Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-09-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-78-491/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-18
Bylos Nr.
AN2-78-491/2017
Teisminio proceso Nr.
4-32-3-00063-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-78-491/2017
Proceso Nr. 4-32-3-00063-2017-1Procesinio sprendimo kategorija : 21.11.10. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovo Vyginto Valotkos apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2017 m. birželio 7 d. nutarimu R. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad 2017 m. birželio 4 d. 14.52 val., Pasvalio r. sav., Pasvalyje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,49 promilių girtumas. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, R. S. jį apskundė apylinkės teismui, prašydamas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių.Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas R. S. skundą tenkino – panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukė. Teismas skundžiamame nutarime sprendė, kad byloje surinkti įrodymai apie R. S. neblaivumą įvykio metu yra prieštaringi, t. y. nebuvo jokių akivaizdžių jo neblaivumo požymių, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, pakartotinio patikrinimo metu alkoholio koncentracija iškvėptame ore taip pat turėjo viršyti leistiną 0,4 promilių girtumą, tačiau buvo nustatytas 0,36 promilių girtumas, alkotesterio parodymus galėjo iškreipti neseniai jo išgerta gira. Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visi byloje esantys prieštaravimai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų be jokių pagrįstų abejonių daryti išvadą, kad įvykio metu R. S. vairavo automobilį būdamas tokio girtumo laipsnio, kuris nėra leistinas pagal galiojančius įstatymus. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas V. Valotka prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir nubausti R. S. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.Jis skunde nurodo, kad apylinkės teismas nesilaikė ANK 563 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, jog R. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių. Skunde dėsto, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, jog siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N26l-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis turėtų būti svarbus tik toks, koks jis buvo transporto priemonės vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto pakartotinio tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. LVAT praktikoje taip pat yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis organizmo biologinėse terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja.Atstovas nurodo, kad šioje byloje policijos pareigūnai R. S. girtumą tikrino metrologiškai patikrinta technine priemone, kurios patikra galiojo, todėl šios techninės priemonės patikimumas neturėtų kelti abejonių. Byloje nėra jokių įrodymų ir skundžiamame teismo nutarime nebuvo konstatuota, jog tikrinantys pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtintas nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad atlikus pakartotinį R. S. patikrinimą alkotesteriu jo apsvaigimo būklė buvo tiriama praėjus 20 min. nuo to momento, kai jį testavo pareigūnai. Pasak atstovo, laikui bėgant, biologinėse organizmo terpėse alkoholio koncentracija mažėja, todėl šiuo atveju prielaida, jog R. S. transporto priemonės vairavimo momentu buvo blaivus, nėra pagrįsta. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas paaiškinimas nepaneigia administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės, kad asmuo vairavo automobilį neblaivus, nes šiuo atveju reikšminga ne tai, kokios būklės asmuo buvo po pakartotinio blaivumo patikrinimo, o tai, kokios būklės jis vairavo transporto priemonę.Atsiliepimas į Institucijos apeliacinį skundą negautas.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas, nesutikdamas su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais, siekia įtikinti, jog pirminis R. S. neblaivumo testo rezultatas yra patikimas jo kaltės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį įrodymas ir pakartotinio jo neblaivumo tikrinimo alkotesteriu parodymai to nepaneigia. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvada, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra objektyvių ir abejonių nekeliančių duomenų, kurie įrodytų R. S. kaltę padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Priešingai nei teigiama Institucijos atstovo apeliaciniame skunde, nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai nurodė, kodėl jie patikimai nepagrindžia administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. kaltės padarius minėtą nusižengimą ir tokiu būdu padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde Institucijos atstovas nepateikia jokių naujų argumentų, dėl kurių skundžiamame nutarime nebūtų pasisakęs apylinkės teismas ir kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar abejoti priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neabejotinai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju R. S. galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį tik nustačius teisiškai reikšmingą ir abejonių nekeliančią aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas daugiau negu 0,4 promilių, bet ne daugiau negu 1,5 promilių jo girtumo laipsnis.Iš bylos matyti, kad R. S. 2017 m. birželio 4 d. 14.54 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0404 buvo nustatytas 0,49 promilių girtumo laipsnis. Taip pat matyti, kad 15.16 val. tuo pačiu alkotesteriu buvo atliktas pakartotinis R. S. blaivumo testas ir jam buvo nustatytas 0,36 promilių girtumo laipsnis (15 b. l.). Patikros sertifikatas Nr. 0507100 rodo, kad alkotesteris buvo tinkamas naudoti iki 2017 m. birželio 19 d. (16 b. l.). Tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas A. G. nurodė, kad sustabdžius R. S. ir atlikus jo blaivumo testą, jam buvo nustatytas 0,49 promilių girtumo laipsnis. Kadangi nebuvo jokių R. S. neblaivumo požymių (iš burnos nesklido joks alkoholio kvapas), vairuotojas aiškino, kad tą dieną jis nevartojo alkoholio, o prieš išvažiuodamas iš namų išsiskalavo burną dantų skalavimo skysčiu, jis atliko pakartotinį vairuotojo blaivumo testą ir jam nustatė 0,36 promilių girtumo laipsnį (13 b. l.). Iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes pareigūnas nurodė ir apklausiamas teismo posėdyje, kur jis parodė, kad įvertinus pakartotinio R. S. blaivumo tikrinimo alkotesteriu parodymus, jis pats leido jam automobiliu važiuoti toliau (2017 m. liepos 4 d. teismo posėdis; garso įrašo 17 min. 44 sek. – 18 min. 40 sek. laikas). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas pareigūnas A. B. (2017 m. liepos 4 d. teismo posėdis; garso įrašo 18 min. 40 sek. – 25 min. 54 sek. laikas). Teismo posėdžio metu R. S. parodė, kad jis automobilio neblaivus nevairavo, tik iš vakaro buvo gėręs alaus, o jau atsisėdęs į automobilį, jis atsigėrė giros (2017 m. liepos 4 d. teismo posėdis; garso įrašo 8 min. 38 sek. – 17 min. 44 sek. laikas). Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Institucijos atstovu, kad pagal teismų praktiką asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Pažymima, kad aptariamu atveju R. S. savo iniciatyva neatliko kraujo tyrimo neblaivumo laipsniui nustatyti. Kita vertus, šiuo atveju policijos pareigūnai R. S. blaivumą alkotesteriu tikrino du kartus. O tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Todėl, atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Esminis šioje byloje keliamas klausimas yra tas, ar R. S. pirminio tikrinimo alkotesteriu parodymai objektyviai atspindi jo neblaivumą automobilio vairavimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis susiformavusia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, šiuo atveju turi pagrindo abejoti R. S. neblaivumu, kuris jam buvo nustatytas sustabdžius jo vairuojamą automobilį. Kaip minėta, 2017 m. birželio 4 d. 14.54 val. R. S. alkoholio kiekis alkotesteriu buvo nustatytas 0,49 promilės, o 15.16 val. – 0,36 promilės. Taigi, per maždaug 22 minutes alkoholio kiekis R. S. organizme sumažėjo 0,13 promilių. Akivaizdu, kad per tokį laiką alkoholio kiekis R. S. organizme turėjo sumažėti. Tačiau, vertinant skirtumą tarp šių dviejų matavimų, atsižvelgiant į tai, kad per maždaug 22 minutes alkoholio kiekis R. S. organizme sumažėjo 0,13 promilių, medicininiu požiūriu yra esminių prieštaravimų tarp policijos pareigūnų 2017 m. birželio 4 d. 14.54 val. bei 15.16 val. alkotesteriu atliktų R. S. blaivumo testo parodymų. O būtent, pagal mokslinę rekomendaciją (Taisyklių 10.3 punktas) alkoholio koncentracija organizmo terpėse per 1 valandą gali sumažėti nuo 0,15 iki 0,25 promilių. Taigi apskaičiuojant pagal šią rekomendaciją per nurodytą laikotarpį (22 minutes) iš R. S. organizmo galėjo pasišalinti mažiausiai 0,055 (22 min. / 60 min. × 0,15 promilės) promilės, o maksimaliai – apie 0,917 (22 min. / 60 min. × 0,25 promilės) promilės etilo alkoholio. Įvertinus šiuos skaičiavimus bei faktą, kad per 22 minutes iš R. S. organizmo pagal alkotesterio parodymus pasišalino 0,13 promilės etilo alkoholio, kyla įtarimų dėl alkoholio matavimo prietaiso tikslumo, kadangi per nurodytą laikotarpį iš R. S. organizmo pasišalino didesnis alkoholio kiekis, nei galėtų. Pažymėtina, kad atitinkamus skaičiavimus pagal mokslinę rekomendaciją atliko ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau apylinkės teismas klaidingai nustatė, kad pakartotinis R. S. blaivumas alkotesteriu buvo tikrinamas po 20 minučių, todėl skundžiamame nutarime atlikti apskaičiavimai nėra visiškai tikslūs. Tačiau, tai nekeičia esminių pirmosios instancijos teismo išvadų. Čia svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad atgalinis alkoholio koncentracijos žmogaus organizme skaičiavimas atliekamas remiantis mokslinių tyrimų paremtais skaičiavimais, o tai reiškia, kad siekiant apskaičiuoti alkoholio koncentracijos kitimą iškvėptame ore nėra patikimos metodikos. Todėl, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, būtina atsižvelgti ir į kitus šioje byloje surinktus duomenis. Bylos duomenys rodo, jog pakartotinis R. S. blaivumo testas alkotesteriu buvo atliekamas dėl to, kad patiems policijos pareigūnams kilo įtarimų dėl vairuotojo girtumo, nes nebuvo akivaizdžių jo neblaivumo požymių (iš burnos nesklido alkoholio kvapas). Dėl šio, nėra visiškai paneigiamos R. S. nurodomos aplinkybės, kad jis alkoholį vartojo tik iš vakaro, iš ryto burną skalavosi dantų skalavimo skysčiu ir prieš vairuodamas automobilyje išgėrė giros. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai apie R. S. neblaivumą automobilio vairavimo metu yra prieštaringi. Nors apeliaciniame skunde Institucijos atstovas neabejoja R. S. neblaivumu automobilio vairavimo metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atliktus skaičiavimus pagal mokslinę rekomendaciją dėl alkoholio kiekio organizme dėsningo mažėjimo, kitus byloje esančius duomenis – policijos pareigūno tarnybinį pranešimą bei jo parodymus teismo posėdyje, R. S. paaiškinimus, sprendžia, kad kiti byloje esantys duomenys iš tikrųjų nepatvirtina pirminio R. S. neblaivumo tikrinimo alkotesteriu parodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju Institucijos atstovo pozicija grindžiama tik prielaidomis dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl sprendžiant R. S. administracinės atsakomybės klausimą, pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Apeliacinės instancijos teismas šioje administracinio nusižengimo byloje nustatė ir tai, kad galimo nusižengimo fiksavimo metu buvo pažeista R. S. teisė gintis. Pagal Taisyklių 10.3 punktą, jei pakartotinio testavimo metu nustatoma, jog vairuotojas blaivus ir tai panaikina pagrindą šį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn (dėl šio pagrindo būtina vadovautis jau minėta moksline rekomendacija), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas su tikrinamo asmens paaiškinimu perduodamas įgaliotam pareigūnui procesiniam sprendimui priimti bendra tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, asmuo, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Pagal šios bylos duomenis, policijos pareigūnai, nustatę, kad pakartotinio tikrinimo metu R. S. yra tokio neblaivumo laipsnio, kad jam nėra draudžiama vairuoti transporto priemonę, leido jam važiuoti toliau. Tačiau, kaip matyti iš bylos, policijos pareigūnai neįspėjo R. S., kad jo neblaivumo tikrinimo metu surinkti duomenys bus perduoti tolesnio procesinio spendimo priėmimui. Dėl šio, R. S. pagrįstai tikėjosi, kad jokios teisinės pasekmės jam nekils, kitu atveju, jis savo iniciatyva galbūt būtų nuvykęs į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir tokiu būdu byloje būtų dar vienas įrodymas, galintis padėti pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Tačiau, dėl pačių policijos pareigūnų veiksmų ši R. S. teisė buvo apribota ir tai apeliacinės instancijos teismas vertina taip pat R. S. naudai. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad apylinkės teismas šiuo atveju teisingai ir pagrįstai nutarė administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti. Atsižvelgiant į tai, naikinti šį procesinį sprendimą Institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentais nenustatyta jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato atstovo Vyginto Valotkos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus