Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1267-658/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-12
Bylos Nr.
1S-1267-658/2016
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00481-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
M. I.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1267-658/2016
Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00481-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. I. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. I. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 m. laisvės atėmimo su 8 MGL bauda. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2019 m. gegužės 15 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. rugpjūčio 4 d., dienai).Komisija 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam M. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. I., konstatavęs, kad nuteistasis šiuo metu nedaro pažangos mažinančios nusikalstamo elgesio rizikos ir nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo metu lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis M. I. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, akcentuoja ir pabrėžia BVK 8 straipsnio l dalies reikalavimus, tuo grįždamas į šio įstatymo taikymą, galiojusį iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Toks išplėstinis įstatymo taikymas nėra galimas vadovaujantis BVK 164 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi. Pažymima, kad apylinkės teismas išplėstinai vertino socialinio tyrimo išvadas, nors neprivalėjo to daryti, ir priėmė sprendimą netaikyti skundo autoriui lygtinio paleidimo, nors turėjo vadovautis 2015 m. birželio 23 d. BVK pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 ir 2015 m. birželio 23 d. BPK pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820. Tvirtinama, kad BVK bei BPK redakcijose, galiojusiose iki 2015 m. rugsėjo 1 d., buvo nurodytos „kitos aplinkybės“ (kriminogeniniai veiksniai, žalos atlyginimas, neatlikta bausmės dalis, nusikaltimo sunkumas, negaliojančios nuobaudos ir t. t.). Atkreipiamas dėmesys, kad teismas, vadovaudamasis BPK 360 straipsnio 2 dalimi, tik vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, todėl sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, ankstesni teistumai neturėtų būti vertinami, nes jie jau įvertinti pataisos namų administracijos bei laisvės atėmimo bausmę skyrusio teismo, ir nekinta visos atliekamos laisves atėmimo bausmės metu. Komisijai teikiant socialinio tyrimo išvadą, kur pateikiamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką, į išvadas įtraukiamas padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumas ir kitos aplinkybės. Pažymima, kad pastovūs kriminogeniniai veiksniai nėra papildomai vertinami, jie yra jau įvertinti, bei yra statiniai. Šiuo atveju nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 55 balai, skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, apelianto manymu, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Ankstesni teistumai bei padarytos nusikalstamos veikos sunkumas vertinami su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės, dėl kurios nuteistajam nebūtų taikomas lygtinis paleidimas – šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę.Skunde teigiama, kad Komisijos išvadose ir Pataisos įstaigos socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose yra nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, jog apeliantas laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitinka teisingumo, humaniškumo, ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Anot skundo autoriaus, teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privalėjo atsižvelgti į egzistuojantį tiek formalųjį kriterijų, teik materialųjį kriterijų, numatytus BVK 157 straipsnyje. Atkreipiamas dėmesys, kad apelianto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės pradžioje pagal „OASys“ metodiką buvo vidutinė – 56 balai, kuri per trumpą laiką buvo sumažinta iki 55 balų, kas pagal galiojantį teisinį reguliavimą, yra vienas iš esminių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimui išspręsti būtinų kriterijų. Taip pat nurodoma, kad apelianto tinkamumą probacijai rodo jo gautas paskatinimas už darbą, nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Jis dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų kuriuos rengiamasi paleisti iš laives atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose.Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes vertino tik kaip privalomas ir savaime suprantamas aplinkybes, o atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą grindė vien subjektyviais argumentais, sumenkindamas apelianto pastangas keisti mąstymą, gerai elgtis, dirbti, bei padarydamas jas nieko vertas. Pabrėžiama, kad toks teismo požiūris griauna teisinę sistemą ir demotyvuoja. Skundo autorius cituoja Komisijos nutarimą ir pabrėžia, kad nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo atitikimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygoms vertina ne tik teismas bet ir Komisija, kuri, be aukščiau nurodytos normos, vadovaujasi kitomis BVK nuostatomis ir kitais teisės aktais, susijusiais su lygtinio paleidimo klausimo sprendimu.Nesutinkdamas su apylinkės teismo motyvu, jog apeliantas, atlikdamas bausmę, buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka, skundo autorius teigia, kad toks argumentavimas naikintinas, kadangi jo anksčiau turėtos nuobaudos yra išnykusios ir jų vertinimas yra pakartotinis baudimas už tą patį prasižengimą, kas draudžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Be to, tai buvo įvertinta, darant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką. Skunde atkreipiamas dėmesys į BVK 125 straipsnio 8 dalį ir nurodoma, kad pataisos įstaigoje apeliantas jau ilgą laiką nepažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, dirba gerai ir sąžiningai, būdamas laisvėje gyvenimo tikslų siekė visuotinai priimtinomis priemonėmis, kas rodo, kad padaryta nusikalstama veika buvo klaida. Komisija konstatavo, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacijas, t. y., laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, įsidarbino, pradėjo dengti teismo priteistą civilinį ieškinį, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Anot apelianto, įvertinus socialinio tyrimo, bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadas, skundo autoriui taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus galima daryli išvadą, kad jo mąstyme, elgesyje įvyko kardinalūs pokyčiai, jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai kinta tik teigiama linkme. Skundo autorius teigia, jog suprato, kad anksčiau padarytos klaidos turi labai neigiamas destruktyvias pasekmes visuomenei, jo gyvenimui ir artimiesiems, todėl daugiau nenusikals ir gyvens dorai. Tai įtakojo ne vien pataisos procesas ir baudimas pataisos įstaigoje, bet ir pats padarytų klaidų suvokimas, suvokimas esamos situacijos ir jos vertinimas. Mano, visuomenėje nusistovėjęs požiūris, kad lygtinis paleidimas – tai nuolaida nuteistajam, todėl kokią bausmę jam paskyrė, tokią ir privalo atlikti. Tačiau nėra įvertinama, kad lygtinio paleidimo taikymas naudingas pačiai visuomenei. Lygtinai paleidžiamas nuteistasis yra prižiūrimas probacijos tarnybų, o asmuo, atlikęs visą bausmę, išeina be jokios tiesioginės integracijos, koordinuoto darbo, socialinės pagalbos ar pareigos registruotis, būti stebimam ar socialinės reabilitacijos procesas pataisos įstaigos vyko sklandžiai ir efektyviai. Pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik jos kaita su regreso galimybe.Skunde pakartojami motyvai dėl netinkamo BVK ir BPK taikymo ir akcentuojama, kad toks išplėstinis teisinis reguliavimas yra neteisėtas, apsunkina asmens teisinę padėtį, kas yra uždrausta Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos Tarybos Ministrų rekomendacijos Nr. R(92) 17D dalies, kuri neleidžia apsunkinti ar iškraipyti asmens teisinės padėties. Konstatuojama, kad teismas spręsdamas apelianto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti būtinas aplinkybes. Teismas netinkamai įvertino Komisijos išvadas ir vadovavosi senuoju BVK, paminėdamas tas aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos skundo autoriui bausmę skyrusio teismo. Remiamasi aukštesniųjų teismų praktika, kad panašiais atvejais, įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, daroma išvada, jog po nusikalstamos veikos padarymo nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai savo teigiama reikšme sprendžiant ir vertinant dėl lygtinio paleidimo, persveria nuteistojo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdį.Anot skundo autoriaus, vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad jis, išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį apelianto atžvilgiu ir yra pagrindas tikėlis teigiamo, nenusikalstamo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo ir po jo metu. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad Komisija padarė procesinių pažeidimų, todėl vadovaujantis Komisijos nutarimu, aukščiau išdėstytais faktais ir aplinkybėmis, jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. I. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. I. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. I. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (55 balai), todėl turi būti nustatyta jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis atlikdamas bausmę dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose (Nuteistųjų adaptacijos programoje, Integracijos į visuomenę programoje, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje), įvykdė pozityvaus užimtumo priemones bei ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, taip pat įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje, įvertinus M. I. elgesio ir mąstymo pokyčius, nustatyta tik minimali jo pažanga (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 56 balų iki 55 balų), pažymint, jog išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika ir tai reiškia, kad vidutiniškai tikėtina, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais bei priemonėmis ir nenusikals. Tačiau šiuo atveju teismui pateikti duomenys leidžia daryti vienintelę išvadą, kad nuteistasis savo veiksmais nesistengia mažinti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos nusikalstamo elgesio rizikai.M. I. po daugiau nei 3 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi net 3 kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (nuteistasis teistas 5 kartus, nusikaltimas teisės pažeidėjui būdingo modelio dalis, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė kitą nusikaltimą); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (turi labai nestabilią darbo istoriją yra įgijęs 7 klasių išsilavinimą, profesijos neturi, nesiekė jos įgyti tiek laisvėje, tiek bausmės atlikimo metu); gyvenimo stilius ir draugai (praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės). Taip pat nustatytas veiksnys, artimas kriminogeniniams, – nuteistojo mąstymas ir elgesys (siekė tiesioginio atlygio, kuris dažniausiai privesdavo iki nusikalstamų veikų, neapsvarstė visų savo elgesio pasekmių, nusikalsdavo spontaniškai). Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad nors nuteistasis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, galės gyventi pas senelius ir tėvus, kas priskirta prie apsauginių veiksnių, įvertintina tai, jog M. I. iki bausmės pradžios yra gyvenęs pas juos, ir būtent nurodyta aplinka yra susijusi su pagrindinėmis problemomis, kurios gali paskatinti nusikalsti (draugų įtaka). Todėl manytina, kad tai, jog jis turi kur gyventi laisvėje, šiuo atveju neveiks kaip apsauginis veiksnys. Kaip riziką nusikalsti mažinantis veiksnys išskirti ir M. I. ryšiai su artimaisiais, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pakankami užtikrinti sklandžią jo integraciją į visuomenę ir sėkmingą jam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymą.Vertinant nuteistojo atžvilgiu išskirtų kitų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į jo išsilavinimą bei įsidarbinimo galimybes. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad M. I. nėra įgijęs specialybės, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų siekęs įgyti profesiją pataisos įstaigoje ir tokiu būdu siekęs bent kiek padidinti galimybes laisvėje užsitikrinti legalias pajamas. Abejonių pakankama M. I. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo lėšų tvarkymo specifika. Nuteistojo atžvilgiu yra priteistas civilinis ieškinys, taip pat paskirta bauda, tačiau jis atlygino tik nedidelę jų dalį (iš vykdomųjų raštų 1793,29 Eur sumai, atlyginti 6,16 Eur). Be to, apmokėti gautus vykdomuosius raštus neturint nuolatinio pajamų šaltinio bus problematiška. Juo labiau, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau tam yra pasyviai motyvuotas, o duomenų, patvirtinančių, kad jis bus įdarbintas, bylos medžiagoje nėra. Todėl, nesant duomenų apie aktyvius M. I. veiksmus siekiant šalinti minėtą kriminogeninį veiksnį pataisos namuose, abejotina, kad jis ir laisvėje sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, užsiimti prasminga veikla, atlyginti priteistą civilinį ieškinį ir ateityje daugiau nenusikalsti. Pažymėtina ir tai, kad apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis susidūręs su problemomis pasirenka ne visada konstruktyvius būdus joms išspręsti, ir, nors apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Dėl savo problemų, nusikalstamumo, M. I. linkęs kaltinti aplinką ir draugų įtaką, stebimos tam tikros nuostatos, teisinančios nusikaltimų darymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu M. I. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (1 kartą), ir baustas (2 kartus), vieną kartą apsvarstytas drausmės komisijoje, neskiriant nuobaudos. Nors nurodytos nuobaudos negalioja, tačiau tai nepaneigia išvados, jog paminėtos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad M. I. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo M. I. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusNerijus MeilutisAlgerdas Urbšys