Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 10 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, Šiaulių (duomenys neskelbtini) 12 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Joniškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 10 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L., I. K. ir H. P., veikdami kartu bendrininkų grupėje, 2015 m. gegužės 13 d. apie 13.20 val. Šiauliuose, H. P. sukurstant padaryti nusikaltimą, tai yra, telefonu duodant nurodymus L. L. atvesti nukentėjusįjį L. K. į nusikaltimo padarymo vietą - prie „Auksinio berniuko" arčiau senųjų miesto kapinių, kur, I. K., panaudodamas fizinį smurtą, tai yra, purkšdamas L. K. į akis ašarinių dujų bei įspirdamas nukentėjusiajam L. K. ne daugiau 5 smūgių iš kojos į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam L. K. abiejų akių junginės ir ragenos cheminį nudegimą I laipsnio, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. K. sveikatą, bei tokiu būdu, atimant galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą – I. K. priklausantį, 500 € vertės mobiliojo ryšio telefoną IPHONE 5S.

Motyvuojamoji dalis

2015-05-29 duomenimis apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius (1 t. 82-98 b. l.).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji pripažino įvykdę plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu, paaiškindami, kad H. P. sukurstant, liepiant atvesti nukentėjusį asmenį į sutartą vietą, L. L. atvedus nukentėjusįjį prie senųjų miesto kapinių, kur pribėgęs I. K. papurškė dujų ir sudavė L. K. smūgius, pagrobė svetimą turtą - mobilaus ryšio telefoną „iPhone S5“. Teismas remiasi šiais kaltinamųjų paaiškinimais, be to, juos patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, duomenys apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius, mobilaus ryšio telefonų apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

Pažymėtina, kad svetimo turto pagrobimas visų kaltinamųjų buvo padarytas vieninga tyčia, kuri nukreipta į konkretaus svetimo turto pagrobimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja jų dalį. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, kaltinamieji turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, šia galimybe kaltinamieji ir pasinaudojo, parduodami pagrobtą telefoną ir pasidalindami gautus pinigus, todėl laikytina, kad nusikalstama veika yra baigta. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji suprato, jog veikia kartu, kad veikdami kartu atlieka neteisėtus veiksmus, naudoja fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir grobia jam priklausantį turtą, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog kaltinamųjų L. L. ir I. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaip plėšimas, o H. P. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, kaip sukurstymas plėšimo nusikaltimui.

Teismas, spręsdamas kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad L. L., I. K. ir H. P., veikdami tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas.

L. L. nusikalto būdamas praeityje neteistas (2 t. 89 b. l.), prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad L. L. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, t. y. buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas. Kaltinamasis praeityje administracine tvarka nebaustas (1 t. 86 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (2 t. 102 b. l.), iš Šiaulių Saulėtekio gimnazijos pateiktos charakteristikos matyti, kad L. L. yra charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 104 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas pažymėta, kad L. L. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (2 t. 94-95 b. l.).

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje nustatytos aplinkybės L. L. atžvilgiu atitinka būtinąsias BK 93 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą būdamas nepilnametis, sulaukęs 16 metų amžiaus, nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei yra pagrindas manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas pažymi, kad pirmą kartą nusikaltusio L. L. padarytos veikos pavojingumas, šios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, todėl, teismo nuomone, nagrinėtinu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir ateityje nepadarytų nusikalstamų veikų, L. L. taip pat skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės (BK 82 str. 1 d. 2 p., 5 p., 84 str., 87 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamajam L. L. skirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas priežiūrai – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. K. nusikalto būdamas praeityje neteistas (2 t. 123 b. l.), prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad I. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, t. y. buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas. Kaltinamasis praeityje administracine tvarka baustas (2 t. 127 b. l.), iš Šiaulių S. D. gimnazijos pateiktos charakteristikos matyti, kad I. K. yra charakterizuojamas teigiamai (2 t. 133 b. l.).

Byloje nustatytos aplinkybės I. K. atžvilgiu atitinka būtinąsias BK 93 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą būdamas nepilnametis, sulaukęs 17 metų amžiaus, nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei yra pagrindas manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas pažymi, kad pirmą kartą nusikaltusio I. K. padarytos veikos pavojingumas, šios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, todėl, teismo nuomone, nagrinėtinu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir ateityje nepadarytų nusikalstamų veikų, I. K. taip pat skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės (BK 82 str. 1 d. 2 p., 5 p., 84 str., 87 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamajam I. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

H. P. nusikalto būdamas praeityje neteistas (2 t. 108 b. l.), prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad H. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, t. y. buvo šio nusikaltimo kurstytojas. Kaltinamasis praeityje administracine tvarka nebaustas (2 t. 105 b. l.), iš Šiaulių Saulėtekio gimnazijos pateiktos charakteristikos matyti, kad H. P. yra charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 117 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas pažymėta, kad H. P. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (2 t. 115-116 b. l.).

Byloje nustatytos aplinkybės H. P. atžvilgiu atitinka būtinąsias BK 93 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą būdamas nepilnametis, sulaukęs 16 metų amžiaus, nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei yra pagrindas manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas pažymi, kad pirmą kartą nusikaltusio H. P. padarytos veikos pavojingumas, šios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, todėl, teismo nuomone, nagrinėtinu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir ateityje nepadarytų nusikalstamų veikų, H. P. taip pat skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės (BK 82 str. 1 d. 2 p., 5 p., 84 str., 87 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamajam H. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji I. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir prašė iš kaltinamųjų priteisti 511,69 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos sumą iki 488,31 Eur. Teisme ji teigė, kad patirtą turtinę žalą sudaro pagrobtas telefonas IPHONE 5S, kurio vertė 500 eurų ir sūnui pirktų vaistų vertė 11,69 eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad prašoma priteisti turtinės žalos suma yra pagrįsta bylos medžiaga, su ja sutiko ir patys kaltinamieji, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai iš kaltinamųjų solidariai priteisiant atlyginti 511,69 eurus nukentėjusiajai I. K., o kaltinamiesiems L. L. ir H. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, L. L. motina I. L. ir H. P. motina V. U. turi atlyginti po 170,56 eurų turtinę žalą I. K..

I. K. jai padarytą neturtinę žalą teisme sumažino ir ją įvertino 488,31 eurui. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusioji, pagrįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad dėl įvykio sūnus patyrė sužalojimus, kreipėsi gydytojus, išgyveno stresą, buvo patirti nepatogumai, šis įvykis paveikė psichologiškai. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinės žalos suma proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, su tokia suma sutiko ir patys kaltinamieji, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamųjų solidariai priteisiant atlyginti 488,31 eurus nukentėjusiajai I. K., o kaltinamiesiems L. L. ir H. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, L. L. motina I. L. ir H. P. motina V. U. turi atlyginti po 162,77 eurų neturtinę žalą I. K..

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 12,07 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t. 49-51 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta, ją pripažino ir patys kaltinamieji, o žala nukentėjusiojo L. K. sveikatai buvo padaryta kaltinamųjų L. L., I. K. ir H. P. kaltais veiksmais, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 12,07 Eur – priteistina iš L. L., I. K. ir H. P. lygiomis dalimis po 4,02 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai, o kaltinamiesiems L. L. ir H. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, L. L. motina I. L. ir H. P. motina V. U. turi atlyginti po 4,02 eurus žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – apribotos H. P. nuosavybės teisės į jam priklausančias lėšas – 2523,76 eurų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (2 t. 120-121 b. l.). Pagal BPK 151 str. 1d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese (BPK 151 str. 1 d.). Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, kad užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Teisme išnagrinėjus bylą, buvo patenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštas 12,07 eurų, taip pat nukentėjusiosios I. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 511,69 eurų turtinės ir dėl 488,31 eurų neturtinės žalos atlyginimo, t.y. bendra iš kaltinamojo H. P. priteisiama civilinių ieškinių suma sudaro 1004,02 eurų. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nuosavybės teisių apribojimo ieškiniams užtikrinti taikymas didesnėje, nei priteistų civilinių ieškinių apimtyje, nėra pagrįstas ir dalyje naikintinas, paliekant H. P. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 1004,02 eurų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – apribotos I. K. nuosavybės teisės į jam priklausančias lėšas – 2523,76 eurų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (2 t. 136-137 b. l.). Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, kad užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Teisme išnagrinėjus bylą, buvo patenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštas 12,07 eurų, taip pat nukentėjusiosios I. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 511,69 eurų turtinės ir dėl 488,31 eurų neturtinės žalos atlyginimo, t.y. bendra iš kaltinamojo I. K. priteisiama civilinių ieškinių suma sudaro 1004,02 eurų. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nuosavybės teisių apribojimo ieškiniams užtikrinti taikymas didesnėje, nei priteistų civilinių ieškinių apimtyje, nėra pagrįstas ir dalyje naikintinas, paliekant I. K. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 1004,02 eurų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų.

Daiktinis įrodymas - mobilaus ryšio telefonas „HTC One M9“, IMEI Nr(duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kuris grąžintas savininkui L. B., paliktinas neribotai jo nuosavybei (1 t. 162-163 b. l.).

Daiktinis įrodymas - mobilaus ryšio telefonas „Sony Xperia T3“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kuris grąžintas savininkui T. G., paliktinas neribotai jo nuosavybei (1 t. 169 b. l.).

Daiktinis įrodymas - mobilaus ryšio telefonas „iPhone 3“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kuris grąžintas savininkui L. L., paliktinas neribotai jo nuosavybei (2 t. 22 b. l.).

Daiktinis įrodymas - mobilaus ryšio telefonas „Nokia 1616 2“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kuris grąžintas savininkui H. P., paliktinas neribotai jo nuosavybei (2 t. 56-57 b. l.).

Daiktiniai įrodymai - 2 vnt. kompaktinių plokštelių su išklotinėmis, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą L. L. atžvilgiu nutraukti.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, 84 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, L. L. skirti auklėjamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai, nustatant dviejų mėnesių laikotarpį padarytai turtinei žalai atlyginti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir elgesio apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant L. L. 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, L. L. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Kaltinamajam L. L. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą priežiūrai – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą I. K. atžvilgiu nutraukti.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, 84 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, I. K. skirti auklėjamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai, nustatant dviejų mėnesių laikotarpį padarytai turtinei žalai atlyginti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir elgesio apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant I. K. 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, I. K. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Kaltinamajam I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

H. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą H. P. atžvilgiu nutraukti.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, 84 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, H. P. skirti auklėjamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai, nustatant dviejų mėnesių laikotarpį padarytai turtinei žalai atlyginti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir elgesio apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant H. P. 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, H. P. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Kaltinamajam H. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios I. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 511,69 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, iš kaltinamųjų L. L., I. K., H. P. solidariai priteisiant atlyginti 511,69 eurus nukentėjusiajai I. K., o kaltinamiesiems L. L. ir H. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, L. L. motina I. L. ir H. P. motina V. U. turi atlyginti po 170,56 eurų turtinę žalą I. K..

Nukentėjusiosios I. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 488,31 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, iš kaltinamųjų L. L., I. K., H. P. solidariai priteisiant atlyginti 488,31 eurus nukentėjusiajai I. K., o kaltinamiesiems L. L. ir H. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, L. L. motina I. L. ir H. P. motina V. U. turi atlyginti po 162,77 eurų neturtinę žalą I. K..

Civilinio ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštą 12,07 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai, ir priteisti iš L. L., I. K. ir H. P. lygiomis dalimis po 4,02 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai, o kaltinamiesiems L. L. ir H. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, L. L. motina I. L. ir H. P. motina V. U. turi atlyginti po 4,02 eurus žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

H. P. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausančias lėšas – 2523,76 eurus, esančius AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), pakeisti, paliekant H. P. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 1004,02 eurų sumai, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

I. K. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausančias lėšas – 2523,76 eurus, esančius AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), pakeisti, paliekant I. K. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 1004,02 eurų sumai, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Daiktinį įrodymą - mobilaus ryšio telefoną „HTC One M9“, IMEI Nr. 3(duomenys neskelbtini) 1, su SIM kortele, kuris grąžintas savininkui L. B., palikti neribotai jo nuosavybei (1 t. 162-163 b. l.).

Daiktinį įrodymą - mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia T3“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kuris grąžintas savininkui T. G., palikti neribotai jo nuosavybei (1 t. 169 b. l.).

Daiktinį įrodymą - mobilaus ryšio telefoną „iPhone 3“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kuris grąžintas savininkui L. L., palikti neribotai jo nuosavybei (2 t. 22 b. l.).

Daiktinį įrodymą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1616 2“, IMEI Nr.3(duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kuris grąžintas savininkui H. P., palikti neribotai jo nuosavybei (2 t. 56-57 b. l.).

Daiktinius įrodymus - 2 vnt. kompaktinių plokštelių su išklotinėmis, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.