Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-365/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-06-03Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-07-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
1A-341-365/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51791-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
Advokatai
Viačeslav Beperšč
Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-365/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51791-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.8.; 1.2.25.4.3; 2.4.6.4.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Dzimanavičienei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. T. B., jo gynėjui advokatui Viačeslavui Beperšč (Viačeslav Beperšč),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. T. B. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Beperšč apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. T. B., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo T. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato dvejiems metams ir baudžiamoji byla nutraukta.

G. T. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 7 d., bei nuspręsta išieškoti (konfiskuoti) iš G. T. B. 12 282 eurų.

G. T. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus nurodyta panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. G. T. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 6 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, jis atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, jog G. T. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Apylinkės teismas sprendė, kad G. T. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir perduodant jį laiduotojo T. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Taip pat teismas sprendė, jog yra pagrindas skirti G. T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad G. T. B. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio G. T. B. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir kuris priklauso tretiesiems asmenims, nusprendė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 282 eurų. Teismas pažymėjo, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju negali būti laikoma neproporcinga, nes kaip teisiamojo posėdžio metu parodė G. T. B., jis dirba, jo metinės pajamos siekia 50 000 eurų, be to, G. T. B. jau ne pirmą kartą vairuoja neblaivus, kas leidžia daryti išvadą, kad toks kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. T. B. ir jo gynėjas advokatas Viačeslavas Beperšč (toliau – ir apeliantai) prašo 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalį, kurioje teismas skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, sutrumpinant terminą iki dvejų metų; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalį, kurioje teismas nustatė laidavimo terminą dvejiems metams, sutrumpinant laidavimo terminą iki vienerių metų; 3) panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje teismas skyrė baudžiamojo poveikio priemonę- išieškoti (konfiskuoti) iš G. T. B. 12282,00 Eur ir 4) skirti G. T. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 60 MGL, t.y. 3000,00 Eur dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 300 Eur. Skundą grindžia tuo, kad:

3.1. Kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuojama, kad draudimo asmeniui naudotis specialiomis teisėmis terminas nustatomas, atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į nusikalstamos veikos pavojingumą ir asmens asmenybę. Pasak apeliantų, teismas, spręsdamas klausimą dėl specialios teisės atėmimo termino, įvertinus byloje esančius įrodymus, kad G. T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, bausmė jam neskirta, turėjo pagrindo skirti specialios teisės atėmimą 2 metams, t.y. trumpiau nei šios baudžiamosios poveikio priemonės termino taikymo vidurkis ir ilgiau nei numato administracinė teisinė atsakomybė už vairavimą neblaiviam, kai alkoholio koncentracija iškvepiamame ore neviršija 1,5 promilės. Pabrėžia, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės turėtų būti švelnesnės, nei kai asmens atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis ir skiriama bausmė. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, įsitikina, kad asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikaltimų. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tikslas užtikrinti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir neturėtų pakeisti, sutapti ar daugiau suvaržyti asmenį, nei apkaltinamųjų nuosprendžių paskirta bausmė ir poveikio priemonės. Todėl, priklausomai nuo nusikalstamos veikos sunkumo, byloje esančių aplinkybių ir kaltinamojo asmenybės, įstatymas suteikia teismui teisę visiškai neskirti baudžiamojo poveikio priemonių, kai kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.2. Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Teismas skirdamas automobilio SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (konfiskaciją), nurodė, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonė negali būti laikoma neproporcinga, nes teisiamojo posėdžio metu G. T. B. parodė, kad jis dirba ir jo metinės pajamos siekia 50000,00 Eur, be to, G. T. B. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu buvo nubaustas už vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Pabrėžiama, jog apeliantas nurodė aplinkybes apie 2019 metais šeimos bendrai gautas pajamas, įskaitant sutuoktinės D.

B. darbo užmokestį ir pajamas pagal vienkartinį sandorį už turto-akcijų pardavimą.

Pajamos už akcijų pardavimą buvo vienkartinės, yra bendroji jungtinė nuosavybė ir vėlesniais

metais jų nebus. Pagal buhalterines pažymas G. T. B. 2019 metais iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 17870,33 Eur darbo užmokestį ir iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 2222,13 Eur

darbo užmokestį. Bendra metinių darbo pajamų suma sudaro 20092,46 Eur. Įvertinus pasaulyje plintančią koronoviruso pandemiją ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 “Dėl karantino Lietuvos Respublikos

teritorijoje paskelbimo” (su vėlesniais pakeitimais) pritaikytus draudimus verslo subjektams 2020

metais G. T. B. pajamos bus ženkliai mažesnės, nei 2019 metais.

