Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-13 · Administracinė byla Nr. I-1998-764/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-13
Bylos Nr.
I-1998-764/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07406-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. O., B. V.
Atsakovas
Kauno apylinkės teismui, Kėdainių rajono apylinkės teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1998-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-07406-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. O. ir B. V. skundą atsakovams Kauno apylinkės teismui, Kėdainių rajono apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, kurią atstovauja Teisingumo ministerija, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydama: 1) priteisti A. O. 62 220,74 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas; 2) priteisti B. V. 62 766,37 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas

Pagrįsdami savo reikalavimus pareiškėjai nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jiems mokamas darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis, taip pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą teisę – gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Kreipdamiesi į teismą, rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu ir nurodė, kad pagal Konstituciją savo pažeistas teises turi teisę ginti teismine tvarka, nes įstatymų leidėjas nėra nustatęs patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo.

Atsiliepimas

Atsakovas Kėdainių rajono apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 15) prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas Kauno apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 22–24) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimai negali būti tenkinami, nes patirti praradimai bus kompensuoti pagal nustatytą mechanizmą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 17–20) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, prašė atidėti jo vykdymą vieniems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsiliepime pažymėjo, kad įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, įstatymų leidėjas priims patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kurio rengimas jau yra pradėtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai siekia apginti savo pažeistas teises ir prašo teismą jiems priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieštaravusiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, inter alia, pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-04-28 redakcija) 3 straipsnio 2 dalis, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 redakcija) 2 straipsnis, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjui iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla pareiga be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų išaiškinimo, kuriame pažymėjo, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-15 sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, suformuota praktika iš esmės analogiškose bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo ir 2015-11-19 nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja, inter alia, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

Po pareiškėjų kreipimosi į teismą, Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Taigi, teisiniai santykiai (kompensavimo dydžiai, terminai ir kt.), susiję su dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio teisėjų patirtais praradimais, yra sureguliuoti įstatymu.

Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nurodytą pareigą, – nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal Grąžinimo įstatymą, atsakovams nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti teisėjų patirtus praradimus. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus ir priteisti dėl Konstitucijai prieštaravusių teisės aktų nuostatų taikymo susidariusią darbo užmokesčio dalį nėra, todėl šie reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Netenkinus reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kaip išvestinis atmetamas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132–134 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjų A. O. ir B. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė