- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-205-478-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00206-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Daiva Jankauskienė, Valdas Vitunskas
- Nukentėjusysis
- V. G., R. B.
- Nuteistasis
- Ž. V., V. B.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis, Valerijus Karpovas
- Kategorijos
Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-478-2014
Teisėjas Albinas Antanaitis Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00206-2012-8
2014 m. spalio 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Daivai Aliulienei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorams Giedriui Šalaševičiui, Ramučiui Mickui, nukentėjusiesiems V. G. ir R. B., nuteistajam Ž. V., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir Ž. V. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2012-01-25 nusikalstama veika) – 1 metams 2 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo;
- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2012-06-17 nusikalstama veika) – 1 metams 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo;
- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 3 metams terminuoto laisvės atėmimo;
- pagal BK 286 straipsnį – 2 metams terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės, paskirtos V. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (2012-06-17 nusikalstamos veikos) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šios subendrintos bausmės ir dalies pridėtos bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2012-01-25 nusikalstama veika), 286 straipsnį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 3 (treji) metai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2013-07-31 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 (dvylika) metų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2013-07-31 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį, bei suėmime išbūtas laikas nuo 2012-06-21 iki 2012-11-21.
- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metams 8 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo;
- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 3 metams 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo;
- pagal BK 286 straipsnį – 2 metams terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės, paskirtos Ž. V. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 286 straipsnį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 3 (treji) metai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2013-10-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ir 2013-10-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, bausmes dalinai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmę – 8 (aštuoneri) metai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2013-10-16 ir 2013-10-17 teismo nuosprendžius.
Kybartų pataisos namų civilinis ieškinys tenkintas visiškai: iš kaltinamųjų V. B. ir Ž. V. solidariai priteista žalos atlyginimo 23,80 Lt (dvidešimt trys litai, 80 ct) ieškovui Kybartų pataisos namams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 25 d. apie 22.45 val. Kybartuose, J. B. g. 14, Vilkaviškio r. sav., Kybartų pataisos namų nuteistųjų bendrabučio 1-o aukšto batų džiovykloje, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė Ž. R. ranka ne mažiau kaip 2 kartus į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 17 d. apie 19.40 val. Kybartuose, J. B. g. 14, Vilkaviškio r. sav., Kybartų pataisos namų drausmės grupės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, bendrininkaudamas su Ž. V. dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir tyčinio svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, tyčia įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, Ž. V. padegus 15 Lt vertės Kybartų pataisos namų medinę spintelę bei sulaužius 8,80 Lt vertės šepečio kotą, tuo bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimo turto už 15 litų, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.
Be to, V. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 17 d. apie 20.50 val. Kybartuose, J. B. g. 14, Vilkaviškio r. sav., ant Kybartų pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelio stogo, bendrininkaudamas su Ž. V. dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui, nevykdė Kybartų pataisos namų pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, kartu su Ž. V. mosikuodami lazdomis grasino tuojau pat pavartoti fizinį smurtą bei tyčia spyrė, sudavė lazdomis bei rankomis tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių valstybės tarnautojams – Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui R. B. ir prižiūrėtojui V. G., tuo bendrai pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Ž. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 17 d. apie 19.40 val. Kybartuose, J. B. g. 14, Vilkaviškio r. sav., Kybartų pataisos namų drausmės grupės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) , t. y. viešoje vietoje, bendrininkaudamas su V. B. dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir tyčinio svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, tyčia įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, padegė 15 Lt vertės Kybartų pataisos namų medinę spintelę bei sulaužė 8,80 Lt vertės šepečio kotą, tuo bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimo turto už 15 litų, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.
Be to, Ž. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 17 d. apie 20.50 val. Kybartuose, J. B. g. 14, Vilkaviškio r. sav., ant Kybartų pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelio stogo, bendrininkaudamas su V. B. dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui, nevykdė Kybartų pataisos namų pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, kartu su V. B. mosikuodami lazdomis grasino tuojau pat pavartoti fizinį smurtą bei tyčia spyrė, sudavė lazdomis bei rankomis tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių valstybės tarnautojams – Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui R. B. ir prižiūrėtojui V. G., tuo bendrai pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. B. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti, sušvelninant paskirtą bausmę. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nukentėjusiajam Ž. R. padarė tik nežymų sveikatos sutrikdymą ir jam nukentėjusysis atleido. V. B. taip pat nurodo, kad yra nuteistas už tai, kad kartu su Ž. V. sukėlė riaušes drausmės grupės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau taip nutiko dėl to, kad jiedu su kitu nuteistuoju prašė budėtojų pakviesti pamainos viršininką, tačiau budėtojas V. G. atsakė, kad pamainos vadas geria kavą ir neateis. Taigi, protestuoti, V. B. nurodo, pradėjęs dėl to, kad pamokytų pamainos vadą, o šis atėjęs pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir išprovokavo pasipriešinimą. Nuteistojo teigimu, lazdomis jie gynėsi nuo pareigūnų, bijodami, kad nesumuštų, o atvykę apsaugos ir priežiūros pareigūnai naudojo neteisėtas specialiąsias priemones, spyrė į galvą, sulaužė nykštį. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, atsisakė tenkinti nuteistojo prašymą peržiūrėti vaizdo įrašus, kadangi „dangsto“ pareigūnus. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistasis mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.
Nuteistasis Ž. V. taip pat skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir prašo išteisinti jį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui pagal BK 286 straipsnį bei sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad 2012-06-17 kartu su kitais nuteistaisiais buvo nuvestas į biblioteką, kur tarp nuteistųjų kilo konfliktas. Nors jis šiame konflikte nedalyvavo, jo atžvilgiu taip pat buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Nuteistasis teigia prašęs budinčio pareigūno, kad pakviestų direktoriaus padėjėją paaiškinti, kodėl ir jo atžvilgiu surašytas tarnybinis pranešimas, tačiau pareigūnas atsakė, kad direktoriaus padėjėjas geria kavą ir neateis. Tokiu būdu pareigūnas R. S., nuteistojo teigimu, privertė jį padaryti naują nusikalstamą veiką – padegant kameroje esančią spintelę jis norėjęs kuo greičiau iškviesti budintį direktoriaus padėjėją, kad galėtų paaiškinti, jog nepadarė jokio pažeidimo, dėl kurio surašytas tarnybinis pranešimas. Nuteistojo manymu, už šią nusikalstamą veiką jam paskirta per griežta bausmė.
Nuteistasis Ž. V. skunde taip pat teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 286 straipsnį, kadangi pareigūnams jis nesipriešino. Nuteistasis nurodo, kad būdamas ant pasivaikščiojimo kiemelio stogo pareigūnui smūgių lazda nesudavė, tik mosikavo lazda ir pasakė, kad neliptų. Nuteistiesiems nulipus nuo stogo, buvo panaudotos ašarinės dujos, dėl to jis pareigūnams ir nesipriešino. Ž. V. teigia, kad ir pats pareigūnas nurodė, kad prieš jį fizinė jėga nebuvo panaudota.
Šalies argumentai
Atsikirtimuose į nuteistojo V. B. apeliacinį skundą nukentėjusysis Ž. R. nurodo, jog nesutinka su V. B. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Nukentėjusiojo teigimu, V. B. tyrimo metu bandė jį paveikti, kad šis pakeistų savo parodymus, o teismo proceso metu net neatsiprašė.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji V. B. ir Ž. V., jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, atlikus įrodymų tyrimą, sprendžia, kad nuteistųjų V. B. ir Ž. V. apeliaciniai skundai atmetami.
Skundžiamas nuosprendis priimtas atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio reikalavimų.
Apeliantai, pirmos instancijos teisme pripažinę savo kaltę, davę parodymus apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir sutikęs, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, apeliaciniu skundu iš dalies ginčija savo kaltę. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą pagal BPK XXI skyriaus taisykles.
Nuteistasis V. B. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta. Pripažįsta, jog priešinosi pareigūnams, lipo ant stogo, uždegė spintelę, tačiau nemano, jog turėjo leistis mušamas, todėl yra nekaltas, jog reikėjo panaudoti spec. priemones. Viskas prasidėjo dėl pareigūno veiksmų. Birželio 17 d. jį su Ž. V. išvedė į biblioteką, buvo surašyti tarnybiniai pranešimai. Jie kvietėsi pamainos viršininką, tačiau šis atėjęs vartojo necenzūrinius žodžius, todėl, norėdami pamokyti, užkūrė kamerą. Skunde nurodė dėl ko viskas įvyko, užmiršo parašyti, jog pareigūnai vartojo necenzūrinius žodžius. Gaisrą sukėlė todėl, kad neatėjo viršininkas. Gaisrą sukėlė Ž. V. – padėjo į spintelę laikraščių, spintelę užkūrė. Buvo 19.45 val. Pradarė kamerą ir jie išbėgo į koridorių, o iš ten ant stogo – dėl pramogos. Ant stogo nieko neveikė, prabuvo apie 2 valandas. Norėjo susitarti dėl tarnybinių, tačiau pareigūnai į kalbas nėjo. Bėgdami iš kameros, iš šluotos pasidarė lazdas gynybai, nes pagalvojo, kad prieš juos bus panaudotos spec. priemonės. Pareigūnai norėjo nulaipinti, ėmė lazdas, ašarines dujas. Byloje neteisingai parašyta, kad nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, sudavė lazda tarnautojams, to nepripažįsta. Priešinosi tik prieš vieną pareigūną, ne prieš visus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tik vienam pareigūnui sudavė gal 1-2 kartus, bet ne pareigūnams. Kopėčias mėtė, tačiau tai ne pasipriešinimas. Pareigūnai neteisėtai vartojo smurtą, buvo girti, tačiau protokole tai neužrašyta. Dėl to, kad blogai surašytas protokolas, nesiskundė. Dėl Ž. R. epizodo kaltę pripažįsta. Ž. R. jam atleido, Kybartų PN buvo duotas atlygis, sakė, jog atsiima pareiškimą.
Apklaustas pirmosios instancijos teisme, V. B. dėl visų jam inkriminuotų veikų kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad gailisi. Pripažino, jog Ž. R. drabužių džiovykloje sudavė porą sykių į veidą, gal į šoną, nes jis jį apgavo. Džiovykloje daugiau asmenų nebuvo, gal po to ir įėjo į džiovyklą daugiau asmenų, bet tuo metu nemušė nukentėjusiojo. Ž. R. jam smūgių nesudavė. Ant nukentėjusiojo sužalojimų nesimatė. Vėliau rašė nukentėjusiajam laiškelį, kad jis pareiškimą atsiimtų. Dėl kitų veikų nuteistasis parodė, kad buvo sekmadienis, kilo konfliktas tarp nuteistųjų, jiems surašė tarnybinius. Jie kvietėsi pamainos viršininką, tačiau jiems pasakė, kad viršininkas ateis vėliau. Prieš vakarinį patikrinimą užkūrė spintelę Ž. V.. Žilvinas pasakė, kad reikia kambarį uždegti, o jis sakė „daryk ką nori“, pats sėdėjo ir rūkė. Į duris nedaužė, V. G. pats užuodė dūmų kvapą ir pamatė gaisrą, pradarė duris, tada nuteistieji iššoko, išbėgo į lauką, užbėgo ant stogo ir priešinosi. Kameroje negalėjo būti, nes galėjo uždusti. Kamerą užkūrė, kad pareigūnai žinotų ateičiai, jog reikia ateiti. Iš anksto nesitarė lipti ant stogo, tačiau lipo, nes nebuvo kur bėgti. Išbėgdamas iš kameros, pareigūnui smūgių nesudavė, sudavė po to. Šepetys buvo kameroje, iš jo pasidarė lazdas. Ar šepetį perlaužė Ž. V., ar jis jau buvo perlaužtas, neprisimena, jis nelaužė, inventoriaus negadino. Tarpusavyje iš anksto nesitarė priešintis pareigūnams, ant stogo viskas gavosi spontaniškai. Sudavė pareigūnui lazda, neleido užlipti, pataikė pareigūnui į rankas. Pareigūnai liepė nulipti, tačiau jie nepakluso. Po to iš visų pusių pradėjo pareigūnai lipti, jie nespėjo mėtyti kopėčių ir patys nušoko. Sulaikant, pareigūnams smūgių nesudavė (t. 2, b. l. 128-129).
Nuteistasis Ž. V. parodė, kad nesutinka dėl pasipriešinimo pareigūnams, asmeniškai nei vienam pareigūnui nesudavė. Jis neleido užlipti ant stogo, numetinėdamas kopėčias, tik taip priešinosi. Smurto nevartojo. Mosavimas lazda prieš pareigūnus nesukėlė grėsmės. Kopėčių stumdymas negalėjo sukelti pasekmių, stumdė tik, kad neliptų. Kai pareigūnai uždėdavo kopėčias, jie stumdavo. Pareigūnas pasitraukdavo į šoną, todėl negalėjo sužeisti. Kamerą jis uždegė dėl pareigūnų elgesio. Lazdas taip pat jis padarė kameroje, po gaisro, savigynai nuo pareigūnų, nes žinojo, kad juos puls, o jis gyvenime nenusileis. Tačiau smurto jis nevartojo, o kad mosikavosi, kopėčias stumdė, neneigia. Taip pat pripažįsta, kad padegė spintelę. Jo netenkina nuosprendžio dalis dėl pasipriešinimo pareigūnams ir per griežta bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme Ž. V. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo drausminiame būryje dėl dieną įvykusio konflikto, kurio metu kažkas susimušė, jiems surašė tarnybinius. Kvietėsi prižiūrėtoją, kad paaiškintų. Prižiūrėtojas pasakė, kad neturi laiko, nes geria kavą. Dėl to, kad neatėjo prižiūrėtojas, kilo mintis padegti spintelę. Prižiūrėtojams sakė, kad jei jie neateis, kils problemų. Paėmė medinę spintelę, priplėšė popieriaus ir padegė. Kameroje buvo dviese su V. B., tačiau mintis padegti kilo jam vienam, to iš anksto neplanavo. V. B. nieko nedarė ir jam nieko nesakė, nors matė jo veiksmus. Spintelę padegė, kad juos išvestų iš kameros. Žiebtuvėlis leidžiamas dalykas, nes jis rūkantis. Gaisro židinys buvo prie durų. Tuo metu V. B. stovėjo prie lango, po to priėjo prie durų pabelsti. Šepetį taip pat jis sulaužė, reikėjo apsiginti nuo pareigūnų, nes turbūt ruošėsi mušti. Vieną šepečio dalį pasiėmė sau, kitą padavė V. B.. Taip sugalvojo pats, ar dėl to V. B. protestavo – neprisimena. Kai atidarė duris, išbėgo iš kameros, nubėgo į lauko kiemelį ir užlipo ant stogo. Jis pirmas bėgo. Galėjo būti, kad iš kameros pirmas išsiveržė V. B.. Užlipę ant stogo aiškinosi, kodėl pareigūnai neatėjo. Jiems pasakė nulipti, nes bus panaudotos spec. priemonės. Su lazda trukdė pareigūnams užlipti ant stogo, trankė į skardą, dėjo į skydą. Taip elgėsi, nes nesutiko su pareigūnų elgesiu. Nepaklusdami pareigūnams nulipti nuo stogo, galėjo suduoti abiems pareigūnams. Ar pareigūnams sudavė V. B., nematė, nors jis taip pat turėjo lazdą. Jis mėtė ir stumdė kopėčias. Ant stogo su V. B. bendrai gynėsi nuo pareigūnų, buvo kartu, vienas vienoje stogo pusėje, kitas – kitoje. Taip stovėjo todėl, kad pareigūnai neužliptų, tai daryti nesitarė, tai gavosi savaime. Kad lips ant stogo, kameroje taip pat nebuvo sugalvojęs, taip gavosi savaime. Pareigūnai nuvijo nuo stogo gal po dviejų valandų. Gailisi taip pasielgęs, pareigūnų neatsiprašė. Su ieškiniu sutiko, sutiko atlyginti padarytą žalą, tačiau pajamų neturi, o žalos neatlygino, nes nebuvo pareikalauta (t. 2, b. l. 128)
Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis V. G. paaiškino, kad nuteistuosius pažįsta, nes jie kalėjo Kybartų PN. Jis dirbo Kybartų PN prižiūrėtoju, įvykio dieną dirbo drausmės grupės patalpose. Vakare apie 19.40 val. uždaryti drausmės grupėje nuteistieji padegė spinteles daiktams sudėti, prie durų prisineštas kaldras. Prižiūrėtojai, pajutę dūmų kvapą, pradarė duris ir puolė gesinti, nes jau buvo nemažai dūmų, o tuo momentu nuteistieji iš kameros pabėgo bei užlipo ant pasivaikščiojimo kiemelio stogo. Nuteistieji ant stogo buvo kartu ir praleido ten nemažai laiko, nes ilgai nenorėjo nulipti. Rankose abu turėjo pagalius, kuriuos buvo pasidarę iš šepečio koto. Nuteistiesiems buvo nurodyta nulipti, bet jie nurodymų nevykdė, nuo stogo nenulipo, mosikavo turėtais pagaliais, neleisdami prižiūrėtojams – nukentėjusiajam ir R. B.– užlipti jų nukelti. Bandė užduoti prižiūrėtojams. Jei jie būtų lipę, nuteistieji būtų kirtę, tai išreiškė savo veiksmais ir žodžiais. Sakė, jei lips, jie suduos lazdomis. Tik po 2 valandų prižiūrėtojams pavyko užlipti, tačiau tada nuteistieji nušoko nuo stogo ir nubėgo į koridoriuką. Prižiūrėtojai turėjo bendrai vieną skydą, kuriuo prisidengė nuo lazdų smūgių. R. B. lipo pirmas ir lipdamas dengėsi skydu, jam buvo suduota į skydą, tačiau kuris iš nuteistųjų sudavė, jis nežino, pačiam nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Kartu dar buvo pareigūnai Ž. Č. ir A. B. Nė vienas pareigūnas nesielgė neadekvačiai, nerišliai nekalbėjo. Kodėl nuteistieji šitaip elgėsi, jis nežino. Ant nuteistųjų sužalojimų nesimatė, skundų dėl sužalojimų jie neišreiškė. Dėl padegimo apdegė tualeto durys, aprūko kameros sienos, tačiau niekas daugiau nenukentėjo, nes nuteistieji buvo tik dviese, šalia esančiose kamerose buvo žmonių, tačiau jos negalėjo užsidegti, nes sienos yra mūrinės. Jiems lipant kopėčiomis, nuteistieji skydą spyrė su kojomis ar stūmė, kad prižiūrėtojai neužliptų.
Nukentėjusysis R. B. paaiškino, kad Kybartų PN dirba vyriausiuoju prižiūrėtoju, nuteistuosius pažįsta. Įvykio dieną dirbo KPP Nr. 2, išleidinėjo vakare iš darbo zonos. Vakare buvo gautas radijo ryšio pranešimas prižiūrėtojams skubiai atvykti į drausmės grupę, kadangi įvyko kameros Nr. (duomenys neskelbtini) padegimas ir du nuteistieji užlipo ant KPP pasivaikščiojimo stogelio. Jis nubėgo į nurodytą vietą ir pastebėjo du nuteistuosius, kurie bėgiojo stogais ir mosikavo šepečio kotais, padalinę juos į dvi dalis, ir grasino, jei kas nors užlips, suduoti smūgius. V. B. stovėjo kairės pusės sparne, Ž. V. – dešiniame. Stogo ilgis apie 10 m, plotis 3,5 - 4 m ir nuteistieji bėgiojo iš vienos pusės į kitą, bandė suduoti, nežiūrėjo ar pataikys, ar ne prižiūrėtojui. Sakė, „kad nėra mums ko prarasti, jei mūsų reikalavimų nevykdote, mes rodome savo pasipriešinimą prieš jus“. Šalia aikštelės susirinko daugiau prižiūrėtojų. Nukentėjusysis bandė užlipti ant stogo ir kaip nors nuraminti nuteistųjų pasipriešinimą, tačiau jam akivaizdžiai buvo mosikuojama palei veidą, bandoma suduoti per rankas, grasinama, jog jei jis lips, tikrai gaus per rankas. Nukentėjusysis, bandydamas save apsisaugoti, atsinešė kopėčias ir bandė užlipti dešiniu sparnu. Tačiau V. B. ir Ž. V., vienas kitam patardami, kad jokiais būdais negalima leisti užlipti, koja stūmė kopėčias, ir taip galėjo sužaloti ne tik nukentėjusįjį, bet ir šalia esančius prižiūrėtojus. Gavus nurodymą iš budinčios dalies, buvo atsinešta papildoma spec. priemonė – apsaugos skydas. Pasidėjus kopėčias ir vienam prižiūrėtojų jas prilaikant, nukentėjusysis, kūną apsisaugodamas apsauginiu skydu, bandė užlipti. Tačiau pribėgę abu nuteistieji smogė lazdomis bei spardė kojomis į skydą ir bandė jį nustumti nuo kopėčių. Nukentėjusysis pastebėjo už nugaros lipantį prižiūrėtoją V. G.. Nuteistiesiems nesugebėjus nustumti kopėčių, jie nubėgo stogu į drausmės koridorių ir bandė pasprukti, bet toje vietoje atsirado prižiūrėtojas V. K., kuris užtvėrė kelią iš lokalinio sektoriaus. Nuteistieji buvo sulaikyti, jiems buvo uždėti antrankiai. Po to nukentėjusysis nuvedė nuteistuosius į laikino sulaikymo kamerą, kur buvo iškviesta med. seselė slaugytoja. Sulaikytieji buvo apžiūrėti, jokių nusiskundimų nepareiškė. Laikino sulaikymo kameroje prasėdėjo apie 2 val., per tą laiką pretenzijų taip pat nepareiškė.
Liudytojas Ž. Č. paaiškino, kad nuteistuosius pažįsta, santykiai darbiniai. Jis dirba vyresniuoju prižiūrėtoju Kybartų PN. Nuteistieji buvo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Jis darė kitoje kameroje kratą ir praeidamas užuodė dūmų kvapą, pažiūrėjęs per langelį, pamatė ugnį. Kolegai V. G. pasakė, kad atneštų raktus ir gesintuvą gesinti gaisrą. Atrakinus kamerą, V. G. pradėjo gesinti pro grotas, o nuteistieji pro grotas išsiveržė į lauką ir išbėgo ant pasivaikščiojimo kiemelio stogelio. Liudytojas su budinčiu buvo nuėję į pasivaikščiojimo kiemelį. Kažkuris nuteistųjų, liudytojas negalėjo nurodyti kuris, nes jie abu buvo ant stogo ir turėjo rankose šepečio perlaužtą kotą, sakė nelipti, nes gaus per galvas. Tada budintis liudytojui liepė likti poste ir užsidaryti. Kameroje degė spintelė ir kažkokie skudurai, gaisro židinys buvo prie durų, nuteistųjų per dūmus nesimatė. Gaisras sugadino spintelę, aprūko sienos. Kaip nuteistieji buvo nuprašyti nuo stogo, liudytojas nežino. Jam jie nesipriešino, tik išbėgo į lauką, ar priešinosi kitiems – nežino. Taip pat nežino, ar buvo sužaloti nukentėjusieji. Nuteistieji nebuvo sugrąžinti atgal, jie buvo nuvesti į laikino sulaikymo kameras. Kiek laiko nuteistieji ten buvo laikomi, jis nežino. Liudytojas nepastebėjo jokių akivaizdžių sužalojimų ant nuteistųjų.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad nuteistuosius žino, jie atlikinėjo bausmę. Šis įvykis buvo prieš 2 metus. Du nuteistieji padegė kamerą, ją prižiūrėtojai užgesino, atidarė duris, o nuteistieji išbėgo į lauką ir užlipo ant stogo. Po to juos nuo stogo nukėlė. Ten buvo Ž. V., o antro neprisimena. Nukėlimas nuo stogo truko apie vieną – pusantros valandos. Nuteistieji nepakluso reikalavimams, vyko derybos, prižiūrėtojai įkalbinėjo, kad nuliptų savanoriškai, kad nebūtų pasekmių. Kiek atsimena, nuteistieji turėjo lazdas. Kai prižiūrėtojai lipo kopėčiomis ant stogo, nes aukštis 3 metrai, nuteistieji nušoko. R. B. turėjo skydą, kad apsiginti nuo smūgių, per skydą buvo kelis kartus suduota, bet kuris iš nuteistųjų sudavė, neprisimena. Po incidento įvykį suformino pats liudytojas. Ar buvo sužalojimų neprisimena. Prieš nuteistuosius buvo panaudotos spec. priemonės, koviniai imtynių veiksmai, guminės lazdos. Dėl to yra surašytas spec. priemonių panaudojimo aktas. Ar nuteistieji pareiškė kokius nusiskundimus, neprisimena. Prasidėjus padegimui, liudytojas buvo savo kabinete budėtojų dalyje. Tuo metu ėjo kalėjimo viršininko pareigas. Buvo padegta kamera, padegta spintelė, čiužiniai. Gaisras buvo užgesintas iki jam atėjus, tačiau atidarius kamerą dūmai dar rūko, degė čiužinys ir spintelė. Kitose kamerose buvo sulaikytųjų, bet jiems nuo gaisro nebuvo pavojaus, todėl evakuacijos nebuvo, nes nebuvo reikalo. Jeigu gaisras nebūtų užgesintas, būtų kilęs pavojus kitiems nuteistiesiems. Tokiu atveju būtų buvęs sprendimas evakuacijai. Pavojus dėl gaisro būtų kilęs dėl dūmų, kurie yra žmogui pavojingi, dūmų buvo pilnas koridorius, atidarė langus, perėjo per visas kameras ir vėdino patalpas. Drausmės grupėje esantys nuteistieji sėdi ten už prasižengimus, jie yra daug sunkesni, todėl paleisti apie 30 sunkiai valdomų žmonių ir užtikrinti jų apsaugą su esamais 3 prižiūrėtojais būtų buvę gana rizikinga. Kiek prie aikštelės buvo pareigūnų, tiksliai neatsimena, gal 4-10 asmenų. Visi pareigūnai, tiek buvę liudytojo pavaldume, tiek buvę įstaigoje, tikrai nebuvo išgėrę ar gėrę, nors su alkotesteriu ir nebuvo tikrinta. Jei pareigūnai būtų buvę girti, būtų iškviesta policija girtumui nustatyti, bet tam nebuvo jokio reikalo. Prieš nuteistuosius taikė standartines spec. priemones: gumines lazdas, dujas, antrankius, jos buvo naudojamos vadovaujantis Bausmių vykdymo įstatymu. Gesintuvai buvo naudojami tik gesinti gaisrui, bet ne kaip specialios priemonės. Kuriuo tiksliai momentu buvo panaudotos spec. priemonės prieš nuteistuosius, negali nurodyti. Viskas smulkiai nurodyta spec. priemonių panaudojimo akte, be to, duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, surašytas tarnybinis pranešimas. Į įvykį buvo iškviestas pastiprinimas – laisvi nuo darbo pareigūnai iškviesti iš namų, atvyko apie 10 žmonių. 4-5 pareigūnai bandė nuteistuosius nukrapštyti nuo stogo. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuteistieji Ž. V. ir V. B. mojuodami lazdomis grasino, jei lips pareigūnai, tai su kiekvienu pareigūnu susidoros.
Liudytojas E. R. paaiškino, kad nuteistuosius pažįsta, su jais santykiai tarnybiniai. Įvykio dieną jis buvo atsakingas administracijos atstovas, jam paskambino budintis ir pranešė, kad du nuteistieji užlipę ant pasivaikščiojimo kiemelio stogo ir nenori nulipti. Nuvykęs ten, jis bandė juos kalbinti, kad nuliptų, tačiau jie nenulipo. Tada užlipo pareigūnai ir nuteistieji patys nušoko, nubėgo į pastatą, kur buvo sulaikyti. Kalbinimas nulipti truko apie 2 valandas. Abu nuteistieji ant stogelio turėjo pagalius ir grasino pareigūnams, jei jie lips ant stogelio, jie panaudos pagalius. Ar grasino abu, nepamena. Liudytojas asmeniškai su jais kalbėjo, lyg Ž. V. ir sutiko nulipti, tačiau V. B. – ne. V. B. kategoriškai atsisakius, ant stogo liko abu. Buvo priimtas sprendimas imti kopėčias juos nukelti. Kurie pareigūnai lipo, neatsimena. Lipdami turėjo apsaugos priemonę – skydą. V. B. tikrai davė su lazda, nes liudytojas buvo toje pusėje, kur ir jis, bet ar pataikė, nematė, Ž. V. buvo kitoje pusėje. Įvykio vietoje buvo apie 10 pareigūnų, kad kuris nerišliai kalbėtų, tokių nebuvo. Sulaikius nuteistuosius, jų nebematė. Jam buvo pranešta, kad nuteistieji sukėlė gaisrą, pareigūnai bandė gesinti gaisrą ir nuteistieji išsiveržė lauk ant stogelio. Kas sudegė negali pasakyti, buvo apdegę kameros sienos, spintelė ir skudurai. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad Ž. V. atsisakė nulipti, o V. B. palaikė jo poziciją, nuteistieji ne kartą pasakė grasindami, kad jei kas nors iš pareigūnų bandys lipti ant stogelio, tai jie neleis suduodami lazdomis, ne kartą vertė kopėčias. Nuteistasis ar tai V. B., ar tai Ž. V. su pagaliu trenkė į skydą, taip pat ir su koja spyrė.