3.3. Pažymima, kad G. T. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai

pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų

kategorijai, jo nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, jis nėra teistas, administracinėmis

nuobaudomis nebaustas, dirba įmonės ekonomikos direktoriumi, yra padaręs tinkamas išvadas dėl

neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, už jį laiduoja vertas

pasitikėjimo asmuo, kas leidžia daryti išvadą, kad G. T. B. laikysis įstatymų ir

nedarys naujų nusikalstamų veikų, o automobilio SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (konfiskacija) neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas butų nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti G. T. B. nuo

baudžiamosios atsakomybės.

3.4. Manoma, jog nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu

reguliavimu, baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų

fondą skyrimas G. T. B. būtų suderinamas su kita jam skirta baudžiamojo

poveikio priemone - uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones. Šių baudžiamojo poveikio

priemonių taikymas galėtų taisomai veikti G. T. B., kad laikytųsi įstatymo ir vėl

nenusikalstų. Vertina, kad 60 MGL, t.y. 3000,00 Eur dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo

nusikaltimų asmenų fondą atitiktų teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą.

3.5. Teismo posėdyje G. T. B. ir laiduotojas jo sūnus T. B.

pateikė prašymą G. T. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

be užstato, laiduotoju paskiriant jo sūnų T. B., nustatant laidavimo terminą vieneriems

metams ir nutraukti baudžiamąją bylą. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus prokuratūros

prokurorė dėl laidavimo termino neprieštaravo, tačiau teismas G. T. B. atleido nuo

baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo T. B. atsakomybei pagal laidavimą

be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą. Nuosprendyje teismas nenurodė motyvų,

kodėl netenkino prašymo nustatyti vienerių metų laidavimo terminą ir kodėl nustatė dvejų metų terminą.

2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo klausimai, todėl jie nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą plačiau neaptariami ir nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Manoma, jog baudžiamojo poveikio priemonės yra paskirtos pažeidžiant protingumo ir proporcingumo principus ir vertinama, kad vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas G. T. B. būtų suderinamas su kita jam skirta baudžiamojo poveikio priemone - uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, kurią prašoma sumažinti iki dvejų metų.

5. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, proceso dalyvių pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apylinkės teismo priimtas nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

7. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai. Buvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad buvo sukeltas eismo įvykis, praeityje apeliantas jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Todėl skirtas adekvatus terminas - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams (vidurkis).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

9. Nusikaltimas padarytas naudojantis automobiliu, t.y. automobilis yra nusikaltimo priemonė, todėl visai pagrįstai pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog turi būti sprendžiamas automobilio konfiskavimo klausimas. Kadangi automobilis priklausė ne pažeidėjui, o lizingo bendrovei, priimtas teisingas sprendimas konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

10. Jau minėti argumentai – už tokią veiką baudžiamas ne pirmą kartą, sukėlė autoįvykį, vengė tikrintis blaivumą, leidžia daryti išvadą, kad apelianto elgesys nebuvo atsitiktinis, kad apeliantas nedaro reikiamų išvadų ir nekeičia savo elgesio, todėl už automobilio vertę kelis kartus mažesnė įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nebūtų teisinga ir pakankama poveikio priemonė.

11. Pirmos instancijos teismas pasisakė dėl teisiamojo, aptarė nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybės bruožus, biografiją, administracinį baustumą praeityje (jau minėta) ir paskyrė tinkamą laidavimo terminą – dvejus metus. Todėl apelianto motyvai, kad teismas nepasisakė kodėl neskyrė mažiausio laidavimo termino, nelaikomi pagrįstais.

12. Aukščiau nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant atsakomybės ir skirtų poveikio priemonių taikymo trukmės klausimus, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. T. B. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Beperšč apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisDaiva KazlauskienėPaulius Veršekys