Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. atstovo advokato Raimondo Lignugario apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria I. L. atstovo advokato Raimondo Lignugario skundas atmestas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. R. 2021 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-3354-2021 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. R. (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. SAV-19-ANR_N-3354-2021 I. L. (toliau – I. L.) nubausta už tai, kad 2021 m. birželio 2 d. apie 13.32 val., adresu (duomenys neskelbtini), šalia UAB „G.v.“ kavinės „H.D.“ po keliais medžiais užfiksuoti sustatyti ir laikomi vazoniniai augalai neturint Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus suderinimo bei tokiu vazoninių augalų laikymu pažeidžiant šaknis. Tokiais veiksmais UAB „G.v.“ direktorė I. L. pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-602 patvirtintų Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 35 ir 43.4 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 368 straipsnio 1 dalyje, už ką jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. L. atstovo advokato Raimondo Lignugario skundas atmetamas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, išanalizavo byloje surinktus įrodymus, dėl ko pagrįstai sprendė, kad I. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 368 straipsnio 1 dalyje.

7. Savo apeliacinį skundą I. L. atstovas iš esmės grindžia dviem pagrindais: 1) dėl suderinimo su Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriumi bei 2) dėl žalos medžių šaknims. Teismas, nepažeisdamas ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatų, įvertins skundžiamą nutartį anksčiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų kontekste.

Dėl suderinimo su Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriumi

8. Vertinant apeliacinio skundo turinį, darytina išvada, kad pasak I. L. atstovo, projektas dėl lauko augalų (vazonų) kompozicijos buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybės administracija. Skunde nurodoma, kad pats projektas buvo suderintas ne su Aplinkos apsaugos skyriumi, tačiau pareiškėjos atstovas teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas „vieno langelio principas“. Vertinant tokius apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjos atstovo teigimu, I. L. su Kauno miesto savivaldybės administracija suderinus projektą dėl kavinės „H.d.“ terasos išplėtimo, eliminavosi bet kokia jos pareiga teikti prašymus kitiems leidimams gauti. Byloje nustatyta, kad I. L. suderino vasaros lauko kavinės įrengimo projektą su Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriumi, tačiau kaip matyti iš byloje esančio plano, visiškai neaišku, kad aplink kavinės teritorijoje esantį medį buvo planuojama statyti vazonus, ir ši aplinkybė nebuvo nurodyta ar kitaip pažymėta lauko kavinės įrengimo plane. Kaip matyti iš byloje esančio vasaros lauko kavinės įrengimo projekto „H.D.“, projektas yra itin tikslus ir aiškus, tačiau jame nėra nurodytos jokios aplinkybės apie planus gėlių vazonais apstatyti žemės plotus, esančius prie kavinės teritorijoje pasodintų medžių (b. l. 35 – 42). Pažymėtina, kad byloje esantis elektroninis susirašinėjimas patvirtina aplinkybę, kad vazonų, meniu, stendų nereikia papildomai derinti, tačiau minėtame susirašinėjime nėra aptariama aplinkybė, kad vazonai yra statomi būtent ant atviros erdvės šalia medžių. Kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, Kauno miesto želdynų ir želdinių taisyklių 35 punktas numato, kad bendrojo naudojimo teritorijoje, nesuderinus su Aplinkos apsaugos skyriumi arba tos teritorijos valdytoju, naudotoju ar neturint įgaliojimų tvarkyti želdinius, draudžiama sodinti gėles, įrengti gėlynus. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjami atveju lauko kavinės projektas buvo suderintas tinkamai, tačiau dekoracijų statymas aplink liepas nebuvo suderintas nei su Kauno miesto savivaldybės administracija, nei su Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriumi. Pažymėtina, kad nors kartu su 2021 m. gegužės 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui teiktu paaiškinimu I. L. pateikė Vasaros lauko kavinės įrengimo projektą „H.D.“, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus, tačiau minėto projekto patvirtinimas savaime neeliminuoja asmens pareigos kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių dėl leidimo vazoninių gėlių apstatymui. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. L. nagrinėjamu atveju dėl Kauno miesto želdynų ir želdinių taisyklių 35 punkte nurodytų įgaliojimų į Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrių dėl įgaliojimo nesikreipė, todėl buvo priimtas pagrįstas sprendimas, kad dekoracijomis apstatydama Kauno miesto savivaldybei priklausančias liepas, ji pažeidė Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 35 punkto nuostatas. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais buvo pažeistas ir minėtų taisyklių 43.3. papunktis, kuris numato, kad draudžiama kirsti, laužyti ar kitaip žaloti (kalti vinis, tvirtinti reklaminius skydus ir kt.) medžius, krūmus, jų šakas, skinti lapus, žiedus, vaisius, pažeisti šaknis, trypti vietą po medžiais. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad I. L. buvo pagrįstai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 368 straipsnio 1 dalyje.

9. I. L. atstovas nurodo, kad lauko augalų (vazonų) kompozicijos projektas, kaip ir lauko kavinės įrengimo projektas buvo suderintas ne su Aplinkos apsaugos skyriumi, tačiau skundo apylinkės teismui argumentas buvo, kad šiuo atveju taip pat turi būti Kauno miesto savivaldybės administracijos taikomas „Vieno langelio principas“. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio skundo argumento taip pat nepasisakė. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, pasisakė dėl esminių aplinkybių, kurios yra svarbios sprendžiant klausimą dėl I. L. veiksmų teisėtumo. Tai, kad apylinkės teismas neaptarė kiekvieno I. L. atstovo skundo argumento, nesudaro pagrindo teigti, kad skundas buvo išnagrinėtas netinkamai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie skunde minimą „vieno langelio principą“, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis priimta visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, todėl nėra pagrindo ją panaikinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Dėl žalos medžių šaknims

10. Savo skunde I. L. atstovas teigia, kad pareiškėjos veiksmais žala medžių šaknims nebuvo padaryta. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos prielaidomis, o Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktą dendrologo išvadą apeliantės atstovas vadina desperatišku veiksmu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą buvo pateiktos dvi išvados. Kauno miesto savivaldybės pateiktoje dendrologo A. R. išvadoje nurodyta, kad plotus, esančius šalia liepų, rekomenduojama laikyti atvirus arba apsodintus žemaūgiais žoliniais ar sumedėjusiais augalais. Tinkamas mulčas yra organinis. I. L. pateiktoje L. M. išvadoje nurodoma, kad ant žemės sudėta skalda apsaugo žemę nuo suplūkimo, kas palengvina lietaus vandeniui įsigerti. Ant skaldos yra sudėta vazoninių augalų kompozicija. Kadangi vazoninius augalus reikia laistyti kiekvieną dieną, kartais patręšti, tai visi tai patenką ir į žemę šalia liepų. Minėtoje išvadoje nurodoma, kad liepų auginimo sąlygos yra pagerinamos. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėtos išvados prieštarauja viena kitai. Apylinkės teismas, įvertinęs minėtose išvadose esančius duomenis sprendė, kad aplink liepas yra paliktas nedidelis plotas žemės, todėl uždengus jį skalda ir įvairiomis dekoracijomis, medžiams gali būti daroma žala, o laistant vazoninius augalus kiekvieną dieną ar itin dažnai, taip pat yra sukeliamas šaknų puvimo pavojus, dėl ko medis gali žūti gaudamas per daug vandens. Tokius pirmosios instancijos teismo teiginius I. L. atstovas vadina tik prielaidomis, sumenkindamas Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktą išvadą, tačiau pats nepateikdamas jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad uždengus žemę prie medžių ir gausiai ją laistant kiekvieną dieną, šaknims nebus padaryta jokia žala. Iš to išplaukia išvada, kad advokato nuomone, dekoracijų pašalinti nuo medžių šaknų nereikia tol, kol jiems nėra padaryta akivaizdi žala. Net ir logiškas aplinkybių įvertinimas, kad gausus laistymas ir saulės šviesos užstojimas gali pakenkti šaknims, advokato teigimu, nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl dekoracijų patraukimo, jog žemė aplink medžius galėtų gauti pakankamai natūralaus apšvietimo. Esant didelei sausrai, Kauno mieste augalai yra laistomi ir prižiūrimi specialistų, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent I. L. veiksmais – apstatant žemę aplink augalus dekoracijomis taip, kad pro juos neprasiskverbtų saulės šviesa bei gausiai juos laistant kiekvieną dieną, kaip nurodyta arboristo išvadoje (nors tam jokio poreikio nėra), bus pagerintos medžio augimo sąlygos ir tokie veiksmai jokios žalos nepadarys.

11. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista teisė į nešališką teismą, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime nėra pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu.

12. Atsižvelgiant į tai, kad I. L. atstovo skundas yra atmetamas, taip pat netenkinamas ir prašymas priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 40 Eur už arboristo išvadą.

13. Remiantis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė pagrįstą sprendimą atmesti I. L. atstovo advokato Raimondo Lignugario skundą dėl Institucijos 2021 m. liepos 2 d. nutarimo. I. L. paskirta nuobauda – įspėjimas, yra proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, todėl nagrinėjamu atveju nei teisingumo, nei proporcingumo principai nėra pažeisti. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teisme, todėl I. L. atstovo skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą ir I. L. atstovo advokato Raimondo Lignugario apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.