- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Bylos Nr.
- 2-201-291/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Atsakovas
- A. N.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Idlija“
- Advokatai
- Arūnas Koskus
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens atstovui L. M.
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. N., trečiajam asmeniui UAB „Idlija“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė prašo patenkinti ieškinį priteisti iš atsakovo A. N. 23299,88Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 699Lt žyminio mokesčio bei 1300Lt atstovavimo išlaidų ieškovui AB „Lietuvos draudimas“. Ieškinyje nurodoma, jog 2010-10-09 eismo įvykio metu, kurio kaltininku buvo pripažintas atsakovas A. N., neblaivus vairavęs automobilį AUDI COUPE,v/n (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas trečiojo asmens, UAB „Idlija“ priklausantis automobilis BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) Atsakovo vairuojamas automobilis, buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, todėl ši bendrovė atlygino autoįvykio metu UAB „Idlija“ padarytą 23299,88Lt dydžio žalą. Kadangi atsakovas A. N. automobilį vairavo neblaivus, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį A. N.. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija, tačiau jis žalos neatlygino. Atsakovo pateiktą priešieškinį dėl 2011-03-24 AB „Lietuvos draudimas“ sprendimo išmokėti draudimo išmoką UAB „Idlija“ pripažinimo negaliojančiu atmesti kaip visiškai nepagrįstą.
Atsakovas A. N. su ieškiniu nesutinka ir nurodo, jog nors jis ir buvo pripažintas kaltu dėl autoįvykio, sumokėti ieškovui jo reikalaujamą sumą nesutinka. Mano, jog dėl autoįvykio kaltas kitas eismo dalyvis t.y. trečiojo asmens atstovas L. M., kuris neįsitikinęs eismo saugumu, darė kairį posūkį ir nepraleido jį lenkiančio automobilio. Be to nesutinka ir su ieškovo nustatyta ir trečiajam asmeniui išmokėta draudimo išmoka, kadangi teismui pateiktose UAB „Autovera“ PVM sąskaitose faktūrose nurodomos automobilio remontui reikalingų medžiagų kainos yra nepagrįstai didelės. Taip pat jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti nustatant eismo įvykio metu padarytus automobilio BMW 530 sugadinimus, bei įvertinant padarytą žalą. Sumokėti ieškovo reikalaujamos sumos neturi galimybės, kadangi jo gaunamas atlyginimas yra apie 850Lt , jokio savo turto neturi, gyvena pas tėvus. Kadangi nesutinka su nustatytos žalos dydžiu, su jos nustatymo būdu, prašo patenkinti priešieškinį ir pripažinti ieškovo sprendimą išmokėti draudimo išmoką UAB „Idlija“ negaliojančiu.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens UAB „Idlija“ atstovas L. M. prašo ieškinį patenkinti ir nurodo, jog atsakovas A. N. autoįvykio metu buvo neblaivus, pažeidė KET reikalavimus, dėl ko įvyko autoavarija, kurios metu buvo smarkiai apgadintas bendrovei priklausantis automobilis. Kaltu dėl įvykusio autoįvykio buvo pripažintas atsakovas. Kadangi atsakovo automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, jis kreipėsi į draudimo bendrovę, pateikė visas sąskaitas, susijusias su automobilio remontu ir bendrovė išmokėjo 23299,88Lt draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.
Byloje nustatyta, jog 2010-10-09 10.08val. Šiaulių m. Bielskio- Troškūnų gatvių sankryžoje A. N. vairavo I. N. priklausantį automobilį „Audi Coupe, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ( nustatytas 1,45 promilių girtumas) ir lenkdamas kitą automobilį, kuris rodė posūkį į kairę ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, nedavė jam kelio ir su juo susidūrė, po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė medį. A. N. 2010-10-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu už šį pažeidimą buvo nubaustas pagal LR ATPK 127str.3d.-15 parų arešto su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismo nutarimo A. N. neskundė, jis yra įsiteisėjęs. Remiantis LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 22str.1d.1p., LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 53.1p., Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas ar jų dalis grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Automobilis, kurį vairavo atsakovas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“(b.l.10), todėl tretysis asmuo UAB „Idlija“ kreipėsi į ieškovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką (b.l.9). Buvo surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l.12-13) pateiktos PVM sąskaitos faktūros,(b.l.14-16), AB „Lietuvis draudimas“ Transporto žalų vertintojų skyriaus specialistas surašė eksertizę/sąmatą,(b.l.17-20) kuo remiantis Akte prie žalos bylos buvo nustatyta 23299,88Lt dydžio draudimo išmoka, ir apie tai informuota UAB „Idlija“,(b.l.23), bei pervesti pinigai.(b.l.24). 2011-03-30 atsakovui išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo.(b.l.4). Atsakovas A. N. gera valia žalos neatlygino.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr.AC-34-1 pažymėjo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B., G. B.,bylos Nr. 3K-3-382/2009).
TPVCAPD sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis). Šalys, sudarydamos šią sutartį, nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. CK 6.160 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rizikos sutartyse nenustatytas naudos gavimas (draudėjo nauda reiškia galimų nuostolių perkėlimą draudikui), šalių pareigos dydis (draudiko ar draudėjo pareigos dydis nukentėjusiajam priklauso nuo eismo įvykyje jam padarytos žalos dydžio) arba tai priklauso nuo tam tikro įvykio (TPVCAPD teisiniuose santykiuose – tai (eismo) draudžiamasis įvykis) buvimo ar nebuvimo.
Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje jis įvardijamas kaip draudžiamasis eismo įvykis –eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį ir Saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį kartu su TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje yra numatyti atvejai, kai draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Vienas iš jų- jeigu draudėjas vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010).
Teismas mano, jog ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje surinktais dokumentais, atsiradusi ieškovui žala yra priežastiniame ryšyje su atsakovo A. N. padarytais neteisėtais veiksmais( vairavimas neblaiviam ir pažeidus KET), todėl tenkintinas visiškai.
Dėl atsakovo pareikšto priešieškinio.
Atsakovas pareiškė teismui priešieškinį dėl 2011-03-24 AB „Lietuvos draudimas“ sprendimo išmokėti draudimo išmoką UAB „Idlija“ pripažinimo negaliojančiu. Priešieškinis atmestinas, nes teismas mano, jog nėra jokio pagrindo sprendimą išmokėti atitinkamo dydžio išmoką pripažinti negaliojančiu. AB „Lietuvos draudimas“ priimdamas sprendimą dėl išmokos mokėjimo rėmėsi tiek trečiojo asmens, tiek savo dokumentais, gauta informacija, Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimą tvarka, teismui pateikė visus įrodymus dėl autoįvykio metu padarytos žalos dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 260str., 263str.-270str.,
nusprendė:
Priteisti iš atsakovo A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 23 299,88 Lt (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis Lt 88ct) žalos atlyginimo, 699Lt(šešis šimtus devyniasdešimt devynis Lt) žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1300Lt ( vieną tūkstantį tris šimtus Lt) atstovavimo išlaidų ieškovui AB “Lietuvos draudimas“.
Priteisti iš atsakovo A. N. 20,69Lt pašto išlaidų valstybei.
Atsakovo A. N. priešieškinį ieškovui AB “Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui UAB „Idlija“ dėl 2011-03-24 AB :Lietuvos draudimas“ sprendimo išmokėti draudimo išmoką UAB „Idlija“ pripažinimo negaliojančiu, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.