Liudytojas V. K. parodė, kad dirba Kybartų PN vyresniuoju specialistu apsaugos priežiūros skyriuje. Įvykio metu buvo namuose, jam buvo išeiginė, kažkas paskambino, pasakė, kad zonoje neramumai. Atvykęs pamatė, kad pasivaikščiojimo kiemelyje nuteistieji vaikšto ant stogelio ir nesileidžia nukeliami. Abu nuteistieji turėjo lazdas ir mosikavo, neleido pareigūnų lipti kopėčiomis. Nuteistieji sakė kažką grasinančio. Paskui jis nuėjo ir grįžus atgal, nuteistieji jau buvo nulaipinti ir uždaryti į laikino sulaikymo kamerą. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuteistieji V. B. ir V. rankose turėjo po pagalį, demonstratyviai mosikavo ir grasindami įspėjo, kad jei kas nors lips, tai duos į galvas, ne kartą vertė kopėčias, V. B. su lazda kokius du kartus trenkė į apsaugos skydą.
Liudytojas A. B. parodė, kad nuteistuosius pažįsta, santykiai darbiniai. Jam žinoma, kad buvo padegta kamera, įvykis buvo seniai, todėl gali būti kažką pamiršęs. Jis atsimena, kad buvo bausmės atlikimo patalpose ir kažkuris iš prižiūrėtojų užuodė dūmų kvapą bei pasakė, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) gaisras. Toje kameroje kalėjo Ž. V. ir V. B.. Atnešė gesintuvą, kažkas atrakino kamerą, jis atnešė dar vieną gesintuvą ir paskui išbėgo į lauką. Kas degė kameroje, nežino. Atrakinus kamerą, nuteistieji iš jos išbėgo ir kieme užlipo ant pasivaikščiojimo kiemo stogo. Tiksliai nežino, bet jam atrodo, kad jie abu turėjo pagalius. Iš namų buvo iškviesti pareigūnai, derėjosi su nuteistaisiais, o liudytojas stovėjo šone ir stebėjo. Kiek laiko vyko derybos, negali pasakyti. Matė kaip buvo atneštos kopėčios, nuteistieji jiems neleido užlipti, iš pradžių jie kopėčias nustumdavo, paskui kažkaip pavyko užlipti. Nuteistieji ant stogelio mosikavo pagaliais, mosikavimas buvo nukreiptas į pareigūnus, jie buvo pasilenkę, bandė suduoti.
Liudytojas G. P. parodė, kad nuteistuosius pažįsta, santykiai darbiniai. Jam tada buvo laisva diena, buvo iškviestas direktoriaus budinčio padėjėjo į Kybartų PN, pranešė, kad kameroje sukeltas gaisras. Jam atvykus, gaisras buvo užgesintas. Nuteistieji Ž. V. ir kitas, kurio pavardę pamiršo, išsiveržė iš kameros ir buvo užlipę ant pasivaikščiojimo kiemo stogo. Abu persilaužę šepečio kotą lakstė iš vieno kampo į kitą. R. B. su skydu lipo kopėčiomis ant stogo, tam, kad juos nukeltų. Kažkuris sudavė prižiūrėtojui, bet kuris, nepasakys, nes jie keitė vietą, be to, praėjo 2 metai. Ar buvo suduota R. B., ar per skydą, ir kiek suduota smūgių, neatsimena. Įvykio nuo pat pradžių nematė. Skydo reikėjo, nes nuteistieji grasino su lazdomis, sakė „nelipkite, nes gausite lazdų“. Užlipus pareigūnui ant stogelio, nuteistieji pabėgo ir nušoko nuo stogo, todėl daugiau jų liudytojas nematė. Po įvykio buvo nuėjęs į drausmės kamerą. Joje buvo baisi betvarkė, matėsi, kad gesinta, matėsi balti milteliai. Ten degė medinės durys, tualeto durys, spintelės suverstos.
Liudytojas R. M. parodė, kad dirba Kybartų PN, kriminalinės žvalgybos sk. vyriausiuoju specialistu, 2012-06-17 dirbo Kybartų PN vidaus tyrimo sk. vyriausiuoju specialistu. Apie įvykį žino tiek, kad 2012 m. birželio mėn. buvo savaitgalis, buvo iškviestas į tarnybą, nes buvo ypatingas įvykis. Nuteistieji padegė kamerą ir išsiveržė iš jos. Iš informacijos buvo panašu, kad įvykdyta nusikalstama veika, atvyko į PN. Ten buvo daugiau pareigūnų, šie du nuteistieji buvo ant pasivaikščiojimo kiemo stogelio. Jie buvo drausmės grupėje, kamera Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, viskas buvo padengta gesintuvų milteliais. Kas buvo padegta, nepasakys, atrodo, kad buvo padegę patalynę ar popieriaus krūvą, tvyrojo svilėsių kvapas. Buvo ir kiti nuteistieji išvesti iš kitų kamerų. Su nuteistaisiais vyko derybos, juos bandė nukrapštyti. Nuteistieji yra problematiški, jei kas nepatikdavo, save žalodavo. Yra sumušę kameroje kitą nutiestąjį – R. M.. Kiek pamena, nuteistieji turi žiebtuvėlius, nes rūko. Po įvykio bendraujant viename iš pokalbių nuteistieji sakė, kad kvailai padarė. Su nuteistaisiais buvo bendrauta artimiausiomis dienomis po įvykio, negalavimais jie nesiskundė, sužalojimų nesimatė. Pretenzijų dėl pareigūnų neišsakė. Kad tą vakarą pareigūnai buvo neblaivūs, duomenų neturėjo. Iki galo bylos nevedė, ją perėmė tyrėja. Nuteistąjį Ž. R. atsimena. Jis kreipėsi į administraciją, kad jį sumušė šie du nuteistieji ir dar G. M., A. P., ar daugiau minėjo, neatsimena. Įvykis buvo vakare, kada Ž. R. grįžo iš drausmės grupės į pirmą būrį. Konfliktas įvyko prieš pusę valandos iki signalo miegoti. Ž. R. buvo pakviestas į pagalbines patalpas, kuriose buvo išvardinti asmenys, kurie jį sumušė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausė Ž. R., apklausos protokolai surašyti iš Ž. R. žodžių. Džiovyklos patalpa nėra didelė, neturi langų. Kas ten vyksta, kitiems nuteistiesiems nematoma. Iš bendro koridoriaus vienas įėjimas. Nuteistieji, prižiūrėtojai gali įeiti, ji nerakinama, ten džiausto rūbus. Džiovykla naudojasi apie 80 asmenų, ji viena visam būriui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą (1 t., b. l. 143), Ž. V. paaiškino, kad pareigūnai negalėjo įeiti, nes nuteistieji buvo iš vidaus užsidarę. Vaizdo įraše užfiksuota įvykiai koridoriuje, kilus gaisrui kameroje. Matyti iš dūmų išeinantys nuteistieji, kurie rankose nešasi lazdas. Vėliau vaizdo įraše užfiksuota įvykių eiga ant pasivaikščiojimo kiemo stogo, kuriame matyti nuteistųjų ir pareigūnų veiksmai, nuteistųjų demonstruojamas pasipriešinimas ir pareigūnų bandymai nukelti nuteistuosius. Šiuo vaizdo įrašu paneigti apeliantų aiškiimai, kad jie nesipriešino pareigūnams, nes vaizdo įrašuose užfiksuota, kad jie, lipant prižiūrėtojams kopėčiomis, stumdo kopėčias, mosuoja ir smūgiuoja lazdomis į skydą, kurį laiko pareigūnas.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantus pagrįstai pripažino kaltais dėl nusikalstamų veikų, už kurias jie nuteisti.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi iš esmės abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai analogiški, juose keliamos tos pačios versijos, jog jie elgtis nusikalstamai – padegti kamerą – buvo išprovokuoti netinkamu prižiūrėtojų ir pamainos viršininko R. S. elgesiu, be to, jų tolesni veiksmai ant pasivaikščiojimo kiemo stogo negali būti vertinami kaip pasipriešinimas pareigūnams, nes jie nesipriešino, o tik gynėsi nuo pareigūnų neteisėtų veiksmų, dėl šių priežasčių jiems turi būti sušvelnintos bausmės, abiejų apeliantų skundai šioje dalyje nagrinėjami ir dėl jų argumentų pasisakoma bendrai.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantų savo veiksmų vertinimu ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nuteistųjų kaltės pagal šiuos kaltinimus.
Byloje surinkti ir atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji 2012 m. birželio 17 d. apie 19.40 val., būdami Kybartų pataisos namų drausmės grupės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydami bendrą sumanymą, atliko kaltinime dėl BK 284 str. 1 d., 187 str. 2 d., nurodytus veiksmus.
Iš esmės ir patys nuteistieji neneigia, jog padegė kamerą, tačiau tokius veiksmus pateisina tuo, kad taip elgtis buvo priversti dėl prižiūrinčių pareigūnų netinkamo elgesio, jų prašymų ignoravimo – kai jų prašymu pasikalbėti dėl nuteistiesiems surašytų tarnybinių pranešimų dėl padaryto drausmės pažeidimo iš karto neatvyko budintis pamainos viršininkas. Ž. V. skunde nurodo, jog būtent pareigūnas R. S. privertė jį taip elgtis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistųjų argumentais ir vertina, kad nuteistųjų nurodyta nusikalstamo elgesio priežastis buvo mažareikšmė ir neadekvati jų pavojingiems veiksmams.
Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 119) duotais parodymais, kurie buvo pagarsinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodė, jog jis buvo gavęs nuteistųjų V. B. ir Ž. V. reikalavimą ateiti pasikalbėti, tačiau nuteistieji, nelaukę jo ateinant, sukėlė gaisrą. Liudytojas Ž. Č. patvirtino, jog nuteistieji apie 19 val. pareiškė prašymą iškviesti pasikalbėti pamainos budėtoją, apie tai buvo informuotas R. S., kuris nurodė, jog su nuteistaisiais pasikalbės apie 20 val. Ši informacija buvo perduota nuteistiesiems, tačiau nuteistieji su tuo nesutiko, pareiškę, jog budėtojas jiems reikalingas nedelsiant ir netrukus po to sukėlė kameroje gaisrą (1 t. b. l. 121).
Be to, tiek Ž. V., tiek ir V. B. apeliaciniuose skunduose nurodė, kad jiems buvo pasakyta, jog budintis ateis vėliau, nes dabar geria kavą. Taigi, nuteistieji pripažįsta, kad buvo informuoti, jog budintis žino apie jų reikalavimą ir ateis pasikalbėti apie 20 valandą, visgi nuteistieji nelaukė ir apie 19 val. 40 min. kameroje sukėlė gaisrą.
Pastebėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, veikos padarymo motyvai apskritai neturi reikšmės. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį. Taigi, tai, kad nuteistieji nurodo, jog tyčinių vandališkų veiksmų ėmėsi dėl to, jog nebuvo tuoj pat išpildyti jų reikalavimai, negali būti vertinama kaip pagrįstas jų elgesį pateisinimas.
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis.
Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad nuteistųjų veiksmai buvo atlikti demonstratyviai ir be jokios pateisinamos priežasties, valstybės institucijos teritorijoje, stebint kitiems asmenims – pareigūnams, naikinant svetimą, pataisos namų, turtą, todėl tokie kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip tyčinis įžūlus elgesys, pasireiškęs vandališkais veiksmais. Tuo buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis, viešoji tvarka, kadangi nuteistųjų veiksmai neabejotinai sukėlė pataisos namuose dirbusiems ir kalintiems asmenims nejaukumo ir nesaugumo jausmą, buvo sutrikdytas pareigūnų darbo ritmas. Siekiant užtikrinti tvarką, į tarnybą turėjo buvo iškviestos papildomos pajėgos – poilsiaujantys pareigūnai, taip buvo sutrikdytas ir poilsiaujančių pareigūnų įprastas gyvenimo ritmas.
Be to, tyčinis pataisos namų turtas buvo naikinamas visuotinai pavojingu būdu – deginant, t. y. šie veiksmai ne tik vandališki, tačiau ir visuotinai pavojingi, kadangi dėl gaisro (jam išsiplėtus) galėjo kilti pavojus daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Gaisras buvo sukeltas pataisos namuose, kuriuose bausmę atlieka gana daug, apie 400 nuteistųjų, be to, jų laisvas judėjimas yra apribotas, todėl dėl gaisro galėjo kilti ypač didelių ir sunkių padarinių. Liudytojas R. S. nurodė, kad vien drausmės grupėje, kurios vienoje iš kamerų ir buvo sukeltas gaisras, buvo laikoma apie 30 žmonių, kurie, kilus pavojui, turėtų būti skubiai ir užtikrinant jų apsaugą evakuoti, dėl ko būtų kilę daug problemų, kadangi budinčių prižiūrėtojų pajėgų tam neužtektų. Taigi, tik atsitiktinumo dėka, laiku pastebėjus ir užgesinus gaisrą, didesnių pasekmių nekilo.
Iš nuteistųjų parodymų darytina išvada, jog jie suvokė savo veiksmų neteisėtumą, veikė kryptingai ir tikslingai, nes patys nurodė, kad tokių veiksmų ėmėsi norėdami pamokyti jų reikalavimų nevykdančius pareigūnus. Tokie veiksmai rodo, jog nuteistieji veikė tiesiogine tyčia. Pasirinktas nuteistųjų protesto būdas buvo ne tik neadekvatus, neteisėtas susidariusios situacijos sprendimas, bet ir ypač pavojingas, kėlęs didelę grėsmę ne tik aplinkiniams, bet ir patiems gaisrą sukėlusiems nuteistiesiems, todėl nuteistųjų veiksmai niekaip negali būti pateisinami.
Pritartina ir skundžiamam nuosprendžiui, kad nuteistųjų veikos kvalifikacijai reikšmės neturi tai, jog abu nuteistieji nurodo, kad didžiąją dalį kaltinime nurodytų veiksmų dėl BK 284 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 2 dalies atliko tik Ž. V.. Visgi V. B. pripažino, kad tokiems nuteistojo Ž. V. veiksmams iš esmės pritarė. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad „užkūrėm kamerą“, kas rodo, kad V. B. veikė kartu su Ž. V.. Nors būtent pastarasis uždegė spintelę į ją pridėjęs popierių, tačiau V. B. tam neprieštaravo, sakydamas „daryk ką nori“, jo neatkalbinėjo, nesistengė sutrukdyti, nesikvietė pagalbos. Nors nuteistieji teigia, kad iš anksto nesitarė dėl padegimo, o Ž. V. tvirtina, kad tokia mintis jam kilo spontaniškai, tačiau susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012). BK 26 straipsnio 1 dalies, prasme bendrininkai atsako už tas vykdytojo veikas, kurias apima jų tyčia. Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9-2009). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko, realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.).
