant zuikio ir aiškiai suprasdamas, kad tai yra įstatymo uždrausta ir kenksminga aplinkai veikla, privalėjo vykdyti savo tiesioginę pareigą ir privalėjo sustabdyti daromą teisės pažeidimą, ką ir padarė. Apelianto abejonės, kad M. M. važiuodamas automobiliu negalėjo detaliai matyti šuns siundymo ant zuikio, yra tik deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios keltų abejonių liudytojų šališkumu ir neturi pagrindo abejoti tarnybines ir pilietines pareigas vykdžiusio pareigūno nurodytais faktais. Liudytojas M. M. pažeidimo aplinkybes nuosekliai išdėstė savo tarnybiniame pranešime, jas patvirtino teismo posėdžio metu, tuo tarpu J. S. parodymai yra nenuoseklūs, iš pradžių jis teigė, kad šuo pats nutrūko nuo pavadėlio, tačiau nustačius, kad šuns pavadėlis nepažeistas, pakeitė savo parodymus ir teigė, kad pats paleido šunį, kad šis pasilakstytų. Atsižvelgiant į pažeidėjo parodymų nenuoseklumą, teismas pagrįstai J. S. parodymus vertino kaip jo gynybinę poziciją ir jais nesivadovavo. Apygardos teismas konstatuoja, kad įrodymai byloje surinkti tinkamai bei užfiksuoti laikantis ATPK reikalavimų, apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių ir principų nepažeidė.

Vertinant byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuotina, kad J. S. veika pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai, Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tokią teisę turėjo (ATPK 242 straipsnis, 259¹ straipsnio 2 dalis); Institucija išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir paskyrė nuobaudą pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Vertinant J. S. padaryto pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę, Institucija ir teismas nenustatė J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kadangi lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, J. S. pagrįstai buvo skirta sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti bauda, teismui nėra pagrindų švelninti Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą (ATPK 30 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.