Iš šių nuostatų darytina išvada, kad nors V. B. prie gaisro sukėlimo ir neprisidėjo aktyviais veiksmais, tačiau Ž. V. veiksmams pritarė ir juos pateisino, taigi, pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 187 str. 2 d. kaip bendravykdytojas.
Nuteistieji nepripažįsta savo kaltės dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams, t. y. Kybartų pataisos namų pareigūnams.
BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, jei tai susiję su fiziniu smurtu ar grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi, pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartys Nr. 2K-321/2009, 2K-206/2013).
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai be abejonių patvirtina V. B. ir Ž. V. kaltę dėl BK 286 straipsnyje numatytos veikos padarymo. Nors nuteistieji savo veiksmus bando pateisinti savigyna nuo neteisėtų pareigūnų veiksmų, tačiau pripažinti šios versijos teisinga nėra jokio pagrindo.
Kaip nurodo patys nuteistieji, jie jau iš anksto ruošėsi gynybai nuo pareigūnų – padegtoje kameroje Ž. V. pasirūpino lazdomis: perlaužęs šepečio kotą, pasigamino dvi lazdas ir vieną pasiliko sau, o kitą perdavė V. B.. Prižiūrėtojams atidarius kameros duris gaisrui užgesinti, nuteistieji, nešini lazdomis, iš kameros paspruko. Tai užfiksavo ir koridoriuje esanti vaizdo kamera (1 t., b. l. 143). Pabėgę iš kameros, nuteistieji užlipo ant pasivaikščiojimo kiemelio stogo. Minėtame vaizdo įraše užfiksuota, kad nuteistieji vaikšto ant stogelio, mosikuodami rankose laikomomis lazdomis. Nuteistieji neneigia, jog ruošėsi tomis lazdomis priešintis pareigūnams, jei šie prieš juos panaudos jėga. Kaip nurodė liudytojai, nuteistiesiems buvo duotas nurodymas geruoju baigti neteisėtus veiksmus ir nulipti nuo stogo. Byloje apklausti nukentėjusieji V. G., R. B., liudytojai R. S., E. R., V. K., A. B., G. P., R. M. patvirtino, kad su nuteistaisiais ilgą laiką vyko derybos, buvo bandoma juo įkabėti nulipti nuo stogo savanoriškai. Šias aplinkybes patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme peržiūrėtas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 143). Iš jo matyti, jog tarp nuteistųjų ir šalia pastato susirinkusių pareigūnų vyksta pokalbis, tačiau jokių fizinių veiksmų ar prievartos priemonių nuteistųjų atžvilgiu pareigūnai nesiima. Tik praėjus gerokam laiko tarpui nuo įvykio pradžios, prie pastato atsinešamos kopėčios, kuriomis bando užlipti vienas pareigūnų, tačiau V. B. iškėlęs lazdą jam grasina, tik tada pareigūnas, stovėdamas ant žemės, papurškia į V. B. dujų. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jokio poveikio nuteistajam jos nepadaro. Vėliau kopėčios bandomos pastatyti kitoje vietoje, tačiau tam pasipriešina Ž. V.. Kopėčios buvo patrauktos. Po kurio laiko kopėčios vėl buvo statomos, tačiau Ž. V. tam trukdo, daužydamas per jas lazda bei nuversdamas. Tuo metu, kai Ž. V. trukdė pareigūnams ant stogo užlipti viename pastato gale, V. B. saugojo nuo pareigūnų kitą pastato galą. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, V. B. labai intensyviai mojuoja lazda, bandydamas suduoti ir suduodamas kopėčiomis lipančiam pareigūnui, kuris ginasi turimu skydu. Tačiau pareigūnui pavyksta patekti ant stogo, o nuteistieji, nelaukdami, kol bus sulaikyti, nuo stogo nušoka bei įbėga į pastatą pro praviras duris.
Visi apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai ir nukentėjusieji patvirtino, kad nuteistieji ne tik stumdė kopėčias, neleisdami jomis užlipti pareigūnams, bet ir mosavo lazdomis, daužė jomis per skydą ir grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, jei pareigūnai užlips ant stogo. Taigi, kad nuteistieji grasino panaudoti turimas lazdas fiziniam pasipriešinimui prieš pareigūnus ir kad jas panaudojo, kad įvairiais veiksmais – grasindami smurtu, daužydami per kopėčias, nuversdami jas žemėn, trukdė pareigūnams patekti ant pastato, rodo, jog abu nuteistieji ypač aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams. Iš įvykių sekos, taip pat pačių nuteistųjų parodymų, kad jie ruošėsi pareigūnų pasipriešinimui pasidarydami lazdas, darytina išvada, jog nuteistųjų veiksmai buvo kryptingi, siekiant vieno tikslo, todėl laikytini padaryti tiesiogine tyčia.
Nors V. B. tvirtina, kad sudavė tik vienam pareigūnui, todėl jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti kaip pasipriešinimas tarnautojams, o Ž. V. apskritai neigia naudojęs smurtą, nes nesudavė nė vienam pareigūnui, o kopėčių stumdymas realaus pavojaus nekėlė, nes pareigūnai galėjo pasisaugoti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad BK 286 straipsnio sudėtis yra formalioji, bei į suformuotą teismų praktiką, kaltės pagal šį straipsnį konstatavimui pakanka vien grasinimo panaudoti smurtą, nebūtina, jog smurtas būtų pavartotas realiai ir dėl to valstybės tarnautojui būtų padarytas sveikatos sutrikdymas. Svarbu, kad kaltinamo asmens veiksmai būtų nukreipti būtent prieš pareigas atliekantį pareigūną, kas, šiuo atveju, nekelia abejonių. Visgi, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių ir dėl realaus smurto pareigūnų atžvilgiu panaudojimo. Tiek iš nukentėjusiųjų, tiek iš liudytojų, tiek ir iš nuteistųjų parodymų spręstina, kad smurtas pareigūnų atžvilgiu buvo realiai panaudotas – nuteistieji ne tik grasino pareigūnams, bandantiems patekti ant stogo, suduoti lazdomis, tačiau ir realiai jomis mušė, bandė nuversti pastatytas kopėčias, o Ž. V. jas realiai nuvertė ir jos nukrito šalia stovėjusių pareigūnų. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas. Tai, kad nuteistiesiems nėra inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas ar padarytas kažkokio mąsto sveikatos sutrikdymas nukentėjusiesiems nereiškia, kad nuteistieji fiziniu smurtu, grasinimais panaudoti fizinį smurtą nesipriešino savo funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams R. B. ir V. G., kurie pagrįstai byloje pripažinti nukentėjusiaisiais. Didesnių padarinių išvengta tik atsitiktinumo dėka, todėl tai nemažina nuteistųjų kaltės.
Nuteistieji tvirtina, kad jie gynėsi nuo neteisėtų prižiūrėtojų taikytų privartos veiksmų, tačiau iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas vaizdas nuo pat nuteistųjų pabėgimo iš kameros, nenustatyta, kad nuteistųjų atžvilgiu būtų pavartotas koks nors smurtas dar iki tol, kol nuteistieji ėmėsi pasipriešinimo veiksmų. Iš to akivaizdu, jog nuteistųjų nuostatos atitinkamai elgtis – priešintis pareigūnams, buvo susiformavusios dar iki specialiųjų priemonių prieš juos panaudojimo, todėl daryti išvadą, kad V. B. ir Ž. V. atitinkamai grasindami, smūgiuodami lazdomis, daužydami per kopėčias, jas nuversdami ir pan., nenorėjo padaryti to, kas jiems inkriminuota skundžiamu nuosprendžiu, nėra jokio pagrindo.
Nors V. B. apeliaciniame skunde teigia, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas teismo posėdyje neperžiūrėjo vaizdo įrašo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog abu kaltinamieji pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę ir sutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu bei nepageidavo bylos medžiagos tyrimo, apsiribojant tik rašytinių įrodymų išvardijimu, todėl baudžiamojo proceso normos atliekant įrodymų tyrimą nebuvo pažeistos.
Nuteistasis V. B. neneigia savo kaltės dėl Ž. R. sužalojimo, tačiau tvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas ir jis nuteistajam atleido, todėl byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta, o jis negalėjo būti nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl veikos, padarytos Ž. R. atžvilgiu. Tačiau su tokiais nuteistojo argumentais nėra pagrindo sutikti.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kaltinamasis V. B., nei nukentėjusysis Ž. R. jokių duomenų dėl susitaikymo nepateikė. Ž. R. nenurodė, kad jis būtų atleidęs V. B.. Priešingai, nukentėjusysis teismo posėdyje netgi reiškė ieškinį dėl žalos iš V. B. ir kitų asmenų priteisimo, tačiau šis ieškinys dėl neatitikimo procesiniams reikalavimams, nebuvo priimtas. Kad Ž. R. nėra atleidęs nuteistajam, spręstina ir iš jo atsikirtimo į nuteistojo V. B. apeliacinį skundą. Jame nukentėjusysis nurodė, kad pirmosios instancijos teisme V. B. jo net neatsiprašė, ikiteisminio tyrimo metu darė poveikį, versdamas atsiimti kaltinimą. Nukentėjusysis ne tik, kad neprašo V. B. atžvilgiu bylos nutraukti, bet net priešingai, prašo netenkinti jo skundo ir nešvelninti jam paskirtos bausmės. Taigi, tokie nukentėjusiojo teiginiai niekaip neleidžia sutikti su nuteistuoju, jog nukentėjusysis jam atleido, jie susitaikė, ir į tai turėjo būti atsižvelgta, skiriant bausmę.
Šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos Ž. R. atžvilgiu. Kadangi nuteistasis neginčija įrodymų vertinimo ir savo kaltės, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nuosprendžio šioje dalyje neanalizuoja.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nuteistųjų kaltės pagal visas jiems inkriminuotas veikas.
Nėra pagrindo nesutikti ir su skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, parinko tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, jos neprieštarauja BK 54 ir 41 straipsnių nuostatoms. Individualizuodamas bausmes, teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų, vadovavosi bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, numatytomis BK 54 straipsnio 1 dalyje, ir įvertino visas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.
Teismas teisingai įvertino, kad nuteistųjų atžvilgiu nėra lengvinančių aplinkybių, nes jų gailestis deklaratyvus, tai patvirtina ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, kuriais nuteistieji bando pateisinti savo elgesį. Taip pat pagrįstai sunkinančia aplinkybe abiems nuteistiesiems pripažino, kad veika padaryta bendrininkų grupės (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių V. B. dėl nusikalstamos veikos Ž. R. atžvilgiu nenustatyta.
Vertinant kiekvieno nuteistojo atskirai atsakomybę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, kiekvieno jų atliktų veiksmų apimtį (BK 54 str. 2 d.).
Nuosprendyje įvertinta, kad V. B. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Kybartų pataisos namų charakterizuojamas neigiamai, nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo vietoje, šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. B. dėl veikos Ž. R. atžvilgiu skirta artima sankcijos vidurkiui bausmė. Atsižvelgus į tai, kad dėl kitų įvykdytų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (už veiką padarytą 2012-06-17), 187 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pagal šias veikas skirtos šiek tiek didesnės bausmės, nei šių veikų sankcijose numatytų bausmių vidurkiai.
Analogiška situacija ir Ž. V. atveju. Nors Ž. V. yra įtrauktas į psichiatro kabineto įskaitą dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo, tačiau abejonių dėl jo pakaltinamumo nekilo. Ž. V. nusikalstamas veikas padarė taip pat jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), Kybartų pataisos namų charakterizuojamas neigiamai, nusikaltimai taip pat padaryti bausmės atlikimo vietoje, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus terminuotas laisvės atėmimo bausmes. Teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į aktyvesnį Ž. V. elgesį ir iniciatyvą atliekant BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, todėl skyrė didesnes bausmes, nei sankcijų vidurkiai ir nei jos paskirtos V. B.. Už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, atsižvelgus į vienodą abiejų nuteistųjų vaidmenį, paskirta tokio paties dydžio bausmė, kaip ir V. B..
Taigi, nuteistiesiems paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Be to, bausmės tarpusavyje subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, o atsižvelgus į tai, kad abu kaltinamieji pripažino savo kaltę, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistiesiems paskirtos galutinės bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintos vienu trečdaliu, todėl teigti, kad paskirtos galutinės bausmės yra per griežtos, nėra jokio teisėto pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir šiuo nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtų bausmių subendrinimo su kitais nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis taisyklių. V. B. skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė iki priimant Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-31 nuosprendį, todėl jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, teisingai subendrintina su Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-31 nuosprendžiu paskirta 9 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė 12 metų terminuoto laisvės atėmimo. Ž. V. skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė iki priimant Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-10-16 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-10-17 nuosprendžius, todėl jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, teisingai subendrintina su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-10-16 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-10-17 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, bausmes dalinai sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 8 metai terminuoto laisvės atėmimo.
Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos Ž. V., išlaidas iki 2014 m. liepos 4 d. sudaro 550 litų (159,29 EUR) (3 t., b. l. 110), o V. B. iki 2014 m. birželio 10 d. – 350 litų (101.36 EUR) (3 t., b. l. 99), dydžio advokatų užmokesčiai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktuose Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštuose nėra suformuluoti konkretūs prašymai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamųjų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys. Atsižvelgiant į tai, kad paduodami apeliacinį skundą kaltinamieji įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų V. B. ir Ž. V. nepriteistinos.
Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atlikus byloje įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo abejoti, nes nuteistųjų kaltė pagrįsta įrodymų visetu, nuteistiesiems paskirta bausmė individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl skundžiamo nuosprendžio apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo keisti.
Vadovaujantis BPK 103 str. 1 p., nukentėjusiesiems ir liudytojams išmokami pinigai, skirti jų kelionės išlaidoms atlyginti, sudaro proceso išlaidas, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 1 d., atlyginamos iš teismo lėšų. Teismas savo lėšomis atlygino nukentėjusiojo R. B. kelionės išlaidas 49,38 Lt (b. l. 84, t. 3), liudytojų A. B. kelionės išlaidas 85,88 Lt (b. l. 85, t. 3) ir liudytojo R. M. kelionės išlaidas 51,51 Lt (b. l. 109, t. 3). BPK 105 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, o šio straipsnio 3 d. numatyta, kad jei byloje kaltais pripažinti keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės pobūdį ir dydį nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė bendrininkų grupėje, tyčia, todėl proceso išlaidos išieškotinos iš abiejų kaltinamųjų solidariai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistųjų V. B. ir Ž. V. apeliacinius skundus atmesti.
Išieškoti iš V. B. ir Ž. V. solidariai 186,77 (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis Lt 77 ct) litus (54,09 eurų) proceso išlaidų valstybei.